Jamaika: ką būtina pamatyti šioje Karibų jūros perloje?

Ar dar yra kita tokia maža šalis pasaulyje, kuri turėtų tiek mylėtojų? Ir pamažu supratau, kodėl Jamaiką įsimylėjusiųjų - šitokia begalė.

Tiesą pasakius, nusivylimas Jamaika pradėjo rastis dar gerokai iki ten nukeliaujant. Tai man buvo 111-oji aplankyta šalis - ir nė vienoje iš 110 iki tol nesusidūriau su panašiomis problemomis. Jamaikos vizos lietuviams nereikia - tačiau tik jeigu esi pasiskiepijęs nuo poliomielito, raudonukės ir tymų.

Visi lietuviai skiepyti nuo šių ligų dar vaikystėje: bet juk turi Jamaikos pasieniečiams tai įrodyti! Ruošdamasis kelionei sugaišau kaip niekad daug laiko: rinkau pažymas iš poliklinikos, prašiau perrašyti skiepus į tarptautinį skiepų pasą.

O kvailiausia Jamaikos „skiepų politikoje“ pasirodė „bausmė“ už tai, jeigu skiepų paso neturėsi: tiesiog privalėsi oro uoste nusipirkti Jamaikos vizą (2020 m. kainavo 100 JAV dolerių). Logika nesuprantama: jei tikrai Jamaika taip bijo, kad keliautojas atveš į šalį tas ligas (ko nebijo jokia kita šalis), tai ką keičia vizos turėjimas?

Yra ir daugiau valstybių, reikalaujančių skiepų paso - bet paprastai jos nori tik įrodymų apie skiepus dėl geltonojo drugio. Kitur, jei privalomi kažkokie skiepai (paprastai tik nuo geltonojo drugio), tai be jų į šalį neįleidžia išvis… Peršasi išvada, kad tai tik dar vienas būdas pasipinigauti, kurių Jamaikoje daug.

Iš tiesų, internetas pilnas istorijų apie įrodymo apie skiepijimą nenusivežusius lietuvius, kuriems teko „pakratyti pinigines“, tokių pažįstu ir pats. Vos išlipus iš laivo, Jamaika piniginę atakavo supersmūgiais. Prašeivas, įkyrius pardavėjus pavyko atlaikyti (vien narkotikų per pirmas 20 minučių šalyje pasiūlė dukart).

Bet niekaip neišvengsi užsieniečiams „užlaužtų“ lankytinų vietų kainų: tarkim, patekimas prie Dano upės krioklių ar į Bobo Marlio muziejų kainuoja po 25 JAV dolerius (2020 m.). Baltai vilkintys prekijai siūlo visokiausias prekes. Jamaikoje laukė ir brangiausi keliai, kokiais tik esu važiavęs kur nors pasaulyje: nuvažiuoti 5 kilometrus magistrale kainuoja beveik eurą.

Kai pamačiau tokias kainas, galvojau, mane „mausto“ - bet, pasirodo, tikrai. Ir čia tik lengvajam automobiliui: sunku suprasti, kaip tokioje skurdžioje Jamaikoje, pavyzdžiui. Prieš mus važiavusio pikapo vairuotojas už 70 km „suplojo“ 20 eurų prilygstančią sumą - ir taip daug kas.

Tam, kad sutaupytų kokias 15 minučių! Čia prieiname kitą Jamaikos bėdą: Jamaika - viena nesaugiausių pasaulio šalių. Tikimybė būti nužudytam Jamaikoje - maždaug 10 kartų didesnė, nei Lietuvoje, ir beveik dvigubai didesnė nei, tarkime, Brazilijoje, kur nuo nusikaltėlių ne kartą nukentėjau ir pats. Didelė dalis žmonių Jamaikoje bedarbiai ir dažnas jaunuolis didžiuojasi būdamas rude boy, kitaip sakant, banditas.

Laimė, pats Jamaikoje nenukentėjau nuo nusikaltėlių. Nebent gal netiesiogiai: daugelis draudimo kompanijų, draudžiančių nuomotus automobilius, savo taisyklėse įrašiusios, kad draudimas negalioja autonuomai Jamaikoje. Viena draudimo diena ten kainavo maždaug šeštadalį to, ką sumokame už metus draudimo kitur - ir prastesnėm sąlygom, su didele frančize.

Jamaikos sostinėje Kingstone susidaręs milžiniškas kamštis todėl, kad neveikia šviesoforas. Jokio reguliuotojo ir mašinos stringa viduryje sankryžos, nes visi bando ‘lįsti’. Bet tada pakvipo Jamaikos grožis.

Kad ir tas pats Bobo Marlio muziejus, kuriame veikdavo garsiojo regio atlikėjo studija. Eksponatai ten kaip eksponatai, bet užtat darbuotojai pertekę ta laisvąja Jamaikos dvasia! Visi ten pasirodė kaip reikiant „apsirūkę žolės“.

Jamaikoje „žolė“ nelegali, bet Jamaika yra unikalios rastafarių religijos tėvynė, o šios religijos atstovai žolę rūko religiniais tikslais. Rastafaris buvo ir Bobas Marlis, jis ir išpopuliarino rastafarizmą pasaulyje. Rastafarizmas subtiliai apjungė krikščionybę su rasizmu: pasak šios religijos, Jėzus Kristus buvo juodaodis, juodaodžiai yra išrinktoji tauta („tikrieji žydai“) ir ateityje užvaldys pasaulį.

XX amžiuje Jėzus Kristus esą buvo įsikūnijęs į Etiopijos imperatorių Hailę Selasę, Ironiškiausia, kad pats Hailė Selasė nebuvo rastafaris, niekada nesilankė Jamaikoje. Bet viskam yra priežastys. 92% jamaikiečių yra juodaodžiai. Palikuonys vergų, kuriuos prieš kelis šimtus metų ten suvežė britai.

Visuose Karibuose panašiai, visi Karibai buvo didelis vergų turgus - bet Jamaika labiau nei bet kuri kita Karibų valstybė žvelgia į Afriką. Ir jamaikiečiai rastafariai Etiopiją idealizavo. Taip idealizavo, kad tūkstančiai jų „sugrįžo į tėvynę Afriką“ emigruodami į Etiopiją.

Žolės rūkymas, ras(tafar)izmas, regis, „vos suprantama“ jamaikiečių anglų kalba gali patikti, gali nepatikti - bet faktas, kad visa tai ir dar daugiau sukuria tą unikalią Jamaikos dvasią, kurios nerasi niekur kitur.

Jamaika kitokia tikriausiai ir todėl, kad Jamaika - didelė. Karibų masteliais. Trys milijonai žmonių, kai daugelyje salų - po keliasdešimt tūkstančių. Gal todėl Jamaika - pirmoji matyta šalis, kuri praktiškai didžiuojasi pavadinta “trečiuoju pasauliu”: taip vadinasi muzikos grupė, šį terminą savo kalbose vartoja politikai.

Nes Jamaika - ne šiaip “trečiasis pasaulis”, bet viena to trečiojo pasaulio lyderių: ypač kultūrine prasme. Todėl, nors Jamaika turi net tris kruizinių laivų uostus, ji sunkiai pasiduoda apžiūrėjimui kruizo metu. Plaukiant kruizu, geriausia apžiūrinėti atitinkamo uosto apylinkes.

Jei laivas stoja sostinėje Kingstone - tai jo Bobo Marlio muziejų bei gražius, nors ir kuklius, britų aristoktantų namus (pvz. Devon House). Jei Očo Rios - tai unikalius Dano upės krioklius, bene vienintelius, į kuriuos gali įkopti prieš srovę (jų dugnas panašus į Turkijos Pamukalę).

Paprasčiau Jamaiką apžiūrėti per savaitę atostogų: galima pirkti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus ar atskristi reisiniu lėktuvu. Tiesa, kelionė į Jamaiką man galėjo kainuoti gerokai daugiau - o didžiausių nuostolių išvengiau geraširdžių jamaikiečių dėka.

Visų pirma, vienas jamaikietis rado ir grąžino pamestą USB atmintinę (pažiūrėjo ten nukopijuotas nuotraukas ir pagal jas susirado mus). Paskui įkliuvome į baisų kamštį (sugedo šviesoforas ir sankryžoje įsivyravo anarchija). Abejojome, ar spėsime į laivą, viršijome greitį, sustabdė policija.

Bet išgirdę mūsų situaciją bei „Jamaika patiko“, skubiai paleido - be baudų, be kyšio reikalavimų. Kažkaip Jamaikoje susipina apgavystės ir geraširdis sąžiningumas, linksmas „atsipūtimas“ ir kova už būvį, „mačizmas“ ir romantiškumas. Ir, atrodo, daug kas susipina tuose pačiuose žmonėse.

Geriausiai įvertinti būstai atostogoms Jamaikoje:

Svečiai sutinka: šie būstai puikiai vertinami dėl jų vietos, švaros ir kitų dalykų.

• Trobelė mieste Kingston (Vidutinis įvertinimas: 4,96 iš 5, atsiliepimų: 243)
• Kotedžas mieste Runaway Bay (Vidutinis įvertinimas: 4,94 iš 5, atsiliepimų: 125)
• Butas mieste Treasure Beach (Vidutinis įvertinimas: 4,96 iš 5, atsiliepimų: 135)
• Mikronamas mieste Port Antonio (Vidutinis įvertinimas: 4,89 iš 5, atsiliepimų: 327)
• Kondominiumas mieste Ocho Rios (Vidutinis įvertinimas: 4,87 iš 5, atsiliepimų: 269)

Kiti mikronamai Jamaikoje:

• Mikronamas mieste Negril (Vidutinis įvertinimas: 4,81 iš 5, atsiliepimų: 21)
• Namas žemėje mieste Runaway Bay (Vidutinis įvertinimas: 4,94 iš 5, atsiliepimų: 69)
• Kotedžas mieste Treasure Beach (Vidutinis įvertinimas: 4,9 iš 5, atsiliepimų: 118)
• Namelis medyje mieste St. Andrew Parish (Vidutinis įvertinimas: 4,84 iš 5, atsiliepimų: 130)
• Mikronamas mieste Portland Parish (Vidutinis įvertinimas: 4,8 iš 5, atsiliepimų: 125)

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti geriausiai įvertinti būstai Jamaikoje:

tags: #kaip #noreciau #sugrizt #i #jamaika #vel