Straipsnis skirtas Lietuvos partizanų kovoms, vykdytoms siekiant atkurti Lietuvos valstybę po Antrojo pasaulinio karo. Šiame straipsnyje apžvelgsime partizanų struktūrą, vadus, svarbiausius įvykius ir iššūkius, su kuriais jie susidūrė.
Lietuvos partizanų apygardų žemėlapis
Partizanų Pasipriešinimo Pradžia ir Organizacija
Jau 1945 m. Lietuvos miškuose galėjo būti apie 30 tūkst. partizanų, vadovaujamų buvusių karininkų, šaulių, studentų, mokytojų. Po to, kai 1944 m. sovietų armija užėmė Vilniaus kraštą, pradėjo kurtis pirmieji partizanų būriai, ryškėjo gabūs vadai. 1944 m. pabaigoje Kaugonių kaime susirinkę Trakų aps. ir dalyje Ukmergės aps. partizanų būrių vadai nutarė susijungti į rinktinę. Vadu išrinktas pik. Jonas Misiūnas-Žalias Velnias.
Visoje Lietuvoje iki 1948 m. būriai siekė palaikyti drausmę ir išvengti savavaliavimo, nereikalingo kraujo liejimo. Būrių pamažu formavo karines struktūras teritoriniu principu (būriai pavaldūs kuopoms, kuopos pavaldžios rinktinių štabams, rinktinės pavaldžios apygardos štabams).
Apygardos pradžia laikytina 1945 m. gegužės 7 d. įkurtas Dzūkų rinktinės štabas, apie save ėmęs telkti kovotojus. Ypatingas tuo, kad jam vadovavo pik. laipsnį turintis kariškis, aktyviai įsitraukęs į pasipriešinimą. Iki 1946 m. (Dzūkų rinktinė ir A apygarda), itin palanki apygardai įsteigti. Organizacinis darbas buvo baigtas 1946 m. pavasarį.
Pagrindiniai Organizaciniai Vienetai
- Būriai, kuopos, rinktinės (1945 m.)
- Apygardos, rinktinės, kuopos, agitacijos ir propagandos skyriai
1945 m. - būriai, kuopos, rinktinės. Apygardos pradžia laikytina 1945 m. gegužės 7 d. įkurtas Dzūkų rinktinės štabas, apie save ėmęs telkti kovotojus.
Pietų Lietuvos apygardos - Tauras ir Dainava. Apygardoms vadovavę asmenys - pik. Juozas Vitkus-Kazimieraitis, kpt. Domininkas Jė-čys-Ąžuolis, mjr. Taunys-Kovas, mjr. Zigmas Drunga-Mykolas Jonas ir kt.
Dainavos apygardos vadu tapo kpt. Jėčys-Ąžuolis. ".Aukuras" savo spaudą turėjo praktiškai visos rinktinės.
Pavyzdžiui, 1945 m. A rinktinė veikė Trakų ir Kaišiadorių, B - Ukmergės apskrityse. Turėjo po 6 batalionus, kuriuose buvo per 80 partizanų.
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS)
1949 m. vasario 16 d. vadovybė - Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumas. Partizanų vadai, dalyvavę steigiamajame suvažiavime, atstovavo 1918-ųjų ir 1990-ųjų Lietuvą.
1949 m. vasario 2-22 d. - statutai, LLKS sukūrimo direktyviniai dokumentai, aptarta vadovybės struktūra. Srities vadas Jonas Žemaitis-Vytautas. Vadai tapo svarbiausio dokumento, politinės Deklaracijos signatarais.
Tarybos prezidiumo pirmininkas Vytautas - Jonas Žemaitis. Jis 1954 m. buvo suimtas ir 1954 m. sušaudytas. Iki 1956 m. partizanų pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas slapstėsi. Jis buvo suimtas ir 1957 m. sušaudytas.
Partizanų Veiklos Chronologija ir Iššūkiai
Pirmieji bandymai sukurti vyriausiąją partizanų vadovybę prasidėjo 1946 m. Vėliausiai, 1948 m. viduryje, įkūrė Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sritį. Liesio-Nakties, Vytauto Gužo-Kardo ir kitų iniciatyva.
Apygardos patyrė skaudžiausius MGB smūgius savo veiklos pradžioje, 1946-1947 m. Platesnės centralizacijos darbas vyko 1945 m., konsultuojantis su atvykusiais iš Vakarų Jonu Deksniu ir Klemensu Bruniumi, 1946 m. buvo užmezgęs ryšius su Lietuvos tautine taryba (kpt. vyko konsultacijos su Tauro apygardos vadais.
Tačiau, sutraukus ryšių gijas, vėl reikėjo pradėti viską iš pradžių. 1947 m. (ne tik Pietų Lietuvoje) atėjo ltn. Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Ginkluotųjų pajėgų vadu. Jis dažnai nutrūkstančius tarpusavio ryšius.
Partizanų mūšis
Pagrindiniai Iššūkiai
- Ryšių su Vakarais trūkumas
- Agentų infiltravimas į partizanų struktūras
- MGB operacijos ir provokacijos
- Išdavystės
Pažymėtina, kad apygardos neišvengė MGB pinklių - į apygardos vadovybę įsiskverbė agentas. Briedis ryšį su MGB agentu J. Markuliu užmezgė jau 1946 m. Neišvengta išdavysčių ir vėliau, ypač 1951-1953 m., kurios padėjo sunaikinti apygardą.
1950-1953 m. apygarda silpo. 1951 m. teritorijoje tuomet buvo apie 50 partizanų. 1952 m. paskutinis apygardos vadas Juozas Jankauskas-Demonas.
Partizanų Fotografijos Kaip Istorinis Šaltinis
Nepelnytai buvo pamirštas gausus partizanų nuotraukų fondas. Jose galime įžvelgti partizanų buitį, aprangą, ginkluotę ir pan. Veidai, akys, kuriose galime įžvelgti daugiau nei kai kuriuose tekstuose.
Tačiau, kaip ir kiekvieną šaltinį, reikėtų vertinti kritiškai. Akivaizdu, kad po 1946 m. tiek aukščiausieji vadai, tiek eiliniai partizanai, siekdami įamžinti savo kovą, masiškai fotografavosi. Pastebėtina, kad kai kur imituojami mokymai, susišaudymai, žygiai ir pan.
Vis dėlto, nuotraukos leidžia sudaryti platesnę ir išsamesnę įvairių veiklos aspektų panoramą. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad nuotraukos galėjo būti naudojamos kaip dokumentas, įdėtas į bylą, naudojamas tardymuose.
Žemiau pateikiama lentelė su svarbiausiais partizanų vadų vardais ir jų veiklos laikotarpiais:
| Vadas | Apygarda/Sritis | Veiklos Laikotarpis |
|---|---|---|
| Jonas Žemaitis-Vytautas | Vakarų Lietuvos (Jūros) sritis | 1949-1954 |
| Adolfas Ramanauskas-Vanagas | Dainavos apygarda | 1947-1956 |
| Juozas Vitkus-Kazimieraitis | Tauro apygarda | 1945-1946 |
| Domininkas Jėčys-Ąžuolis | Dainavos apygarda | 1946 |
Dainavos apygardos partizanai