Tėviškės šauksmas, pasirodo, gali būti viena iš stipriausių jėgų, galinčių jau nusistovėjusį gyvenimą pasukti visiškai kita vaga. Deja, mes jį išgirstame tada, kai visai nesitikime, mat iš tos pačios tėviškės, vos tik sparnai sutvirtėja, skubame išlėkti į svaigiai viliojamą, tačiau nežinomą ateitį, tikėdamiesi niekada nebegrįžti. O kai grįžtame, likimui dėkojame vien už tai - už šitą galimybę sugrįžti.
Marijampolietis Vitas Bagdonas į tėviškę sugrįžo nuėjęs jau didelę gyvenimo atkarpą. Gimęs Arklio metais (1966), pagal specialybę - zootechnikas, 27 metus dirbęs policininku Marijampolėje ir Vilkaviškyje, žmogus pagaliau jaučiasi radęs visišką pilnatvę. Nors čia, mieste, šaknys įleistos giliai (šeima, namai, buvę darbai…), o štai širdis jau ten, tėviškėje. Toje vietoje, kur dabar puikuojasi išpuoselėta agroturizmo sodyba „Pas Vitą“.
Pažvelkime į šios sodybos istoriją ir dabartinę veiklą.
Sodybos istorija
Paties Vito vaikystės laikais buvęs kolūkis „Suvalkietis“, vėliau prijungtas prie Liubavo. Buvo šioje vietoje fermos (veršidė, arklidės), kurių vedėjas buvo Vito tėtis, trys kluonai - visi pastatai tarybinių laikų palikimas. Bagdonų šeimoje augo šeši vaikai, šeima gyveno pas senelius. Tėviškės likimas susiklostė gan tais laikais įprastai.
Vitui vos pradėjus lankyti mokyklą, tėvai persikėlė gyventi į už trijų kilometrų esančius Pagraužius, mirė močiutė, o ir senelis iš tų namų išsikėlė. Galiausiai apie 1985 m. O Vitą gyvenimas nuvedė į Marijampolę. Apie 1990 m. Vito tėtis susigrąžino žemę (apie vienuolika hektarų) tėviškėje ir griebėsi ūkininkauti. Pagrindinė darbo jėga ūkyje - Bagdonų vaikai, ypač Vitas.
Iš tuometinės Makauskų ŽŪB tėtis, užstatęs žemę ir pasiėmęs paskolą, nupirko fermas - tas pačias, kurioms kolūkių laikais pats ir vadovavo. Šalia tų susigrąžintų vienuolikos hektarų nusipirko vėliau dar 35 ha žemės. Jau 7 metai, kai tėtis miręs, o ūkis Vito dėka tebėra gyvas.
Tiesa, jis dabar jau visiškai neprimena buvusios aplinkos, kurią Bagdonai rado vos nusipirkę fermas. Kai Bagdonai atsiėmė žemę ir rengėsi ūkininkauti, susidūrė su problema: žemė yra, o štai pastatų galvijams - ne, tad pasukę galvas nusipirko minėtu būdu buvusias kolūkio fermas. Iš pradžių tose fermose laikė karves, kitus galvijus, net žirgelį - pramogai, o vėliau kilo mintis turėti vietą, kurioje galėtų susirinkti visa didelė Bagdonų šeima. Taip pamažu vienas iš fermų pastatų buvo rekonstruotas į šiuolaikinę pobūvių salę, vėliau - dar vienas.
"Viskas lipdėsi pamažu, po truputį", - sako V. Bagdonas. Pamažu kito ir aplinka, kuri dabar akį džiugina ir šeimininko sodintais dekoratyviniais augalais, kruopščiai prižiūrima veja, tvenkiniu su ilgesingais lieptais jame, o kur dar neaprėpiamos kalvotos platybės, žadinačios ir vaizduotę, ir jausmus - žodžiu, viskas čia dvelkia laisve alsuojančia ramybe bei pilnatve.
Lietuvos reljefas
Žirgai - ūkio puošmena
Ūkio puošmena ir didžioji Vito meilė - šeši fryzų veislės žirgai. Arkliai, beje, Bagdonų ūkyje jokia naujiena - auginę juos ir anksčiau, tačiau gražuoliai fryzai - visai kas kita: jie ir šeimininkui širdies atgaiva, ir lankytojams susižavėjimo objektas. Fryzai ne tik gražūs, eiklūs, bet ir ramaus charakterio, tad puikiai tinka ir pajodinėti, ir pasivėžinti karietoje.
Fryzai, ant kurių jodavo antikiniai karvedžiai, buvo beveik išnykusi žirgų veislė Europoje - kažkada vos septyni tokios veislės žirgai čia buvo tepriskaičiuoti.
Apie 15 metų V. Bagdonas priklauso Lazdijų žirgininkų klubui, kurio nariai bendrauja, kartu pramogauja, dalijasi patirtimi. Tradiciniai tapo ir klubo žirgininkų žygiai, šiais metais, beje, organizuoti paties Vito. Šių metų gegužės 20-21 dienomis Akmenynų ir Liubavo seniūnijomis (Kalvarijos sav.) praūžė įspūdingas žygis su žirgais, prasidėjęs Makauskų kaime. Žygyje dalyvavo du raiteliai, devyni kinkiniai (kinkinys - bričkelė, traukiama vieno ar kelių žirgų) iš visos Lietuvos.
Marijampolėje Vitas jau gan retas svečias, nors žmona ten (dirba mieste), o vaikai, išsibarstę iš tėvų namų, kuriasi gyvenimus savarankiškai, mat daugiausia laiko praleidžia sodyboje.
Fryzų veislės žirgas
Poilsis ir pramogos sodyboje "Pas Vitą"
Kvapni ryto migla, besisklaidanti ežero fone, bundanti gamta ir žirgų kanopų dundesys, pasigirstantis už eglynėlio - žinau, kad jau užsisvajojai apie šią vietovę! Viešint Kalniaus sodyboje, ne tik pasigrožėsi pievose besiganančiais Fryzų veislės žirgais ir pasimėgausi grynu oru, bet ir išsimaudysi, pažvejosi ar tiesiog paplaukiosi valtimi čia pat tyvuliuojančiame ežere! Be to, šią jaukią vietovę galima apžiūrėti ir jodinėjant žirgais! Ramus ir privatus poilsis - kas gali būti geriau?
Kaimo sodyba „Pas Vytą“ įkurta Dzūkijoje, Galsto ežero pakrantėje. Ežerą supa tik pietinei Lietuvai būdingos kalvotos apylinkės. Kitaip nei miškingoji Dzūkijos dalis, Lazdijų kraštas ištisai nusėtas nuožulniomis kalvelėmis. Čia rasite viską jaukioms šeimų bei draugų šventėms ar poilsio renginiams. Kaimo sodyba „Pas Vytą“ prie ežero - taip pat puiki vieta ramiam, rekreaciniam poilsiui. Įrengti rastiniai namai siūlo visus patogumus, reikalingus komfortabiliam poilsiui.
Plačioje sodybos ežero pakrantėje yra tinklinio aikštelė, batutas - mažiesiems poilsiautojams, supynės. Kiekvienas namas turi savo terasą, atskirą kepsninę ar pavėsinę. Galsto ežeras kviečia pažvejoti, pasiirstyti valtimi ar vandens dviračiu, išsimaudyti ar pasinerti po kaitrios pirtelės. Kaimo turizmo sodyba „Pas Vytą“ prie ežero - puiki vieta surengti vestuvių šventę.
Jeigu mėgsti neįprastas nakvynės vietas ir dar neteko miegoti 3,5 metrų aukštyje, tai išbandysi miško pakraštyje įkurtame namelyje-palapinėje, įtemptame tarp medžių. Poilsis bus dar įspūdingesnis, nes prie palapinės taip pat įrengtas hamakas ir terasa su ofūro vonia - vakare palydėti saulę, besimėgaujant karšto vandens malonumais dviems, ar rytą pradėti gardžia kava galėsi būtent čia! Namelyje-palapinėje yra elektra, įrengta terasa su mini virtuvėle, kurioje rasi ketaus puodą, virdulį ir keptuvę gaminimui ant laužo, indus, grilių ir nemokamą kurą, taip pat hamaką, kempingo bio tualetą, dušą ir WC pirtyje prie ežero. Palapinė šildoma elektriniu židinuku.
Poilsis prie ežero
Trumpai apie kitas sodybas:
Miško apsuptyje įsikūrusi Kalniaus sodyba kviečia ramiam ir jaukiam poilsiui - stebuklingas tylos, gaivių kvapų ir kerinčios gamtos pasaulis! Nuostabioje vietoje, netoli Kašučių ežero ir tik apie 20 km nuo jūros įsikūrusi sodyba laukia poilsiautojų privačiuose nameliuose bei... palapinėje medyje! Sudominau? Skaityk toliau, norėsis čia vykti dar labiau!
Pasvalio rajono Dirvonų kaime būtų likę tik dirvonai, jei ne pasvalietės Vidos Ranonienės užmojis ten nusipirkti seną sodybą. Mažai kas žino, kur yra Dirvonų kaimas. Daugiau nei prieš pusę amžiaus iš Kėdainių rajono į Pasvalį atsikrausčiusi dabar jau 75 metų Vida Ranonienė apsigyveno daugiabutyje. Tada motina su sūnumi kibo į darbus. Iškirto krūmus ir išnaikino piktžolyną. Kadangi gyvenamasis namas buvo gana mažas, tad naujieji šeimininkai kitapus miško surado parduodamą seną rąstinę trobą. Tad dabar iš keturių kaime esančių sodybų dvi priklauso man. Nors V.Ranonienė nėra kilusi iš šių kraštų, tačiau yra surinkusi daug istorinių pasakojimų apie šį Pasvalio rajono kaimą.
Šeimininkės sūnus jau buvo surinkęs nemažai sendaikčių, tad veikli moteris nutarė vienkiemyje įkurti etnografinį muziejų. Dabar nė vienas sodyboje esantis statinys nėra tuščias. Kiek tolėliau nuo didžiojo namo stovi prieš pusantro šimto metų suręsta rąstinė troba. Erdvioje seklyčioje stovi audimui paruoštos staklės, o virš jų kabo tautiniai kostiumai. Čia pat pastatyta ir masyvi raižyta spinta. Joje kabo vyriškos ir moteriškos avikailio skrandos, jas dėvint nebuvo baisūs jokie žiemos speigai. Kito kambario sienos nukabinėtos šventųjų paveikslais. Ant stalo surikiuoti įvairiausių dydžių kryželiai, šiuose kraštuose mukelėmis vadinti. Šalia jų - žvakidės, maldaknygės.
Kieme stovinčioje klėtyje, be daugybės namų apyvokos rakandų, puikuojasi ir kelios senovinės skrynios. Kadaise kunigui priklausiusią vieną jų V.Ranonienė parsigabeno iš Tetirvinų kaimo. Akmenis rinkau iš viso rajono, tai į sodybą parsigabenau ir tokių, ant kurių iškalti žydiški užrašai. Tada ir išsiaiškinau, kad akmenys yra iš sunaikintos sinagogos pamatų. Prieš keletą metų sodybos šeimininkė nors trumpam sugrįžti į tėvų bei senelių gimtąjį Dirvonų kaimą sukvietė iš čia kilusius sodiečius. Tremtinės dalią išgyvenusi V.Ranonienė kasmet į sodybą sukviečia ir rajono tremtinius.
Apibendrinant, sodyba "Pas Vitą" siūlo:
- Jaukų poilsį gamtoje
- Pramogas su žirgais
- Nakvynę namelyje-palapinėje medyje
- Galimybę surengti šventes
Jei ieškote vietos, kur galėtumėte pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasimėgauti gamtos ramybe, sodyba "Pas Vitą" - puikus pasirinkimas.