Kaimo turizmo sodyba "Elnio sapnas", įsikūrusi Pakniškių ir Užtiltės kaimuose, Zarasų rajone, yra puiki vieta šeimos poilsiui ramioje aplinkoje prie ežero ir miško. Tai tiesiog puiki galimybė pabūti gamtos prieglobstyje, o kartu ir stebėti miško apsuptyje gyvenančius tauriuosius ir dėmėtuosius elnius, muflonus, danielius.
Zarasų rajono žemėlapis
Patirtis ir Tobulėjimas
Turime ilgametę patirtį kaimo turizmo paslaugų teikimo srityje. Per tą laiką tobulėjome ir augome. Per ilgą laiką supratome, ko reikia mūsų klientams.
Apgyvendinimas ir Patogumai
Mūsų sodyboje, esančioje Zarasų rajone, kiekvienam namui yra skirtas atskiras lieptas, valtis, vaikų žaidimo aikštelė, pavėsinė, terasa, krepšinio lenta, šašlykinė, laužo puodas. Name yra 4 miegamieji kambariai, 2 WC, dušas, virtuvė su pilna įranga (indaplovė, skalbimo mašina) ir indais, kavos aparatu. Šalia namo yra pirtis, kurią galima užsakyti pagal poreikį.
Prie Plavio ežero poilsiautojams skirti trys septynviečiai namai (vienas iš jų medinis su 25 vietų pobūvių sale). Kiekvienam namui skirtas atskiras lieptas, valtis, vaikų žaidimo aikštelė, pavėsinė, terasa, krepšinio lenta, šašlykinė. Visuose namuose yra po du WC, dušas, virtuvė su pilna įranga (indaplovė, skalbimo mašina) ir indais.
Laisvalaikis ir Pramogos
Esame šalia Dusetų miestelio ir legendinio Sartų ežero, kuris paskelbtas žvejų rojumi. Mėgstantiems aktyvų poilsį galime pasiūlyti apsilankyti mūsų įkurtame žvėryne ir iš arti susipažinti su elniais, muflonais bei danieliais.
Dusetos
Ką dar galima nuveikti?
- Dusetų Dailės Galerija: Aplankykite unikalią dailės galeriją Dusetose.
- Sartų Regioninis Parkas: Sartų regioninio parko direkcijoje moderniai įrengta ekspozicija. Yra galimybė organizuoti pažintines ekskursijas.
- Jodinėjimas Žirgais: Netoli sodybos teikiamos jodinėjimo žirgais, o ypač su vaikų mylimais poniukais, paslaugos.
- Aukštaitijos Baidarių Centras: Aukštaitijos baidarių centras siūlo vaizdingus ežerų ir upių maršrutus.
- Kriaunų Apžvalgos Bokštas: Iš netoliese esančio Kriaunų apžvalgos bokšto pamatysite įspūdingiausias Sartų ežero apylinkes.
- Stelmužės Ąžuolas: Verta aplankyti seniausią Europoje Stelmužės ąžuolą bei šventą vietą.
- Vietiniai Skoniai: Dusetų miestelyje veikia šeimos kepyklėlė, kur kasdien kepa šviežias bandeles, amatų centre galite išmokti medžio drožybos paslapčių, pas ūkininką nusipirkti šviežios Sartų lankų jautienos. Yra turgelis.
Čia tikrai rasite ką veikti!
Svarbi Informacija
Sodybos „Elnio sapnas“ svečiai privalo tinkamai naudotis sodyboje esančiais daiktais ir nedelsiant pranešti apie pastebėtus gedimus bei atlyginti nuostolius, jei tie gedimai atsirado dėl svečių kaltės. Svečiai privalo laikytis tvarkos, užtikrinančios ir kitų gyventojų bei kaimynų ramybę, laužus kūrenti tik griežtai nustatytoje vietoje, netriukšmauti, garsiai neleisti muzikos, jei tai trukdo aplinkinių ramybei. Mašinas galima statyti tik griežtai nustatytose vietose.
Atkreipkite dėmesį: Svečiui neatvykus rezervuoto laikotarpio pirmą dieną iki 22 val. , rezervacija anuliuojama, o sumokėtas avansas negrąžinamas.
Benjaminas Sakalauskas: Žmogus ir Gamta
Benjaminas Sakalauskas
Benjaminas Sakalauskas yra Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, kurio šaknys iš Sūduvos, vėliau persikėlęs į Zarasų kraštą. Septyniolika metų jis ėjo Generalinės miškų urėdijos vadovo pareigas. Sakalauskų šeimai priklauso kaimo turizmo sodyba ir žvėrynas Elnio sapnas prie Plavio ežero.
Benjamino gyvenimas prasidėjo 1955 metais labai toli nuo Lietuvos - Irkutsko srities Žemutinio Kačergato kaime, kur tremtyje gyveno jo tėvai.
Benjaminas labai gerai atsimena savo vaikystę ir jaunystę, ir mielai dalijasi prisiminimais. Pasak jo, stereotipai apie gyvenimą Sibire daugeliu atžvilgiu atitinka tiesą: „Žiemą ten iš tiesų labai šalta. Šaltis iki 40 laipsnių išsilaikydavo dvi savaites, o vasarą būdavo 35-40 karščio, taigi temperatūrų skirtumai tarp sezonų būdavo ir 70-80 laipsnių. Daugelis tremtyje gimusių lietuvių vėliau grįžta, kad prisimintų, koks gyvenimas buvo svetur. Ir Sakalauskų šeimos galva kartu su dukterimis prieš kelerius metus vyko į Žemutinį Kačergatą, kad parodytų joms, kur tėvas gimė ir praleido jaunystę iki tarnybos armijoje.
„Viena mano dukrų irgi aktyviai medžiojo, kol nusprendė padovanoti mums vaikaičių. Dabar turiu du anūkus ir anūkę. Pirmoji gimė mergaitė ir aš net pradėjau nerimauti, kad nebus kam savo ginklų ir žinių palikti, bet paskui pamečiui gimė abu berniukai ir jau dabar matau, kad medžioklė juos domina. Nors anūkams dar tik treji ir ketveri, abu eina su manimi į mišką, kai važiuoju tvarkyti gyvūnų viliojimo vietų. Pasakoju apie medžioklę, žiūriu, kaip jie reaguoja.
Benjaminas pripažįsta, kad pats visada norėjo populiarinti medžioklę ir vystyti medžioklės kultūrą. Būdamas generaliniu miškų urėdu, savo globon jis perėmė valstybei priklausančius medžioklės plotus.
Benjaminas, kaip kiekvienas su gamta susijusių valstybinių ir privačiųjų struktūrų atstovas, savo darbe susiduria su gyvūnų teisių ir gamtos gynėjais. Jis pripažįsta, kad pagrindinis jų arkliukas - vilkų apsauga, nors jų veikla labiau primena pasirodymą prieš visuomenę. Savo akcijose vilkų gynėjai remiasi ne moksliniais duomenimis ir tyrimais, o vien emocijomis. Kita nuolatinių atakų ir spaudimo priežastis - plynieji kirtimai.
Benjaminas teigia, kad prieš keletą metų atliktas Jeilio universiteto (JAV) mokslininkų tyrimas pateikia Lietuvą kaip unikalų gamtos rezervatą: „Dėl miškų ūkio politikos ir ilgamečio rūpesčio mūsų šalyje yra natūraliausi miškai ir didžiausia biologinė įvairovė pasaulyje. Manau, kad šią biologinę įvairovę mums pavyksta išsaugoti labiausiai dėl mišrių medynų ir senų gerų ūkininkavimo tradicijų.
Iš vilkų gynėjų organizacijų nuolat girdimi raginimai uždrausti profesionaliosios medžioklės plotuose medžioti vilkus, bet Benjaminas mano, kad tai turėtų neigiamų pasekmių: „Kaip ir šių plėšrūnų medžioklės draudimas visoje šalyje, kurį skatina Baltijos vilkas ir panašios organizacijos. Vilkų, kaip ir visų kitų medžiojamųjų gyvūnų, medžioklei turi būti skiriamas limitas, o aš, kaip profesionalas, niekada neremsiu vilkų medžioklės draudimo.“
Vienoje diskusijoje aktyvistai Benjamino klausė, ar jis galėtų laikytis asmeninio vilkų medžioklės moratoriumo bent porą metų, ir jis sutiko: „Pažadėjau nemedžioti dvejus metus, o jų paprašiau nesistengti pasiekti visuotinio vilkų medžioklės draudimo. Dabar jau beveik penkerius metus nesu medžiojęs vilkų.