Žurnale "Kelionės ir pramogos" (2021 m. vasara, Nr. 195) publikuotas straipsnis apie Rokiškio rajoną atskleidžia istoriją apie šeimą, kuri rado ir prikėlė naujam gyvenimui 20 metų niekieno nepaliestą laukinę sodybą Plateliuose. Ši sodyba, apsupta miškų, pelkių ir upelių, tapo išsvajotuoju sodu.
Iš negyvenamos teritorijos į išsvajotąjį sodą
Buriuotojų porelė, save vadinanti "vėjagalviais", kone 5 metus skrosdavo Platelių ežero vandenį arba vaikščiodavo numylėtais Platelių takais, lankydavo Platelių ežero pakrantę. Jie buvo įsitikinę, kad nori turėti savo vietą prie Platelių ežero, kur galėtų ne tik vandens pramogomis džiaugtis, bet ir kurti gyvenimą. Paieškos nebuvo lengvos, tad, kai ši sodyba atsirado pardavime, skelbimas internete pabuvo vos 2 valandas - jie paliko užstatą jos net nematę.
Kūrimosi pradžia nebuvo idiliška, kiemas buvo tiesiog neįžengiama teritorija. Eglė prisipažįsta, kad pirmąsias dienas net verkė, nerimaudama, ar šeimai pavyks paversti sodybą vieta, kurioje gera būti. Sodyba buvo nupirkta liepą. Ji prisimena, kad žolės buvo metrinės, kandžiojo milžiniški vabalai, užsiveisę per tuos 20 metų. Vyras priėjo prie jos, uždėjo rankas ant pečių ir pasakė: "Matau, kad esi išsigandusi, bet tu nebijok - mes viską sutvarkysime".
Praėjus daugiau nei metams sodyba tapo nebeatpažįstama. Iškastas didžiulis, daugiau nei 15-os arų vandens telkinys, išpjauta daug alyvų krūmų, blindžių ir menkaverčių medžių, pasodintos pušys, išryškintas landšafto kalvotumas, nutiesti du keliai - į mišką ir į sodybą. Be viso to, Eglė puoselėja ir savo išsvajotąjį gėlyną.
Gyvenimas palapinėje ir gamtos teikiami malonumai
Kol kas sodyboje namus atstoja palapinė, kas vaikams yra savotiškas nuotykis. Pasak Eglės, gyventi palapinėje jiems nėra iššūkis, nes žmogus visada buvo gamtos dalis, todėl jie tai priima organiškai. Jie miega ant normalių, ne pripučiamų čiužinių, turi patalynę, pagalves, šildytuvą, apšvietimą, net baldelių ir kilimėlį. Taip pat jie įsigijo naują jūrinį konteinerį, kuriame įsirengė virtuvėlę ir laikosi daiktus bei turi tualetą. Eglė tikina, kad gyventi palapinėje ir džiaugtis gėlynais kur kas maloniau nei vėpsoti į statybų aikštelę. Jiems laimę teikia ne namo sienos, bet kūrimo procesas, leidžiantis vaikams pažinti gamtą per patyrimus ir stiprinantis šeimos tarpusavio ryšį.
Šeima daro atvirkščiai nei įprastai, nes jiems gera būti tame grožyje, kurį kuria. Jiems gera pasistatyti pietų stalą kieme, pasimerkti lauko gėlių, stebėti jų pačių sutvarkytą aplinką ir svajoti apie tai, kas dar bus. Tiesa, vėsesnėmis dienomis šeima sodyboje ilgai neužsibūna - užtenka poros naktų. Visgi apsilankę žavisi lėtu, tykiu gyvenimo tempu ir Platelių ramybe.
Rytai apdovanoja šeimą tyru oro gūsiu, maloniu gamtos kvapu, raminančiais miško garsais. Įspūdingas vaizdas, kai žemę dar dengia rasa, o patekėjusi saulė nuspalvina gėles, vandenį, medžius tviskančiomis spalvomis, piešia gražų vaizdą. Jie mėgaujasi lėtais rytais, todėl visada su šeima apeina „ryto ratą“: vaikštome aplink sodybą, pasižiūrime, kas pamiškėse, nueiname iki pelkės, stebime paukščius, o jei praeina - ir miško gyvūnus. Sodybos plotai tokie dideli (apie 3 ha), kad kaskart randame kuo pasidžiaugti. Tai net ne apie gamtos grožį, bet apie prabangą pabūti visiems kartu, įsiklausyti ir tuo mėgautis.
Trobos istorija ir naujas gyvenimas
Sklypas turėjo namą, o namas - savo istoriją. Eglė pasakoja, kad namo viduje, langą apvyniojusiame apynių vijoklyje tūnojo susirangiusi žalčių šeimyna. Anot jos, tai buvo geras ženklas, nes jie renkasi šventas vietas. Namą iššniukšinėjo ir Liudviko brolis Vaidotas - mat domisi istorija. Anot jo, troboje galėjo gyventi neturtingi, bet labai kūrybingi, neaukšto ūgio žmonės, kurie namuose stengėsi palaikyti tvarką ir grožį.
Vieną vasaros dieną sodybos teritorijoje netikėtai pasirodė šio namo savininkų anūkė ir apie juos papasakojo daugiau. Ji ašarojo ir sakė, kad ši sodyba jai buvo labai brangi, nes vaikystėje čia vasarodavo. Moteris pasakojo, kad jos seneliai buvo geros širdies žmonės, mylėję gamtą ir nugyvenę gražų, ramų gyvenimą. Ji patvirtino, jog ši vieta priartins prie gamtos ir pamatinių žmogaus vertybių.
Deja, namas buvo toks senas ir apleistas, kad teko jį nugriauti. Eglė liūdėjo, kad namo nepavyks renovuoti, tad nusprendė išsaugoti bent dalelę pastato: pasiliko jo rąstus, kuriuos panaudos lysvių formavimui ar suoliuko gamybai. Pagerbdami vietą, kurioje stovėjo troba, šeima jos vietoje statys pirtį, kuri bus sodybos širdis, šeimos ritualų ir sveikatinimosi vieta.
Gėlynas - kūrybos erdvė
Eglei sodyba siejasi ne tik su poilsiu, bet ir su kūryba. Ji čia puoselėją svajonių gėlyną arba kaip pati įvardija - mini gėlių ūkį. Žinias apie gėlių sodinimą moteris rinko „Geltonojo karučio“ apželdinimo kursuose, žiūrėjo vaizdo įrašus „Youtube“ platformoje. Galvoje susikūrė natūralistinio gėlyno, plevėsuojančio išvien su vėju, vaizdą ir ėmėsi darbo. Ji pasidarė sąrašą gėlių ir pasodino turbūt 454 augalus. Jie visi suvešėjo ir sužydėjo.
Suprasti sodinimo ypatumus padėjo ir Eglės sukurta instagramo paskyra „supa_miskas_ir_vanduo“. Ji aiškina, kad pradžioje jautėsi tarsi balta varna. Pradžioje ji neturėjo, ko paklausti patarimo ir pateko į visiškai nepažintą erdvę ir turėjo galybę klausimų. Būtent instagrame gavau palaikymą ir atsakymus, kurių jai taip reikėjo. Čia labai daug bendraminčių, pamačiau, kad yra žmonių, kuriems aktualūs tokie patys dalykai, kaip ir jai. Jaučiu, kad ir aš galiu jiems padėti: dalinamasi bandymais, išbandymais ir surinktomis žiniomis.
Instagramas moteriai padovanojo ne tik žinių, bet ir neįkainojamų draugysčių. Čia ji susipažino su jau drauge tapusia, gėles auginančia Evelina. Tai ji Eglei įskiepijo pasitikėjimą savimi šioje, tuomet dar nepažintoje, srityje. Evelina tikėjo, kad ji gali sukurti savo gėlyną ir tai nėra raketų mokslas. Tai reikalauja tik didelės meilės augalams ir noro, kurį ji tikrai turėjo.
Vaikai gamtoje - geriau nei ekranuose
Šiuolaikiniai vaikai, gyvenantys besivystančių technologijų pasaulyje, ne visada žino, koks įdomus ir pamokantis gali būti buvimas gamtoje. Tik ne Eglės vaikai - mažieji Jonas (6 m.) ir Jogailė (2 m.) jau nuo gimimo yra pažindinami su gamta. Eglė nori, kad jos vaikai pažintų mišką, o ne prekybos centrą, žinotų augalų pavadinimus, o ne prekių ženklus.
Instagrame, be sodybos puoselėjimo, viena pagrindinių transliuojamų Eglės žinučių yra šeimos ryšio kūrimas gamtoje bei vaikų ryšio su gamta kūrimas. Ji svarsto, kad ši sodyba yra tobula erdvė tam kurti. Vaikams čia nereikia jokių ekranų: juos atstoja knygos ir pačių sugalvotos veiklos ar iš gamtos lobių sukurti žaislai. Buvimas gamtoje yra neišsenkamos fantazijos vaisius. Ji džiaugiasi, kad vaikai patys nori ir prašosi važiuoti į sodybą, laukia. Atrodo, ko gi norėti, juk nėra nei namo, nei televizoriaus, nei žaislų, kurių turime namuose. Visgi jie krykštauja iš džiaugsmo, kai važiuojame į sodybą: jie nori grybauti, statyti vabalų viešbučius, smėlio pilis.
Šeimos, planuojančios miegoti sodybos patalpose, nepamirškite pasirūpinti papildomu čiužiniu ar kilimėliu, jei atvykstate su vaikais iki 12 metų.
Šventėje planuojantys dalyvauti:
- Rimantas D.
- Vigintas P.
- Andrius K.
- Sergej L.
- Artūras K.
- Valdas P.
- Arūnas S.
- Emilis K.
- Tomas K.
- Donatas A.
- Ričardas A.
- Aivaras K.
- Linas B.
- Artūras G.
- Marius D.
- Erika N.
- Dmitrijus R.
- Jurgis J.
- Irma Z.
- Vidmantas M.
- Alona V.
- Paulius A.
- Rimgaudas L.
- Laura P.
- Laurynas N.
- Algirdas N.
- Margus A.
- Erki T.
- Levo L.
- Laurynas A.
- Justinas S.
- Vidūnas B.
- Grigorijus A.
- Andra A.
- Vitalis V.
- Vytenis A.
- Valdas G.
- Vidmantas R.
- Eugenijus P.
- Raimundas A.
- Erminijus K.
- Arvydas K.
- Kristina S.
- Karolis N.
- Benas J.
- Danas B.