Artėjančios metų šventės - tikras darbymetis kaimo turizmo sodybų šeimininkams. Kaimo turizmas daugeliui asocijuojasi su ramiu poilsiu kaime, medine sodyba prie ežero ar kūdros, kur galima atvykti su šeima pailsėti.
Lietuvos žemėlapis
Sodybos Dzūkijoje: tradicijų puoselėjimas
Tad kas lankys Dzūkijos nacionalinį parką, Čepkelių rezervatą ir norės prisiliesti prie senojo kaimo gyvenimo - ieškokite Stanislovo Malūnavičiaus.
Sekmadienį aplankėme draugijos narį Stanislovą Malūnavičių Musteikoje, Varėnos raj. Proga buvo ne tik aplankyti bičiulį su šeima, apžiūrėti etno stiliumi pastatytą naująją sodybą, bet ir palaiminti rekonstruotą bendruomeninę vietos pirtį. Kvietimai buvo asmeniniai, nes daugelis kuo nors anksčiau prisidėjo prie šio kaimo pirčių gaivinimo. Pasilabinę ir apžiūrėję sodybą, skubėjome į pirtį. Prie upelio stovinčią senąją pirtį Stanislovas visiškai atnaujino. Pakeista stogo danga, sumūryta nauja krosnis, sumontuoti teisingi plautai, medinės grindys. Tebūnie taip - kyla pirmas garas! Džiugu, kad gaivinamos bendruomeninės lietuviškos pirties tradicijos.
Dėkui už šilumą! -- Gero garo!
Sodybos Veiverių seniūnijoje: verslo sėkmės istorija
Tačiau į kaimo turizmą kiek kitokiu žvilgsniu pažiūrėjo P. Arasimavičius, tarp Prienų ir Kauno - Veiverių seniūnijoje - vystantis kaimo turizmo sodybų verslą. Nors dirbti tenka neskaičiuojant valandų, jaunas verslininkas pripažįsta, kad pastarieji metai buvo vieni sėkmingiausių ir tai jis laiko jo verslo plėtros ir nuoseklaus, sunkaus darbo rezultatu.
Šiandieną jis valdo net tris sodybas: „Vila pasaka“, „Vilaitė“ ir didžiausia - „Grand Vila“. Tai 2 tūkst. m2 sodyba, kuri skirta ne tik šventėms, bet ir konferencijoms, seminarams. Pirmame aukšte pokylių salė talpinanti iki 150 žmonių, o antrajame aukšte didelė konferencijų erdvė konferencijoms ir seminarams. Sodybos „Grand Vila“ savininkas pasidžiaugė, kad 2021 m. Kaime sėkmingai verslą įkūręs ir išauginęs vyras sako, kad idėja kurti kaimo turizmo verslą kilo gana netikėtai.
Lavender Village kaimo turizmo sodybos plėtra
„Kaimo turizmo verslą kartu su draugu pradėjau nuo nulio. Mėgome vakarėlius, lankėmės sodybose, sugalvojome, kad patys galime įkurti savo verslą, o renginius organizuoti geriau. Tačiau, žinote kaip būna, ilgainiui mūsų nuomonės išsiskyrė ir bičiulis išėjo dirbti kitur. Aš apsisprendžiau tęsti darbus. Galiu pasakyti, kad tai tikrai sunkus darbas - visi savaitgaliai, šventinės dienos parduoti. Pašnekovo teigimu, jo verslas orientuotas į aukštą aptarnavimo kokybę, svečiai priimami ištisus metus, o nakvynė gali būti suteikiama net 150 poilsiautojų.
„Šiame versle sukuosi 14 metų ir galiu pasakyti, kad dveji pastarieji metai man buvo patys geriausi per visą istoriją. Tai susiję su mūsų augimu. Pradėjau nuo vienos sodybos, vėliau pastatyta antra, o dabar jau trečia. Tai yra ilgo ir nelengvo darbo rezultatas“, - pripažįsta P. Arasimavičius. Nors rinkoje matyti ekonominis sulėtėjimas, verslininkas sako, kad šiemet poilsiautojai pasirūpino savo atostogomis ir šventėmis iš anksto. Visos trys kaimo turizmo sodybos turi nemažai rezervacijų įvairiems šeimos ar įmonių vakarėliams.
Verslininkas pastebi, kad atvykstantiems svečiams svarbu ne tik sutvarkyta, jauki aplinka, malonus aptarnavimas, bet vis didesnį dėmesį jie teikia maitinimo kokybei. Pašnekovas tikina, kad būtent maistas yra jo sodybų „arkliukas“. Jis su pasididžiavimu pasakoja ir apie savo virtuvės šefą - Dilan Dampella Gamage, į Lietuvą atvykusį iš Šri Lankos.
„Maistas svečiams labai svarbus. Jie nori šviežumo, kokybės, naujų skonių ir potyrių, o mūsų šefas visada moka nustebinti. Jis labai charizmatiškas, puikiai moka bendrauti su svečiais, jis įtraukiančiai pasakoja apie savo kūrybą - svečiams visada įdomu jo pasiklausyti. Dilan savo nuoširdumu ir paprastumu užburia visus žmones, ragaujančius jo paruoštą maistą. Jo unikali daugiakultūrė patirtis virtuvėje leidžia klientui pateikti drąsius, netikėtus bei tiesiog amą atimančius maisto derinius“, - gražių žodžių savo virtuvės šefui negaili P. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) gruodžio 6-7 dienomis organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo iššūkiai ir perspektyvos naujuoju 2023-2027 m. laikotarpiu“ apdovanotas gausis būrys jaunųjų ūkininkų, kurie ėmėsi kurti verslus kaime. Apdovanojimą už Lietuvos kaimo turizmo garsinimą ir išskirtinius sprendimus kaimo turizmo versle apdovanojimą atsiėmė P. Arasimavičius.
Sodyba "Prie miesto": jaukumas ir unikalios detalės
„Pamatėme, kad žmonės ieško erdvių didesnėms šventėms, todėl, turėdami galimybes, nusprendėme plėstis. „Didžioji dalis užsakovų yra Kėdainių rajono gyventojai. Malonu, jog pavyko pelnyti savo krašto žmonių pasitikėjimą. Klientai lieka patenkinti sodybos aplinka, erdvėmis, aptarnavimu, todėl čia sugrįžta ir rekomenduoja sodybą draugams bei pažįstamiems, - džiaugiasi E. Selvestravičius. - Iki šiol sodyboje svečiai švęsdavo nedidelius gimtadienius, jubiliejus, krikštynas, vestuves, jaunimas - išleistuves. Taip pat sodybą ir jos pirtelę yra pamėgę sportininkai.
Kaimo turizmo sodyba „Prie miesto“ klientams patraukli ir dėl siūlomų pramogų. Sodyboje teikiama ir apgyvendinimo paslauga. Vienu metu čia nakvoti gali 16 žmonių. Ilgametę kaimo turizmo verslo patirtį turintis sodybos šeimininkas jau yra atradęs ir patikimų partnerių. „Jau ketverius metų bendradarbiaujame su Pelėdnagių baru. Ši maitinimo įstaiga turi solidžią patirtį tiekdama maistą įvairioms šventėms. Taigi, jei klientas teiraujasi, mielai rekomenduoju Pelėdnagių baro paslaugą, nes per kelerius bendradarbiavimo metus esu įsitikinęs jų darbo kokybę. Pagal kliento pageidavimus suderinus meniu, įmonės darbuotojai atvyksta, padengia stalą ir patiekia užkandžius bei karštuosius patiekalus. Maistas šviežias ir geras.
Kaimo turizmo sodyba
Sodyboje „Prie miesto“ darniai susipina jaukaus užmiesčio, dvaro ir etnografinio kaimo detalės. Svečiai čia tikrai ras kuo pasigrožėti ir kur surengti vaizdingą fotosesiją. Pirties pastato stogą tvirtai remia ir svečius tarsi šeimininkės pasitinka žinomo tautodailininko, medžio skulptūrų drožėjo, Kėdainių krašto kultūros premijos laureato Juliaus Urbanavičiaus sukurtos medžio kolonos. Tikra sodybos kiemo puošmena - ir šalia esanti erdvi pavėsinė. Čia skulptoriaus sukurtas žaismingo stiliaus stalas bei suoliukai traukia kiekvieno svečio akį.
Sodybos kieme taip pat trykšta keliaaukštis dvarų kultūrą menantis fontanas. Iki tvenkinio taku palydi jaukūs šviesos žiburiai. E. „Kai kurie žmonės suplanuotas šventes perkėlė į kitą datą, bet labai daug užsakymų buvo atšaukta. Kaimo turizmo sodyba „Prie miesto“ laukia ir Jūsų!
Jaunųjų ūkininkų iniciatyvos: smidrų ūkis Anykščių rajone
Anykščių rajono jaunieji ūkininkai Kotryna ir Algimantas Meidai prieš porą metų įsteigė smidrų ūkį. Pasinaudodami parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui 2018 metais jie 2 ha plote įsteigė smidrų plantaciją. „Mūsų šeimoje esu pirmoji ūkininkė,- šypsosi Kotryna Meidė. - Kai su vyru nutarėme imtis ūkininkavimo, artimieji mūsų nei stabdė, nei skatino. Atvirai pasakius, niekas ir netikėjo, kad mudviejų ketinimai rimti. Du vaikučius auginanti Meidų šeima įsikūrė Anykščių rajone.
„Persikeldami gyventi į šią sodybą ir patys nemanėme, kad taip greitai imsimės ūkininkavimo. Manėme, susitvarkysime namą, o paskui kažkaip bandysime prie sodybos esančią žemę įdarbinti. Tačiau viskas prasidėjo vienu metu. Jauna šeima nutarė imtis netradicinio ūkininkavimo. Dar studijuodama Aleksandro Stulginskio universitete Kotryna susidomėjo daržininkyste ir sodininkyste. Tad nusprendę imtis ūkininkavimo, iškart nutarė auginti smidrus. Pasak pašnekovės, šį sprendimą paspartino galimybė gauti jauniesiems ūkininkams skirtą paramą.
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ K. Meidės daržininkystės ūkiui buvo skirta 28 tūkst. eurų parama. „Be paramos nebūtume galėję įsiveisti smidrų plantacijos, nes smidrų sodinukai gana brangūs, - paramos naudą vertina Kotryna. - Be to, už gautą paramą nusipirkome traktoriuką, priekabą, pasistatėme ūkinį pastatuką įsigytai technikai laikyti. Dabar galvojame kreiptis paramos ūkiui modernizuoti. Norime įsigyti prekinio paruošimo liniją, reikia įsirengti produkcijos vėsinimo kambarį, nes turimos vėsinimo spintos nebeužtenka.
Išaugintą produkciją K. Meidė parduoda, pasinaudodama socialiniais tinklais. Spėjo susirasti ir savo klientūrą. Tarp jų klientų yra keli restoranai. „Jei ne vyro atlyginimas, kol kas iš ūkio gaunamų pajamų šeima dar neišsilaikytų, bet po metų kitų, manome, kad tai bus visai įmanomas dalykas, - svarsto ūkininkė, rodydama išsirikiavusias smidrų eiles. - Dabar auginame dviejų rūšių smidrus. Kaip ir visi kiti augalai, jie reikalauja priežiūros. Netradicinį ūkį plėtojanti Meidų šeima šį pavasarį įsiveisė ir grybų sodelį. Augina valgomuosius dantenius (šitake).
„Mums patinka ūkininkauti, nes esi laisvas ir nepriklausomas nuo darbdavio. Mes su vyru mėgstame savo galva galvoti ir patys susikurti. Ir gyvenimas kaime turi savo privalumų. Čia nėra to skubėjimo, nuo kurio kenčia miesto gyventojai. Čia viskas vyksta ramiau ir lėčiau“, - pasirinkimą gyventi kaime komentuoja K.