Semantizmai Lietuvių Kalboje: Reikšmė, Priežastys ir Vartojimo Ypatumai

Kalbos žodynas nuolat kinta: kuriami nauji žodžiai, jų skolinamasi iš kitų kalbų, keičiamos turimų žodžių reikšmės. Dabartinis pasaulis be galo spalvingas ir kontrastingas: naujovės, nauji atradimai visose mokslo ir gyvenimo srityse. Viskas keičiasi, sukasi dideliu greičiu, taigi nenuostabu, kad keičiasi žmogaus požiūris į skirtingus dalykus. Lietuvos žmonės - ne išimtis. Labiausiai pasikeitė lietuvių požiūris į savo gimtąją kalbą ir ne į gerą pusę.

Daugelis lietuvių nesistengia šnekėti taisyklinga lietuvių kalba, be to, daug jaunimo išvažiuoja į užsienį ir visai pamiršta lietuvių kalbą. Taigi, kokia kalbos kultūros situacija Lietuvoje šiuo metu? Lietuva nuo seno garsėjo užsieniečiams sunkiai suprantama ir išmokstama gimtąja kalba. Garsūs buvo mūsų kalbininkai, rašytojai, menininkai, supratę lietuvių kalbos svarbą ir garsinę Lietuvos vardą visame pasulyje. Ypač svarbus Lietuvai buvo spaudos draudimo laikotarpis, kur didžiausią įtaką darė lietuvių knygnešiai, supratę, kad be savo gimtosios kalbos Lietuva ilgai neegzistuos. Taigi iš visų jėgų jie priešinosi lietuvių rusinimui ir lietuvių kalbos naikinimui.

Kas Yra Semantizmas?

Semantizmas - savas žodis, tam tikruose kontekstuose pavartojamas svetima, anksčiau neturėta reikšme arba keliomis reikšmėmis. Tiksliau, kai kas apie kažką. Painu? Labai dažnai vartojame šitą žodį, bet ar žinome, kad jis toli gražu ne visur tinka. Lietuvių kalbos žodyne šio žodžio reikšmė aiškinama taip: kažkas - kažin kas, nežinia kas.

Neturėtą reikšmę žodžiui suteikia svetimos kalbos įtaka, kuri ypač ryški dvikalbystės sąlygomis, kai ne tik kalbama, bet ir mąstoma keliomis kalbomis be didesnės atrankos, nedarant skirtumo, nykstant gimtosios kalbos jausmui. Dalis semantizmų ateina kaip mados, tam tikro slengo, žodžiai. Ypač jų pagausėjo sovietmečiu, kai tam tikrų rusų kalbos žodžių reikšmės beatodairiškai buvo keliamos į lietuvių kalbą, taigi buvo daromi tarsi reikšmių vertalai.

Kaip Atsiranda Semantizmai?

• Dėl kalbų kontaktų.
• Visuomenės kalbinis jausmas, kalbos kultūra.

Štai kodėl žodžių reikšmių kultūra tokia svarbi ir mažai ištyrinėta kalbos kultūros sritis. Žodžiai, pavartoti netinkama reikšme - dažnos ir sunkiai atpažįstamos leksikos klaidos. Dažniausiai geras lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbų poveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžio platesnė reikšmių sistema (mat to paties žodžio reikšmių sistema skirtingose kalbose paprastai skiriasi).

Populiarūs Semantizmų Pavyzdžiai

Svetima reikšme pavartojami įvairių kalbos dalių žodžiai, tačiau dažniausiai - veiksmažodžiai, nes jų reikšmių sistema paprastai gana plati ir įvairiose kalbose labiausiai skiriasi. Populiarių semantizmų analizė:

• Nesuprasti lietuviški žodžiai.
• Perimtos svetimos reikšmės.
• Kompiuterinės tematikos semantizmai.
• Sangrąžiniai semantizmai.

Dalį semantizmų sudaro žodžiai (dažniausiai veiksmažodžiai), kurie nevartotini, kai reikia konkretesnio veiksmažodžio. Nemaža semantizmų atsirado dėl netinkamai vartojamo priešdėlio. Semantizmus sudaro ir kai kurie žodžiai (leksikoje jie dažnai yra sinonimai), vartojami vienas vietoj kito nenormine reikšme. Vieną semantizmų grupę sudaro nesuprasti, netinkama reikšme vartojami lietuviški žodžiai.

Nesuprasti Lietuviški Žodžiai

• Eibė („žala, nuostolis“). Vaikinas turėjo eibę (= aibę), daugybę draugų.
• Panešėjo (= panėšėjo), buvo panašus į tėvą.
• Abuoji (= abejingi) ir nedideliam chuliganizmui. Giminiškas daiktavardis „abuojumas“ nevartojamas „abejingumo“ reikšme.
• Aplamai (= Apskritai imant, apskritai) susirinkimas praėjo sklandžiai.
• Tūlas reiškia „dažnas, ne vienas, daug kas“.
• Ainis reiškia „palikuonis“, o ne „protėvis“, „prosenis“. Branginkime tai, ką mums paliko ainiai (= proseniai, protėviai).

Perimtos Svetimos Reikšmės

Gausią semantizmų grupę sudaro netinkamai perimtos svetimos žodžių reikšmės; ypač daug jų atsirado sovietmečiu, verčiant iš rusų kalbos. Atsirado tarsi reikšmių vertalai, išstumiantys lietuviškas reikšmes, labai skurdinantys kalbą.

Šnekamoji kalba - savarankiška tautinės kalbos atmaina. Šnekamoji kalba ir yra sakytinė bendrinė kalba, ir tarmių, miesto, ir įvairių žargonų kalba. Ši tautinės kalbos atmaina yra apibūdinama labai nevienodai.

Veiksmažodžių Semantizmai

• Pernešti - nevart. r. „iškęsti, patirti“. Daug vargo tada pernešėme (= patyrėme).
• Pergyventi - nevart. r. „jaudintis“. Nepergyvenk (= nesijaudink), viskas bus gerai.
• Nuimti - nevart. rr.
• Pažymėti - nevart. r. „švęsti, minėti“.
• Susišaukti - nevart. r. „sietis“, turėti ryšį, derintis.
• Suvesti - nevart. r. „susumuoti“ Suvedė (= susumavo) lenktynių rezultatus.
• Susirišti - nevart. r. „susisiekti“.
• Į(si)rašyti - nevart. r. „įsirašyti“.
• Išleisti - nevart. r. „gaminti“.
• Išpulti - nevart. r. „būti“.
• Išrišti - nevart. r. „išspręsti“.
• Išsekti - nevart. r. „pasibaigti, baigtis“.
• Išstoti - nevart. r. „kalbėti, tarti žodį“.
• Iššaukti - nevart. r. „sukelti“.
• Išvesti - nevart. r. „pakelti, padaryti“.
• Apsieiti - nevart. r. „elgtis“.
• Aprūpinti - nevart. r. „turėti, būti su“.
• Privesti - nevart. r. „atlikti iki galo“.
• Iškristi - nevart. r. „tekti“.
• Išguldyti - nevart. r. „išpasakoti, išdėstyti“.
• Tekti - nevart. r. „reikti, galėti“.
• Vaizduoti - nevart. r. „apsimesti, dėtis“.
• Naudoti(s) - nevart. r. „turėti įtaką“.
• Nepasiteisinti - nevart. r. „netikti“.
• Neraminti - nevart. r. „kelti nerimą“.
• Nepraeiti - nevart. r. „nepatikti, nemėgti“.
• Skaityti - nevart. r. „laikyti kuo nors“.
• Atspindėti - nevart. r. „nagrinėti, spręsti, analizuoti, rodytis“.
• Atleisti - nevart. r. „parduoti, tiekti“.
• Pavesti - nevart. r. „apvilti, suvedžioti“.
• Perspėti - nevart. r. „diagnozuoti, nustatyti“.
• Mylėti - nevart. r. „mėgti“.
• Naudoti - nevart. r. „vartoti“.
• Atstatyti - nevart. r. „atgauti, atkurti, susigrąžinti“.
• Atsišaukti - nevart. r. „atsiliepti“.
• Atsirasti - nevart. r. „susidaryti“.
• Atidengti - nevart. r. „atskleisti“.
• Dalyvauti - nevart. r. „būti kieno nors dalimi, sudaryti ką nors“.
• Rastis - nevart. r. „būti“. Kur jis galėtų rastis (= būti)? Kur randiesi (= esi)? „Rastis“ vart. „atsirasti“ reikšme. Po lietaus grybai randasi (t.y., atsiranda, dygsta).
• Susimylėti - nevart. r. „pasigailėti“.
• Išsiplėsti - nevart. r. „kalbėti ilgai“.
• Susitrumpinti - nevart. r. „kalbėti trumpai“.
• Pakviesti - nevart. r. „pašaukti“. Mokytoja pakvietė (= pašaukė) atsakinėti.

Universalieji Semantizmai

Bendrinės kalbos kultūrai pavojingiausi yra vadinamieji universalieji semantizmai. Tai žodžiai vartojami nebūdingomis reikšmėmis ir todėl stumiantys iš kalbos daug gerų taisyklingų žodžių. Tokie yra, pavyzdžiui, veiksmažodžiai dėtis ir imtis, vartojami rengimosi reikšme. Dalis universaliųjų semantizmų nelaikomi didelėmis kalbos klaidomis, ir juos taisome dažniausiai stilistikos sumetimais. Pavyzdžiui, užsiėmimo ir užsiėmimų geriau nevartoti vietoj konkrečių veiklos pavadinimų: pamokų, paskaitų .

Būtinai taisomi praktiniai užsiėmimai (= pratybos). Daugiau yra semantizmų, vartojimų vietoj vieno dviejų įprastinių žodžių (tai paprastieji semantizmai), pvz.: Darbui surinkau daug davinių (=duomenų) iš profesinės literatūros. Apsvarstėme savo grupės pažangumo gerinimo kelius (= būdus).

Darbus liepė atnešti sekančią (= ateinančią, kitą) savaitę. Darbe bendrai (= apskritai) padėtis gerėja. Itin dažnai vartojami paprastieji semantizmai veiksmažodžiai.

Pavyzdžiui, išstoti galime iš kokios organizacijos, mokyklos, bet negalima išstoti (= kalbėti) susirenkime arba scenoje (čia pasirodome, deklamuojame .); iššaukti dera greitąją medicinos pagalbą, bet netinka sakyti: Jų elgesys iššaukė (=sukėlė) darbininkų pasipiktinimą. Pašvęsti galima per šventes, bet negalima kam ko pašvęsti (= skirti, atiduoti: Gyvenimą pašventė kovai). reikšme vartojamų žodžių yra ir daugiau.

Abstrakčiųjų Daiktavardžių Vartojimas Daugiskaita

Straipsnyje nagrinėjamas vartosenoje, ypač ekonomikos srityje, dažnai pastebimas polinkis - vienaskaitiniais laikomus abstrakčiuosius daiktavardžius vartoti daugiskaitos forma. Aptariami tokį vartojimą sąlygojantys ir palaikantys veiksniai. Vienas iš tokių veiksnių yra nepakankamas kodifikuotosios normos apibrėžtumas: kalbos norminimo darbuose pripažįstama tik viena vienaskaitinių abstrakčiųjų daiktavardžių vartojimo daugiskaitos forma galimybė - daiktavardžio sukonkretėjimas, tačiau konkretėjimas gali būti nevienodo laipsnio.

Jeigu tenubrėžiamos kraštinės ribos nuo normos ir nurodomos klaidos (abstraktaus vienaskaitinio daiktavardžio vartojimas daugiskaita laikomas klaida, sukonkretėjusio - norma), tai vartotojas priverčiamas pats spręsti kiekvienu neaiškiu atveju. Atrodo, kad tipiškiausiais abstraktais įprasta laikyti veiksmažodžių vedinius, padarytus su priesaga „-imas“ (-ymas). Nemažai šios grupės daiktavardžių, vartojamų daugiskaitos forma, vartosenoje yra įgiję termino statusą, tokių terminų yra įtraukta ir į ekonomikos terminų žodynus; tai skatina kurti ir vartoti naujus tokios darybos terminus.

Kita abstrakčiųjų daiktavardžių, vartojamų daugiskaitos forma, grupė iškelia dviprasmybių vengimo veiksnio svarbą - vienaskaitinis daiktavardis gali būti dviprasmis konkrečiame kontekste. Šis veiksnys turėtų būti siejamas su anksčiau minėtais reikšmės konkretinimo ir poreikio atskleisti prieštarą „vienas-daug“. Kodifikuotoji norma leidžia vienai vienaskaitinių daiktavardžių grupei - medžiagų pavadinimams - vartojimo daugiskaitos formą galimybę, kai kalbama apie rūšių įvairovę.

Tyrimas parodė, kad ši išimtis taikoma ir abstraktiesiems daiktavardžiams. Panašu, kad pagrindinis veiksnys, palaikantis šią išimtį , yra normos pripažįstamos reikšmės konkretėjimo augimas, nors vartosena rodo, kad yra keletas antrinių ar atskirų veiksnių. Šie veiksniai yra stiprūs ir sudėtingi, todėl normos turėtų būti vertinamos tinkamai ir abstrakčiųjų daiktavardžių vartojimas daugiskaitos forma neturėtų būti siejamas tik su kitų kalbų įtaka. Šis straipsnis yra pirmasis mėginimas ištirti šią savitą vartosenos dalyką.

Tyrimas atliekamas remiantis vienos bendrinės kalbos srities duomenimis, tačiau ši analizė gali paskatinti išplėsti tyrimą į kitas sritis. Tai leistų teikti labiau patikimas išvadas apie abstrakčių daiktavardžių vartojimo daugiskaitos forma plitimą ir jų ypatybes skirtingų stilių tekstuose.

Bendrinės Kalbos Kultūrai Pavojingiausi Semantizmai

Bendrinės kalbos kultūrai pavojingiausi yra vadinamieji universalieji semantizmai. Tai žodžiai vartojami nebūdingomis reikšmėmis ir todėl stumiantys iš kalbos daug gerų taisyklingų žodžių.

Kaip Atpažinti ir Išvengti Semantizmų?

Visuose mano nagrinėtuose kalbos kultūros leidiniuose pažymima, kad semantizmai - gausiausias ir aktualiausias dabartinės lietuvių kalbos klasikos sluoksnis kalbos kultūros požiūriu. Jis vis gausėja, sunkiai reguliuojama jo vartosena.

Svarbu atkreipti dėmesį į žodžių reikšmes, ypač jei jos skamba neįprastai ar panašiai kaip kitos kalbos žodžiai. Taip pat naudinga konsultuotis su kalbos specialistais ar naudotis patikimais žodynais.

Lentelė: Dažniausiai Pasitaikantys Semantizmai ir Jų Taisyklingi Atitikmenys

tags: #buti #anksciau #daiktavardis