Švėkšnos seniūnijoje, Papjaunio kaime, įsikūrusi Sigo ir Danutės kaimo turizmo sodyba "Gilė" jau spėjo tapti traukos centru. Ši sodyba ne tik vilioja gražia aplinka, bet ir garsėja įvairiais renginiais, ypač tradicine grybavimo švente "Grybų fiesta".
Baravykai - dažni "Grybų fiestos" dalyviai.
"Grybų Fiesta" Sodyboje "Gilė"
Šventė „Grybų fiesta 2016“ ketvirtą kartą pavertė sodybą "Gilė" tikra grybų sostine. Šventės pradžioje organizatoriai paskelbė, kad surinkti grybai bus skaičiuojami vienetais, daugiausia grybų surinkusi komanda laimės taurę, o be originalių dovanų, žinoma, neliks ir kiti varžytuvių dalyviai. Buvo pažadėta apdovanoti grybautoją, radusį didžiausią, mažiausią ir įspūdingiausią grybą, daugiausia grybų sugrybavusį grybautoją ir šauniausią komandą.
Po dviejų valandų grybavimo, šlapi, su šypsenomis ir krepšiais grybų rinkosi komandų nariai. Specialiaisiais šventės prizais apdovanoti:
- Arvydas Riteris, surinkęs net 43 grybus.
- Tadas Jančiauskas, radęs didžiausią baravyką - 18 cm skersmens ir 20 cm aukščio.
- Aldona Jančiauskienė, radusi didžiausią raudonviršį - 20 cm skersmens ir 21 cm aukščio.
- Loreta Būdvytienė - už įspūdingiausią grybą.
- Juzefa Brazienė - už grybų puokštę.
Šilutės r. neįgaliųjų draugijos Švėkšnos padalinys, stebinantis ir džiuginantis savo idėjomis ir iniciatyvomis, šiemet į švėkšniškių Štulcų kaimo turizmo sodybą „Gilė“ sukvietė 9 grybautojų komandas. Po dviejų valandų grybavimo paaiškėjo rezultatai: iš viso surinkta 76,3 kg grybų (buvo galima rinkti tik „gerus grybus“ - baravykus, lepšius, raudonviršius).
Pasak Švėkšnos neįgaliųjų vadovės Ingritos Riterienės, pirmą kartą galimybė pasivaržyti grybavimo miničempionate buvo 2012 metais - tada dalyvavo tik dvi komandos, kurias į savo sodybą Gedminaičių kaime pakvietė patys Riteriai. Švėkšnos neįgalieji subūrė dvi komandas: „Makavykų“ ir „Kelmučių“.
Dvi valandos netruko prabėgti, ir komanda „Drūžie“ iš aplinkinių miškų parnešė 24,4 kg grybų, tarp jų - net 58 baravykus. Tai du trečdaliai visų devynių komandų rastų baravykų!
Komandos ir išskirtinius grybus radę grybautojai apdovanoti diplomais, suvenyrais, kuriuos parūpino švėkšniškiai verslininkai Jolanta ir Arūnas Paldauskai. Su fotoalbumais apie gamtą atvyko ir Šilutės urėdas Vaidas Bendaravičius.
Šventės pabaigoje grybautojai Štulcų sodyboje pasodino karpuotąjį ąžuoliuką, kuris papildys sodybos šimtametį ąžuolyną ir įsilies į naujai sodinamą ąžuolų alėją.
Ingrita Riterienė ir Neįgaliųjų Draugijos Veikla
Dar ne taip senai tik besidominantys grafų Pliaterių praeitimi žinojo atokiau nuo pagrindinių kelių esantį Gedminaičių kaimą. Tačiau dabar, važiuojantieji ieškoti grafų dvaro vietos, išsukę nuo pagrindinio kelio ir pavažiavę lauko keliuku kiek daugiau nei porą kilometrų, pamato išsiskiriančią iš aplinkos sodybą. Jos centre stovi dailus nedidelis vienaukštis namelis. Akį traukia ne tik pavyzdingai nupjauta žolė, bet ir daugybė gėlių, dekoratyvinių krūmų bei įvairių puošybos elementų.
Ši aplinka bei beveik visos ją puošiančios grožybės sukurtos darbščiomis, puikią meninę nuojautą turinčios Ingritos Riterienės rankomis. Ji ne tik su vyru ūkininkauja šiame kaime, bet ir nuo 2011 metų lapkričio vadovauja Švėkšnos neįgaliųjų draugijai. Gražius ir miestelį garsinančius darbus šie įvairias negalias turintys žmonės daro Ingritos Riterienės paskatinti, paraginti ir įkvėpti. Būdama priešakyje, kartu su jais ji kuria ne tik grožį, bet ir draugijos narių bendravimą bei tarpusavio santykius.
O grožio aplink ūkininkaujančių Riterių sodybą Gedminaičiuose iš ties daug. Tai ne tik išpuoselėti ir įvairiai sukomponuoti gėlynai, tvenkinukai bei jose augančios lelijos, trykštantys fontanai, bet ir begalės įvairių dekoratyvių detalių. Dauguma - iš medžio. Atvykstančius į svečius pasitinka sumažinta vėjo malūno kopija. O štai tas dviratis su kaimo pavadinimu - tik jos idėja, nes vyras jį iš metalo sukonstravo.
Švėkšnos neįgaliųjų draugijos kuriami gėlių kilimai jau tapo tradicija.
Jai visada būdavo gaila, kai rudeninės šalnos per naktį staiga „nuvirindavo“ tuomet dar pakankamai gausiai žydinčias gėles. Kai kur pasižiūrėjus ir pasidomėjus tuo, pirmininkė pasiūlė draugijos nariams padaryti iš rudeninių žiedų tokį gėlių kilimą. Tai buvo iššūkis visiems jiems, o, svarbiausia, jai pačiai. Kai viskas jau buvo daugmaž aišku, pasiūlė Švėkšnos seniūnui A.Šepučiui, kad neįgalieji norėtų priešais bažnyčią tokį gėlių kilimą padaryti.
Tokius gėlių kilimus Švėkšnos neįgaliųjų draugijos nariai jau kuria kiekvienų metų rudenį. Visi jie skirti kuriam nors svarbiam įvykiui paminėti. Ingrita pastebi, kad tokio gėlių kilimo kūrimas - nelengvas darbas: kone visą dieną reikia dirbti susilenkus. Tačiau nei iš vieno jį dėliojančio nario negirdi jokios aimanos - priešingai, užsidegę darbu jie kone užsimiršta visas savo negalias.
Vienas Švėkšnos neįgaliųjų draugijos darbų ir į pasaulinę Gineso rekordų knygą įrašytas. Tai 2013 metais metų prieš Velykas surišta aukščiausia Lietuvoje, ar net pasaulyje, verba.
Knyga "Kodėlčius"
Vytautas Petkevičius knygą „Kodėlčius“ kūrė net septyniolika metų. Rašytojas noriai bendravo su vaikais, lankėsi darželiuose, stebėjo jų elgesį ir fiksavo savitą pasaulėžiūrą. „Kodėlčius“ pirmą kartą išleistas 1974-ais metais, vėliau ne kartą perleistas ir iki šiol mėgiamas tiek didelių, tiek mažų skaitytojų. Autorius Birštone buvo įsirengęs „Kodėlčiaus dvarą“ - sodybą, kurioje kūrė, rengdavo ekskursijas ir vasarodavo.
Vytautas Petkevičius (1930-2008) - rašytojas, daugiausiai rašęs vaikiško ir jaunimo žanro knygas. Tarp jų tokie gerai žinomi kūriniai, kaip „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“, „Sieksnis, Sprindžio vaikas“, „Molio Motiejus - žmonių karalius“, „Šešiolikmečiai“ ir kt.