Krekenavos regioninis parkas, įsteigtas 1992 metais, siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Regioninio parko teritorija yra Vidurio Lietuvos žemumoje. Lygumų ir dirbamų laukų krašte išlikęs Nevėžio senslėnio gamtinis kompleksas su senvagėmis, įsigraužusiais Liaudės, Upytės ir Linkavos upių slėniukais, vešliomis slėnio pievomis, drėgnais ir sunkiai praeinamais Pašilių, Gringalių, Kalnelio ir Ramygalos miškais bei pelkynais. Regioninio parko plotas - 11 589,7 ha. Teritorija driekiasi abipus Nevėžio slėnio, aprėpia dalį Krekenavos, Upytės, Naujamiesčio ir Ramygalos seniūnijų Panevėžio rajone bei dalį Surviliškio seniūnijos Kėdainių rajone.
Krekenavos regioniniame parke saugomas Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdis. Didžiausia monotoniško Lietuvos vidurio žemumos kraštovaizdžio vertybė - Nevėžio senslėnis su senvagių virtinėmis. Jam būdinga raiški morfologinė slėninė struktūra, sukurtas moreninės akumuliacijos ir fliuvioglacialinių erozinių procesų.
Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai.
Krekenavos regioniniame parke yra 5 gamtos paveldo objektai, iš jų 1 gamtos paminklas (akmuo Rapolas).
Bendras augalų rūšių skaičius - 1 024, iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos, 25 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius - 847. Žinduolių - 45, iš jų 15 saugomos Europos Bendrijos, 5 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių - 159, iš jų 26 saugomos Europos Bendrijos, 16 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų - 22. Varliagyvių ir roplių - 14, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 3 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinyje saugomas Nevėžio senslėnio su senvagėmis ir natūraliomis pievomis kraštovaizdis, gyvūnų rūšys, kultūros paveldo vertybės (buvusių dvarų sodybos, Bakainių piliakalnis su priešpiliu, Bakainių kapinynas, Burvelių alkakalnis, Barinės kapinynas, J. Krekenavos urbanistiniame draustinyje saugoma Krekenavos miestelio istorinės dalies urbanistinė (planinė, erdvinė, tūrinė) struktūra, tradicinis teritorijos ir atskirų sklypų užstatymo tipas, tradicinė statinių architektūrinė išraiška, Krekenavos Švč. Upytės istoriniame draustinyje saugomas istoriniu požiūriu vertingas Upytės, Tarnagalos piliakalnis, vadinamas Čičinsko kalnu, Upytės Šv.
Burveliai - vienas gražiausių Krekenavos regioninio parko kampelių. Čia vaizdingose Nevėžio pakrantėse tarsi sustojęs laikas: vos ne kiekvienas žemės grumstelis dvelkia praeitimi.
Burvelių alkakalnis buvęs aukštaičių žemėse, kairiajame Nevėžio krante. Jis dažnai vadinamas Mlečkos kalnu, Mileškalniu ar Koplyčkalniu. Tai įspūdinga, medžiais apaugusi kalva. Jos ilgis apie 250 m, o aukštis nuo Nevėžio pusės 15 m. Alkakalnį supa pelkėtos pievos. Manoma, kad tolimoje praeityje kalva buvusi saloje. Alkakalnyje išlikę koplyčios pamatų fragmentai. Pasakojama, kad XVI amžiaus pabaigoje kalvoje buvo supiltas pilkapis Jono Konstantino Mlečkos, nukritusio kartu su žirgu ir nuskendusio Nevėžyje, atminimui.
Pažintinis - poilsinis maršrutas Nevėžiu ir jo pakrantėmis per Krekenavos regioninį parką tęsiasi apie 30 kilometrų. Plaukiant galima apžiūrėti kultūros paveldo vertybes: buvusių dvarų sodybas - Murmulių, Ūdrų, Leonardavo, Daniškio, taip pat Bakainių piliakalnį ir kapinyną, Burvelių alkakalnį, Barinės kapinyną, J. Tumo-Vaižganto sodybą ir Ustronės knygnešių muziejų.
Artėdami link Burvelių kaimo, užsukite į Daniliškio Liepų alėją. Liepų alėja, buvusio Daniliškio dvaro dalis - gamtos paveldo objektas. 263 metrų ilgio alėjoje auga 263 liepų. Istoriniai šaltiniai liudija, kad Daniliškio dvaras jau buvo žinomas XVI a. pabaigoje. Tada jis priklausė Mlečkoms. Pačioje XVI šimtmečio pabaigoje Jono Konstantino Mlečkos seseriai ištekėjus už Zavišos, Daniliškiai perėjo šios giminės žinion.
Toliau siūlome rinktis kryptį link Burvelių kaimo. Pakeliui vertas dėmesio - Barinės kapinynas - kultūros paminklas. 1981-1982 metais kapinyną kasinėjo Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologinė ekspedicija (vad. A.Striaukaitė-Petrulienė). Nustatyta, kad šiaurinėje kapinyno dalyje mirusieji laidoti X-XII amžiais su žirgų aukomis. Pietinėje kapinyno dalyje mirusieji laidoti XII-XV amžiais.
Nevėžio slėnyje bei jo intakų - upelių slėniuose yra išlikusių natūralių pievų bendrijų. Čia auga retos augalų rūšys - boloninis katilėlis, raudonžiedis bėrutis, didžioji džioveklė, šalmuotoji gegužraibė ir kt. Didelę parko teritorijos dalį sudaro miškai, vietomis išsibarstę senų ąžuolynų plotai. Miškuose galima pamatyti retus augalus: karališkąją glindę, šalmuotąją gegužraibę, tuščiavidurį rutenį.
Parke gyvena nemažai žinduolių: ūdrų, bebrų lazdyninių miegapelių, tauriųjų elnių, šernų, stirnų, danielių. Miškuose ir laukuose galite sutikti klajojančius stumbrus (Bison bonasus). Dalis jų veisiami Pašilių stumbryne, kiti vaikšto laisvėje (apie 50 gyvūnų).
Krekenavos regioniniame parke daugybė lankomų kultūros ir paveldo objektų: Pašilių stumbrynas, J.Tumo-Vaižganto ir knygnešystės muziejus, “Girinio takas”, Bakainių piliakalnis, Čičinsko kalnas, Burvelių alkakalnis, akmuo Rapolas, Daniliškio liepų alėja, ir kt. Siūloma keliauti numatytais pėsčiųjų, dviračių, automobilių maršrutais. Apžvelgti apylinkes galima ir plaukiant Nevėžio upe. Mėgstantys ramų poilsį gali apsistoti įrengtose poilsiavietėse ir kaimo turizmo sodybose.
Visa informacija apie parką, jo lankymo ir poilsiavimo galimybes suteikiama Krekenavos regioninio parko lankytojų centre. Lankytojų laukia unikali pažintis su parko simboliu stumbru, apie šių miško galiūnų gyvenimo ypatumus viename iš ekranų rodomas video filmas. Ekspozicijoje panaudoti būdingi gamtos garsai, kvapai.
Krekenavos regioninio parko teritorijoje sutinkamos 844 gyvūnų rūšys, iš jų - 43 saugomos.
Krekenavos Bazilika - vienintelė Lietuvoje Romos Didžiosios Marijos bazilikos dukterinė šventovė. Joje šimtmečius gerbiamas stebuklingas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1896-1902 m. Pagal architekto Ustino Golinevičiaus projektą. 2009 m. Krekenavos bažnyčia paskelbta Romos Didžiosios Marijos bazilikos dukterine šventove - filija.
Daniliškio liepų alėja - valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Paskelbtas saugomu nuo 2007 m. Alėja - buvusio Daniliškio dvaro želdinių svarbiausias akcentas. Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinyje esančios alėjos ilgis apie 263 metrus. Čia auga apie 360 mažalapių liepų. Daniliškio dvaras buvo žinomas jau XVI a. pabaigoje.
Bakainių piliakalnio kompleksas - pilies kalnas su dviem priešpiliais ir apsauginiais pylimais, rymo Nevėžio intako Liaudės upės vingyje. Liaudė stačius piliakalnio šlaitus juosia net iš trijų pusių. Piliakalnis, datuojamas II tūkstantmečio pradžia - XV a., mena Lietuvos valstybės gimimą - spėjama, kad čia buvo Upytės žemės centras. Regioninio parko ir viso Kėdainių krašto perlas - Bakainių piliakalnis 1997 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, 2005 m.- pripažintas valstybės saugomu, o 2007 m. Šis gamtos ir žmogaus rankų sukurtas nuostabus kampelis nuolat lankomas svečių.
Upytės piliakalnis (piliavietė), dar vadinamas Čičinsko kalnu, yra dešiniajame Vešėtos krante, netoli santakos su Uostrautu. Kalvos šlaitai statūs, plotas - 3 ha. Viršuje supiltas akmenimis sutvirtintas pylimas. Piliakalnio šiaurės rytinėje dalyje yra įspūdinga 6 m gylio įdauba. Spėjama, kad čia stovėjusi pilis buvo XIII - XIV amžiaus rašytiniuose šaltiniuose minimos Upytės žemės centras. Kovose su Livonijos Ordinu ši pilis turėjo gynybinę reikšmę.
Šiame krašte verta aplankyti Ustronės vienkiemyje svirne įkurtą knygnešystės muziejų, kurio ekspozicijoje pasakojama apie spaudos draudimo laikotarpį ir Garšvių knygnešių bendrovės (draugijos) veiklą.
Nevėžis pasižymi keista savybe - teka priešinga paviršiaus nuolydžiui linkme į pietus, o Lietuvos Vidurio žemuma žemėja šiaurės pusėn.
Lankytinos vietos Krekenavos regioniniame parke
Krekenavos regioninio parko žemėlapis
- Pašilių stumbrynas
- J. Tumo-Vaižganto ir knygnešystės muziejus
- Girinio takas
- Bakainių piliakalnis
- Čičinsko kalnas
- Burvelių alkakalnis
- Akmuo Rapolas
- Daniliškio liepų alėja
Krekenavos regioninio parko augalija ir gyvūnija
| Kategorija | Rūšių skaičius | Saugomos rūšys (EB) | Įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą |
|---|---|---|---|
| Augalai | 1024 | 1 | 25 |
| Žinduoliai | 45 | 15 | 5 |
| Paukščiai | 159 | 26 | 16 |
| Žuvys | 22 | - | - |
| Varliagyviai ir ropliai | 14 | 4 | 3 |
Siūloma keliauti numatytais pėsčiųjų, dviračių, automobilių maršrutais. Apžvelgti apylinkes galima ir plaukiant Nevėžio upe. Mėgstantys ramų poilsį gali apsistoti įrengtose poilsiavietėse ir kaimo turizmo sodybose.