Akmenos Upė: Gamta, Istorija ir Turizmo Galimybės

Akmena - viena „kiečiausių" Lietuvos upių, žavi savo gamta ir istorija. Ši upė, tekanti pietiniu Žemaičių aukštumos šlaitu, yra ypač pamėgta žygeivių dėl savo smarkumo ir viliojančio kraštovaizdžio. Panagrinėkime išsamiau šią upę, jos ypatumus ir lankytinas vietas.

Akmenos upės ir Jūros upės santaka Pagramančio regioniniame parke.

Akmenos Geografija ir Hidrologija

Akmena gimsta šiaurinėje Medvėgalio papėdėje, kur ji dar vadinama Raudžiu. Nuo Pašilės į Raudį įplūsta Ašvija, ir nuo čia prasideda tikroji Akmena. Upė renka vandenis beveik 400 km² plote. Ežerų čia nedaug, todėl vasarą ar gilesnę žiemą ji labai nusenka. Tačiau pavasarį ar po rudens liūčių vanduo upėje smarkiai pakyla.

Upės jėgą apibūdina vidutinis nuotėkis: ties senuoju Žemaičių plentu jis maždaug 1 m³/s, žemiau santakos su Yžne - 2,5 m³/s, o žiotyse - 4,53 m³/s. Akmena sukaria 80 km kelią ir nusileidžia į 150 m žemumą. Tokio ilgio upei vidutinis nuolydis yra rekordinis - 186 cm į kilometrą!

Bene geriausiai upės jėgą apibūdina vidutinis nuotėkis. Ties senuoju Žemaičių plentu jis maždaug 1 m3 /s, žemiau santakos su Yžne 2,5 m3 /s, žiotyse 4,53 m~/s. Risdamasi pietiniu Žemaičių aukštumos šlaitu, Akmena sukaria 80-ies kilometrų kelią ir nusileidžia į 150 m žemiau tįsančią žemumą. Tokio ilgio upei vidutinis nuolydis tiesiog rekordinis - 186 cm į kilometrą!

Akmenos Slėnio Ypatumai

Gilus Akmenos slėnis išsiskiria civilizacijos mažai paliestu kraštovaizdžiu ir kultūros paveldo vertybių gausa. Čia atsiveria aukšti skardžiai, o miškai ir miškeliai retai tematomi kirvius. Upės pakrantes saugo piliakalniai, senkapiai, alkakalniai ir šventi akmenys.

Vėsius, neužterštus upės vandenis mėgsta margašoniai upėtakiai ir žydru peleku žybčiojantys kiršliai. Nuo Jerubyno iki žiočių Akmena yra ichtiologinis draustinis, kuriame žvejoti draudžiama.

Istorinis Kontekstas

Akmenos upė yra savotiškas istorijos paminklas. Daugelis jos pakrančių vietovių minimos dar XIV a. kronikose. Keliuose „vegeberichtuose" patariama žygiuoti palei Akmeną - pro Ringius, Biržų Lauką, Pūtvę. Šiuose aprašymuose pirmą kartą paminėtas upės aukštupys Raudys, intakai Ašvija ir Yžnė.

Atvykus prie Akmenos, vertėtų pasidairyti po Kaltinėnus. Dabartinė Akmenos vaga, nutolusi nuo miestelio, yra Naujoji Akmena, atsiradusi „senais laikais", kai to užsigeidė vienas dvarininkas. Senesniuose žemėlapiuose matyti ir Senoji Akmena, vingiuojanti palei pat Kaltinėnus.

Kaltinėnai: Istorinis Miestelis Prie Akmenos

Miestelis įsikūręs šiauriniame plataus duburio pakraštyje, prie aukštos pašlaitės. Kaltinėnų vardas siejamas su prasikaltėliais arba kaltų taisymu. Tai vienas seniausių ir kadais svarbiausių Žemaitijos miestelių, minimas XIV a. kryžiuočių įsiveržimų į Lietuvą aprašymuose.

1416 m. Vytauto nurodymu Kaltinėnuose buvo pastatyta viena pirmųjų Žemaitijos bažnyčių. XVI a. pradžioje Kaltinėnai jau vadinami miesteliu, prie dvaro įkuriamas pranciškonų vienuolynas. Po Lietuvos-Lenkijos valstybės padalinimų Kaltinėnai 150 metų buvo valsčiaus centras. Nuo 1777 m. savo istoriją pradeda miestelio mokykla.

Kaltinėnų žmonės aktyviai reiškėsi 1905 m. įvykiuose. Išvaikę caro valdininkus, jie išsirinko savą valsčiaus valdybą. Kaltinėnų pradinėje mokėsi būsimasis valstybės prezidentas Aleksandras Stulginskis.

Lankytinos Vietos Kaltinėnuose

• Pilės: Didžiulis piliakalnis su įtvirtintu priešpiliu ir dviem pylimais, vadinamas Kepaluškalniu. Čia pastatytas medinis paminklas Vytautui Didžiajam.
• Tremtinių Kalvarijos: Savotiškas paminklas Žemaitijos tremtiniams, kuriamas nuo 1990 m.
• Kaltinėnų Kapinės: Čia stovi medinė, aštuonkampė koplyčia, o obeliskas žymi vietą, kur palaidotas Dionizas Poška.
• Naujoji Kaltinėnų Bažnyčia: Pastatyta vietoje 1988 m. sudegusios bažnyčios.

Kaltinėnų panorama.

Žygis Akmenos Upe

Patogiausia žygį Akmena pradėti prie senojo Žemaičių plento, tačiau upės atkarpą iki Yžnės labai užgožę pakrantės krūmai. Todėl geriau pradėti plaukti kiek žemiau, prie Pagrybio kaime iškilusio Skuburkalnio.

Akmenai išsigraužus vagą, ežeras ištekėjo. Taigi, „vaiks gyvuliukus gani ant tuo Skuburkalne i tuokia skrynalė iškila. Tas vaiks turieje švenstą knygiki. Po vyną kumpą, po kitą pakišęs abruzdukus. Iššuoka tada tuoks, kaži kuoks berniuks. Šuoka, šuoka ant tuos skrynikes ir neblend ta skrynike, ka pakiša švenstus. Paskum davi tam vaikū tų piningų, kur norieji užgriumzdinti, kad tu atimkis tus abruzdukus. Ta po tam skryniki nukrita atgal". Taip pat porinama, kad Skuburkalnis seniau turėdavo „skuboms" padėti Medvėgaliui.

Priėmusi Ežerupį, susibėgusi su Yžne žemiau Pagrybio Akmena tuoj pradeda gąsdinti staigiais prispaudimais, purslais besitaškančiomis rėvomis. Ties Kaušais upę kerta gelžbetoninis tiltas. Pusantro kilometro į pietryčius nuo jo virš plačiausią apylinkių iškilusi Aušrinė. Taip pat Kaušuose, 1 km žemiau minėto tilto, Akmenos vagoje, prigludęs prie kairiojo kranto, guli nemažas akmuo su natūraliu įdubimu. Užrašyta pasakojimų, kad seniau, net įvedus krikščionybę, prie jo žmonės melsdavosi, aukodavo aukas.

Pavojingas Ruožas Po Automagistralės Tiltu

Automagistralės Kauno - Klaipėdos tiltas per Akmeną, 41,3 km. Jūsų laukia staigmena: upė „sulenda“ į vamzdį po naujuoju Žemaičių plento tiltu. Vamzdis ilgas, tačiau juo nesunkiai galima praplaukti baidare ir net katamaranu, jei tik tinkamas vandens lygis!!! Esant ypač aukštam vandens lygiui, vamzdis vos ne visas užsipildo vandeniu, baidares reikia persinešti. Vieta pakankamai pavojinga, ypač turint mažiau patyrimo. Prieš vamzdį į upę subesti poliai, sulaiko medžius, jų nuolaužas, šakas ir sudaro lyg užtvanką. Tik kiek užsižioplinus, po medžiais gali panerti ir baidarė. Tik nusileidus nuo polių užtvankos, patenkama tiesiai į vandens verpetą prieš vamzdį, kurio tolumoje matoma šviesa. Jei vanduo nusekęs, situacija vėl kita - praplaukti negalima, nes upė dingsta po medžiais ir šakomis.

Pagramančio Regioninis Parkas

Šilalės - Skaudvilės kelias per Akmenos upę, 29 km. Prasideda Pagramančio regioninis parkas, kuris įkurtas siekiant išsaugoti vertingą Akmenos ir Jūros upių santakos slėnių ir miškų kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes.

Apžvalgos bokštas Pagramančio regioniniame parke.

Už poros kilometrų Akmena riečia kilpą - Driežai, dešinėje - Driežų alkakalnis, vadinamas Saulėkalniu. Žemiau Driežų kaimo putoja upės rėva su nemažu vandens lygio skirtumu. Kairiajame krante prasideda Siūrinės miškas. Kiek toliau į pietus, Vaičių kaimo laukuose, tik du šimtai metrų nuo kairiojo kranto yra Vaičių piliakalnis, anot padavimų supiltas švedų ir su kaimyniniu Biržų Lauko piliakalniu sujungtas požeminiu keliu. 22,8 km. Biržų Lauko piliakalnis dydžiu nepasižymi, tačiau nepaprastai turtingas padavimais.

Stovyklavietė Lakštingalų Slėnis

Kairiajame krante matoma regykla, į ją veda Akmenos upės kraštovaizdžio pažintinis takas, kurio tikslas išsaugoti Akmenos salpinio slėnio kraštovaizdį su natūraliais miškais ir pievomis. Gražiausia ir vertingiausia draustinio dalis atsiveria šalia stovyklavietės Lakštingalų slėnis - puikus kraštovaizdis, gerai išvystyta rekreacinė infrastruktūra pritraukia svečius iš visos Lietuvos. Per upę driekiasi pėsčiųjų tiltas. Už jo tuoj ir galima sustoti nakvynei ar poilsiui stovyklavietėje.

Sodyba "Vienkiemis"

Pagramantyje patogu užbaigti žygį. Turistus nustebins naujai iškilęs Pagramančio regioninio parko Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas. Aprimusi Akmena įteka į Jūros upę.

Vienkiemis siūlo įvairias pramogas ir apgyvendinimo galimybes. Čia galima rasti jaukius kambarius, senovinius rakandus, gyvūnijos pasaulį ir veiklos per akis. Sodyboje yra kavinė, pirtis, teniso kortai, vaikų žaidimo aikštelė ir daug kitų pramogų.

Ponia Šoblinskienė ypač giria virėjos gaminamą žemaitišką kastinį. Į 40 vietų kavinę vasarą telpa iki 200 lankytojų, jie įsikuria lauke, Akmenos pakrantėje ir visoje vienkiemio teritorijoje prie medinių stalų. Gyvenimas šiuose jaukiuose kambariuose 2 žmonėms kainuoja 60-140 Lt, tačiau šeimininkai žiemą taiko 10-20% nuolaidą ir dar, sako, galima derėtis.

Šalia pagrindinio pastato netoli vienas kito stūkso mediniai namukai, kuriuose taip pat jauku ilsėtis su šeima. Viename tokiame namelyje laisvai telpa 2 šeimos. Dideliais langais į upės slėnį su virtuvėle ir vonios kambariu namelis 6 žmonėms kainuoja 300 Lt. Šios kainos negalutinės.

Sodybos šeimininkė sako, kad ši vieta puiki ne tik ramiam savaitgaliui praleisti, žmonės čia atvažiuoja ir pusdieniui pabūti, taip pat šventes, pokylius rengia.

"Vienkiemio" Pardavimas

Skelbime rašoma, kad kompleksą sudaro karčema (kavinė-baras) su sale ir vasaros terasa koncertams, renginiams (plotas 1 023 kv. m), svečių namas, apartamentai, pirtis, baseinas ir kitos patalpos, pritaikytos kaimo turizmui (835 kv. m), restoranas kavinė-baras su sale ir lauko terasom. Taip pat yra 9 poilsio nameliai (37-80 kv. m) su visa įranga.

„Vienkiemio“ vadovė J. Šoblinskienė „Vakarų ekspresui“ akcentavo, kad sodyba jokiu būdu neužsidaro ir tęsia savo veiklą.

Pasak vadovės, pelningi buvo ir 2024 metai. Anot J. Šoblinskienės, sprendimas parduoti verslą nėra susijęs su tuo, kad „Vienkienio“ teritoriją periodiškai užlieja potvyniai.

tags: #sodyba #ir #zeme #akmenos