Kaišiadorių rajonas, įsikūręs pačioje Lietuvos širdyje, apjuostas Nemuno ir Neries upių, apsuptas įspūdingų gamtos reginių, mitologinių akmenų, piliakalnių, skardžių, atodangų ir šaltinių. Tai unikalus kraštas, kuriame susipynusios kelių etnografinių regionų tradicijos. Rajono gyventojai turi dzūkų ir aukštaičių etnokultūrinį identitetą. Lankytojus pritraukia palanki susisiekimo infrastruktūra - geležinkelis, automagistralė bei tvarkingi keliai.
Kultūros Paveldas ir Pramogos
Kaišiadorių rajone gausu svarbių kultūros paveldo objektų, muziejų ir išskirtinių vietų. Apylinkėse nemažai mistinių vietų: stūkso mitologinis akmuo, tyvuliuoja tobulai apvalus žalio vandens ežeras, o gravitacinė kalva, kurioje automobilis pats rieda į kalną, atvykusiems sukelia gerų emocijų. Rajone gausu vietų, kuriose galima aktyviai pramogauti: paplaukioti Strėva baidarėmis, persikelti su keltu be variklio iš Padalių į Čiobiškį, pakeliauti dviračių bei pėsčiųjų takais.
Kaišiadorių kraštą supa Kauno marių regioninis parkas, kuriame įsikūręs didžiausias muziejus Lietuvoje po atviru dangumi - Lietuvos liaudies buities muziejus. Muziejuje pristatomas sumažintas visų etnografinių Lietuvos regionų atspindys. Lankytojai gali būti ir pajausti ekspozicijų kuriamą dvasią: paliesti, užuosti, paragauti.
Unikalūs Reginiai ir Istorinės Vietos
Laukagalyje, rudenį, kai lapai keičia spalvas, įkurtas ,,Europos miškas" nusidažo Lietuvos trispalvės spalvomis ir ES žvaigždėmis, o Paparčiuose medžių viršūnėse išryškėja Gediminaičių stulpai. Paparčių vietos istorija ypatinga, išlikęs dominikonų vienuolių palikimas, dėl kurio vietovė buvo religinis, mokslinis ir ūkio centras. Šiandien lankytojus mįslingai vilioja vienuolyno vartai ir koplyčia. Čia stūkso aukštas piliakalnis ir alsuoja Paparčių botaninis gamtos draustinis.
Kultūrinis Gyvenimas ir Tradicijos
Kaišiadorių rajonas gyvas, čia įgyvendinamos įvairios idėjos, iniciatyvos, kuriasi meninės veiklos. Plenero dalyviai, atvykę iš įvairių šalių, gyvena ir tapo kultūros objektus ir apylinkes vis kitoje Kaišiadorių rajono seniūnijoje. Vyksta Tarptautinis tapybos pleneras „Kaišiadorių kraštas dailininko akimis". Organizuojamos miesto šventės, romansų, jazzo vakarai, įvairūs kūrybiniai susitikimai, senjorų piknikas. Kadaise Kaišiadoryse kiekviename kaime buvo šokamas kadrilis, kuris praturtintas vietinėmis ypatybėmis, gyvuoja ir šiandien. Tautos tradicijas siekiantys išsaugoti kraštiečiai, mokosi ir šoka šį Prancūzijoje kilusį gaivalingą šokį.
Gastronominės Patirtys
Kaišiadorių rajone kepami autentiški šakočiai, duona, kugelis, bandos, švilpikai ir kiti gardumynai. Nemažai vietų, kuriose galima įsigyti bičių surinkto medaus. Kuriasi netradiciniai, egzotiniai šeimų ūkiai, kuriuose auginamos daržovės, vaisiai, uogos. Bedrock ūkis šalia Kaišiadorių, Gudienoje augina įvairias egzotines daržoves, prieskoninius augalus: įdomios išvaizdos crystal agurkus iš Naujosios Zelandijos, baltus baklažanus, indiškus špinatus, hacor kalendras ir kt.
- Aspersa sraigių ūkis: Kviečia paragauti prancūziško delikateso - sraigių, su įvairias gurmaniškais įdarais, šviežiomis žolelėmis.
- Manuoga ūkis: Augina medlievas, dar vadinamas amelankiais, karintomis.
- Žiežmarių sūrininkė Eglė Ostvalds: Gamina vietinėse pievose besiganančių karvių pieno sūrius.
Kaišiadorių Seniūnijos
Šiuo metu Kaišiadorių savivaldybės teritoriją sudaro 11 seniūnijų: Kaišiadorių apylinkės ir Kaišiadorių miesto, Kruonio, Nemaitonių, Palomenės, Paparčių, Pravieniškių, Rumšiškių, Žaslių, Žiežmarių apylinkės ir Žiežmarių seniūnija.
Kaišiadorių Miesto Seniūnija
Kaišiadorių miesto seniūnija užima 1100 ha plotą ir yra centrinėje Kaišiadorių rajono dalyje. 2024 metais Kaišiadorys taps Lietuvos kultūros sostine. Planuojama daugybė kultūros renginių, organizuojami įvairūs projektai. Kaišiadorių miesto augimas buvo įtakotas nutiesto geležinkelio, kuris ėjo per Vilnių ir jungė Varšuvą su Sankt Peterburgu. Šiandien Kaišiadorių seniūnijoje įsikūrusios pagrindinės įstaigos ir institucijos, mokyklos, medicinos įstaigos, kultūros įstaigos, įvairios visuomeninės organizacijos.
Katedra ir Sakralinis Paveldas
Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra - piligrimų traukos centras nuo tada, kai buvęs Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis paskelbtas palaimintuoju. Katedroje įrengta Dievo Gailestingumo koplyčia, o jos šoniniuose altoriuose yra šv. Popiežiaus Jono Pauliaus II, šv. Faustinos ir jos nuodėmklausio pal. Kunigo Mykolo Sopočkos relikvijos. Koplyčios paveiksluose pastebimos įdomios detalės: Popiežiaus atvaizde vienoje pusėje yra šv. Petro bazilikos Vatikane kupolas, kitoje - Kryžių kalnas. Šventoji rankose laiko knygą, ant kurios lietuviškai užrašyta „Dienoraštis". Centrinėje navoje esantis vyskupo sostas, vadinamoji katedra - viena puošniausių Lietuvoje. Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje yra Palaimintojo Teofiliaus Matulionio koplyčia - šventojo Teofiliaus Matulionio amžinojo poilsio vieta, kurioje ilsisi švento Lietuvos kankinio širdis. Sarkofagas su jo palaikais yra koplyčios centrinio altoriaus mensoje, virš jo - kanoninis palaimintojo paveikslas.
Atminimo Vietos ir Aikštės
- Teofiliaus Matulionio aikštė: Akį džiugina fontanas, galima prisėsti pailsėti ir pasigėrėti aplinka.
- Paminklas palaimintajam Teofiliui Matulioniui: Pastatytas aikštėje, skirtas pagerbti Kaišiadorių vyskupą.
- Kardinolo V. Sladkevičiaus paminklas: Pastatytas Kaišiadorių katedros šventoriuje.
Kultūros Įstaigos ir Erdvės
Kaišiadoryse gausu kultūros įstaigų ir erdvių, kurios puoselėja krašto tradicijas ir meną:
- Senamiesčio angelo medžio skulptūra: Saugo ir globoja Kaišiadorių senamiestį.
- Kaišiadorių muziejus ir Brazauskų namai-muziejus: Galima susipažinti su šeimos gyvenimu.
- Kaišiadorių kultūros centras: Organizuojami įvairaus pobūdžio renginiai, parodos, koncertai, edukacinė veikla ir subūręs įvairius Kaišiadorių krašto kolektyvus.
- Kaišiadorių rajono savivaldybės viešoji biblioteka: Vyksta literatūriniai renginiai, rengiamos parodos, susitikimai ir kaupiama kraštotyros medžiaga apie Kaišiadorių kraštą ir jo žmones.
Geležinkelio Istorija ir Dabartis
Geležinkelio nutiesimas įtakojo Kaišiadorių augimą. Stotis pradėjo veikti 1871 m. rugsėjo 4 d. Paėjus Geležinkeliečių taku Vilniaus kryptimi galima pasivaikščioti Klaipėdos šile. Jis buvo suformuotas Kaišiadorių šaulių iniciatyva siekiant pažymėti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos dešimtmečiui 1933 metais. Greta stovi unikalus architektūrinis paminklas - senasis vandens bokštas, pastatytas 1883 m.
Parkai ir Freskos
- Algirdo Brazausko parkas: Atnaujintas, sutvarkytas ir pavadintas Lietuvos Prezidento vardu.
- Freska „Bučinys“: Parodo miesto vartus, atverti duris gyventojams bei turistams iš kitų rajonų.
- Palaimintojo Teofiliaus Matulionio freska: Nutapyta ant Algirdo Brazausko gimnazijos sienos.
Laisvalaikis ir Pramogos
- Girelės pažintinis takas: Sukurta didelė erdvė poilsiui ir laisvalaikiui.
- Maršrutas dviračiu ar pėsčiomis po Kaišiadorių miestą: 7 km.
Kur Pavalgyti Kaišiadoryse?
Kaišiadorys siūlo įvairių maitinimo įstaigų, atitinkančių skirtingus skonius ir pageidavimus:
- Fresh Taste Bistro
- Pica Mica
- Happy Pizza
- Kaišiadorių restoranas
- Suši baras „Gurume"
- City Pizza
- Pietų centras „Pas Kristiną"
- Mamos pietūs
- Dūzgynės, kavinė
- Restoranas „Toskana"
- Centro picerija
Apgyvendinimas
Kaišiadoryse galite rasti įvairių apgyvendinimo variantų:
- Trumpalaikė buto nuoma
- Vila „Laumžirgis"
Kruonio Seniūnija
Kruonio seniūnija yra pietrytiniame Kaišiadorių rajone ir užima 22350 ha plotą. Teritoriją supa Dabintos botaninis- zoologinis draustinis, Lapainios botaninis draustinis, Šnipelių zoologinis - entomologinis draustinis, Šventininkų botaninis draustinis, dalis Kauno marių regioninio parko ir Nemuno kilpų regioninis parkas. Kruonio seniūnijoje yra nuostabių ežerų, iš kurių vienas didžiausių Kaišiadorių rajone - Kalvių ežeras. Ežero vanduo švarus, galima plaukioti, treniruotis tiek aukšto meistriškumo sportininkams, tiek mėgėjams. Pakrantėje įrengtas paplūdimys, suoliukai, lauko scena, vyksta įvairių renginių.
Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Šalia sutvarkyto Kalvių ežero paplūdimio stovi Kalvių šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Rotondinės formos bažnyčia, sukurta sekant romėniškųjų rotondų pavyzdžiu, yra viena iš dviejų tokios formos bažnyčių Lietuvoje. Bažnyčios architektas yra nežinomas.
Piliakalniai: Kraštovaizdžio ir Bendruomenių Jungtys
Europos viduramžių istorija neatsiejama nuo pilių - medinių, akmeninių, mūrinių. Ir jei mūro pilies belikę tik griuvėsiai, jie leidžia pajusti pilies galybę. Medinių pilių istorija visiškai kitokia - jos sunyko be pėdsakų, dažnai net nepalikdamos savo vardų. Jų vietas žymi tik pylimai, grioviai ir sukastos kalvos. Europos miškų zonai, kuriai priklauso ir Lietuva, būdingi nedideli piliakalniai, kaip pagrindinė statybinė įtvirtinimų medžiaga čia naudota mediena. Piliakalnių skaičius kasmet auga, pasipildo surandant dar nežinomus. Žodžiai „piliakalnis“, „pilis“ kildinami iš „pilti“ ir susiję su pagrindiniu ant piliakalnio stovėjusios medinės pilies gynybiniu elementu - pylimu. Nuo natūralių kalvų piliakalnius skiria du pagrindiniai dalykai - uždari išoriniai žemės įtvirtinimai ir senovėje juos įrengusių žmonių veiklos pėdsakai.
Piliakalnių Tyrinėjimai ir Istorija
Piliakalniai nuo seno domino žmones savo dydžiu, dirbtinėmis formomis, išariamais ar iškasamais nesuprantamais dirbiniais. Nors kai kuriuose padavimuose minimos jau XIX a. Lietuvos archeologijos istorijai įdomūs poeto, folkloristo, etnografo, istoriko, vertėjo Liudviko Adomo Jucevičiaus (Ludwik Adam Jucewicz) (1813-1846) darbai. Straipsnyje „Milžinų kalnai ir milžinų kapai Lietuvoje“, išspausdintame 1837 m. lenkų kalba ėjusiame leidinyje „Tygodnik Peterburgski“, jis taip apibūdina piliakalnius: „Milžinų kalnai, kaip juos to krašto žmonės vadina, yra tai didelės kalvos kūgio pavidalo. Jau 1881 m. vienas iš lietuvių nacionalinio atgimimo lyderių Jonas Basanavičius (1851-1927) parašė studiją apie Lietuvos piliakalnius „Apie senovės lietuvių pilis“.
Saulės Mūšio Vietos Paieškos
Kaip vienos iš galimų Saulės mūšio vietos versijų 2018 m. ieškota ir Šiaulėnų apylinkėse. Čia svarbi vieta yra Kudinų piliakalnis, dar vadinamas Šiaulės kalnu. Pirmą kartą šis piliakalnis paminėtas 1872 m., kai jį į pilių sąrašą įrašė vyskupas Motiejus Valančius („Pilies kalnas pas miestelį Šiaulėnus“). Padavimų apie piliakalnį užrašė iš netolimų apylinkių kilęs kraštotyrininkas ir fotografas Balys Buračas (1897-1972), fiksavęs Lietuvos piliakalnius ir gebėjęs į juos pažvelgti menininko akimis.
Papiliai ir Dvarai
Silpnai saugomi žemių ir mediniai įvirtinimai būdavo užimami per pirmąjį didesnį pilies puolimą. Papilio būta ir prie pelkių apsupto Upytės piliakalnio, kuris dar žinomas Čičinsko kalno vardu. Apie Upytėje gyvenusį poną Čičinską sukurta daugybė pasakojimų, o Upytės piliavietėje esantis įdubimas davė pagrindą neišsenkamiems pasakojimams apie jame prasmegusį piktojo pono dvarą. Jo papilyje išties XVII-XVIII a. stovėjo dvaras, kurio vieno pastato liekanas 2004 m. buvo atkasę archeologai. Į kai kuriuos piliakalnius po pertraukos, XVI-XVIII a., grįžo gyventi žmonės, juose įsikūrė dvarai.
Piliakalnių Apsauga ir Priežiūra
Kol dar menkai buvo rūpinamasi kultūros paveldo apsauga, piliakalniai dažnai nukentėdavo nuo ūkinės veiklos. Šiandien piliakalniai naudojami kaip įvairių kultūrinių renginių vietos, įtraukiami į turizmo maršrutus, tvarkoma ir prižiūrima jų aplinka. Šiuo metu sutvarkyti ir pritaikyti lankyti apie 150 Lietuvos piliakalnių. 1919 m. buvo įsteigta Valstybės archeologijos komisija, kuri ėmėsi paveldo apskaitos ir apsaugos. 1935-1936 m. visi tuo metu žinoti archeologijos objektai pradėti saugoti, iš jų savininkų paimant rašytinius pasižadėjimus jų neardyti, nearti, nekasti šlaituose žvyro ar smėlio.
Piliakalnių Naikimas Sovietmečiu
Štai 1955 m. Dar daugiau piliakalnių buvo naikinama, juose įrengiant žvyrduobes. 1963 m. Salduvės piliakalnio teritorijoje vyko motokroso komandų lenktynės, jas stebėjo apie 6-7 tūkstančiai žmonių. Į Kauno HES statybos zoną pakliuvę piliakalniai (Dovainonys, Rumšiškės, Žiegždriai) buvo tyrinėti archeologų, o vėliau nuplauti (išskyrus Dovainonis). Tik nuo 1970 m. pradėti piliakalnių tvarkymo darbai, kurie vykdyti pagal parengtus projektus, pasitelkiant mokslininkus archeologus.
tags: #sodyba #pas #pona #rumsiskese