Vaikai dievina laiką su gyvūnais - galimybė paglostyti, pamaitinti ar tiesiog stebėti juos iš arti suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir vertingų patirčių. Todėl primename vietų sąrašą Lietuvoje, kur mažieji gali betarpiškai pabendrauti su gyvūnais.
Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą įdomių vietų, kuriose galima praleisti laiką su gyvūnais, įskaitant sodybą "Arūno žirgai", alpakų ūkį ir kitas lankytinas vietas.
Sodybos ir ūkiai su gyvūnais
Savaitgalis Alantos Žirgai sodyboje
Savaitgalis Alantos Žirgai sodyboje - tai tikras atradimas šeimai! Vaikams čia rojus - nes galima ne tik pamatyti, bet ir paglostyti žemaitukus, stebėti, kaip ganosi Angus karvutės, laksto veršiukai. O kiek džiaugsmo jiems suteikė pasivaikščiojimai po kalvotas pievas!
Tai tikras atokvėpis šeimai - apsistoti galima jaukiame namelyje su nuostabiu vaizdu, dieną irstytis valtele, o vakare laukia kubilas arba pirtis… Tokia atgaiva! Jei ieškai vietos, kur vaikams būtų įdomu, o tėvai pailsėtų - labai rekomenduojame.
Lietuvos žemėlapis
Vokės vingio ALPAKOS
Vokės vingio ALPAKOS - grožis ir terapija miesto kieme, atrakcija ranka pasiekiama kiekvienai šeimai, draugų kompanijai, darželiams ar mokykloms. Vokės vingio alpakos gyvena gražiame Vilniaus miesto gamtos kampelyje prie Vokės upės, kur mašinų ūžesys toli, teka upė ramia, vingiuota vaga, žavinti gamta.
Vaikai ir tėveliai čia sužinos daugiau apie alpakas, kuo jos idomios, kaip jos elgiasi ir turės galimybę kartu pasibūti, pamaitinti ir artimiau susipažinti.
Alpaka
Alpakos Jonavoje
Norite savaitgalį ar per atostogas pasprukti toliau nuo Vilniaus? Rekomenduojame aplankyti draugiškąsias alpakas Jonavoje. Daugelis lankytojų yra įsimylėję ir sako, kad Jonavos alpakos yra draugiškos, švelnios, smalsios ir labai gera šalia jų tiesiog pabūti.
Vinetu kaimas
Vinetu kaimas tai tikrai ypatinga vieta. Tai gyvosios indėnų istorijos muziejus po atviru dangumi, kur dunda indėnų būgnai, į dangų stiebiasi toteminiai stulpai, o šalia stovi autentiškos indėnų palapinės tipi, kuriose apsigyventi gali ir atvykę svečiai.
Kaime vedamos pažintinės, pramoginės programos, šaudymo turnyrai iš indėniškų ginklų, turistiniai maršrutai baidarėmis ir netgi bėgiojimas per žarijas. Gyvūnai yra neatsiejama indėnų gyvenimo ir kultūros dalis, tad ,,Vinetu kaime” gyvena įvairių gyvūnų: naminių paukščių, avių, ožkų, arklių. Lankytojai gali prie jų prieiti, pamaitinti. Norintieji gali pajodinėti ir žirgais.
Labai laukiame vėl atsidarant sezonui (sekite darbo laiką mūsų Google gide), o dabar galite pažiūrėti video kaip ten smagu, nes tai ne tik ūkis, bet ir pramogų erdvė!
Kitos vietos, kur galima pamatyti gyvūnus
Lietuvos jūrų muziejus
Lietuvos jūrų muziejus - tai nepamirštama kelionė į vandenų pasaulį, kur jūsų laukia delfinai, ruoniai, pingvinai ir kiti jūrų gyvūnai! Įsikūręs unikalioje Kuršių nerijos vietoje, Kopgalyje, muziejus kviečia tyrinėti jūros gamtą ir istoriją, stebėti įspūdingus delfinų bei jūrų liūtų pasirodymus, aplankyti pingvinariumą ir susipažinti su išskirtiniais jūrų žinduoliais.
Čia veikia ir Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kur rūpinamasi sužeistais ruoniais ir paukščiais. Čia vyksta ir ypatingai įsimintinos edukacijos, pamenate, dalinomės akimirkomis ir mes (pažintis su pingvinais ir delfinais iš ypač arti). Leiskitės į nuotykius, atraskite jūros pasaulį ir sužinokite, kaip galite prisidėti prie jo išsaugojimo!
Lietuvos jūrų muziejus
Triušių ūkis
4,5 ha plote, aptvertoje teritorijoje, eksponuojama daugiau nei 50 skirtingų veislių triušių ir triušiukų.
Ūkininkų patirtis ir meilė žirgams
Jadvyga ir Antanas Šatkauskai, ilgus metus gyvenę mieste, jau senokai įsikūrė Babrungo seniūnijos Žvirblaičių kaime, Antano tėviškėje. Kadaise buvęs stambus ūkis per ilgus metus virto tik gerokai nugyventa sodyba. Tačiau Jadvyga ir Antanas, keldamiesi ten gyventi, turėjo nemažų planų ir, atrodo, sėkmingai juos įgyvendina.
Gražus gyvenamasis namas, didžiulės fermos, kuriose nesunkiai telpa 100 melžiamų karvių, 6 žirgai ir pora kumeliukų, rodo, jog čia gyvena darbštūs ir pasiturintys ūkininkai. Jadvyga juokiasi ir sako, jog ji - tikra miesčionė, užaugusi J. Tumo-Vaižganto gatvėje, o dabar - lyg čia visą gyvenimą buvusi.
Senoji Antano tėvukų sodyba skirta žirgams. „Tegu bus bočiaus atminimui“, - sako Jadvyga, mat šis labai mylėjęs arklius. Jai pritaria ir šalia sėdėjęs Antanas, o netrukus pasirodo ir sūnus Arūnas. Tai jis globoja ir saugo žirgus, nes bet kam jų nepatikėsi - labai jautrūs ir reikalauja atsargaus elgesio.
Paaiškėjo, kad didžiausia žirgų aistruolė - anūkėlė Beatričė. Tai ji užsigeidė žirgo, ir gana, o anūkės noras seneliams - įsakymas. Kartą pabandžiusi pajodinėti, mergaitė nuo žirgo beveik ir nenulipo… Greitai jai sukaks 14 metų, o jau dalyvavo ne vieneriose varžybose, yra iškovojusi taurę, o žirgai turi net penkias vadinamąsias rozetes. Stambiausios varžybos, kuriose mergaitė dalyvavo, vyko Gargžduose.
Šatkauskų žirgai dabar vadinasi Lietuvos jojamieji. Tai trakėnai, sukergti su hanoveriais. Visi žirgai turi pasus, sertifikatus ir visus dokumentus, kurie reikalingi dalyvaujant varžybose.
Jodinėti jau pradėjo ir Arūno sūnus Šarūnas. Jam tik 10 metų, tad raitelis dar silpnokas, bet ateityje - kas žino, kaip viskas pasisuks. Kai pagalvoji, iš kur tų vaikų trauka prie arklių?.. Tikriausiai iš bočiaus, nes šis arklius be galo mylėjo. Štai sūnus Arūnas, glostydamas arklius, vis jį prisimena. Tėvas turėjo neblogų darbinių arklių - ko gero, ir vaikų bei anūkų prisirišimas nuo jų prasidėjo.
Ūkis didelis, bet šį kartą kalbėjome apie žirgus, tad Arūnas negalėjo jais atsidžiaugti. Protingi, visada žino, ką daro, niekada žmogaus be reikalo neužgaus. Jeigu ruošiasi įspirti, būtinai pirmiau perspės. Nežinau, kiek galima kalbėti apie žirgus.
Viktorijos Jovarienės įkurtas Arklininkystės ir etnografijos muziejus
Viktorija Jovarienė jaunystėje įkūrė vis dar gyvuojantį Arklininkystės ir etnografijos muziejų. Su žirgais moteris nuo pat vaikystės, jie pastūmėjo pasirinkti profesiją, o dabar Jovarų sodyboje ganosi keliolika žirgų.
„Mano pirmieji geriausi eksponatai buvo gelažiukai, nuplėšti nuo pasagos, pasagvinys, pavalkai, kad ir kokie vargani būtų. Viskas žavėjo. Iš tėčio pasakojimų žirgai skriejo nuo pat vaikystės pro mano vaizduotę. Man lėlių nereikėjo, labiau norėjau paglostyti žirgo karčius, išpinti ir supinti jo uodegą, prisiglausti. Kitiems gal atrodau kaip nesubrendęs žmogus, bet aš sau atleidžiu, kad iš vaikystės neišaugau iki pat senatvės“, - pasakoja V. Jovarienė.
Viktorija su šeima įkūrė žirgų mylėtojų klubą „Ašvienių fanai“.
Užpaliuose su dviem dukromis, baigusiomis žemės ūkio mokslus ir grįžusiomis į gimtinę, gyvenančios V. Jovarienės apie 1970-uosius įkurtame muziejuje yra lineikų, vežimaičių, ornamentais puoštų važelių, ratų ir pasagų.
Lankytojai supažindinami su įvairiais pakinktais, žvanguliais, jojimo balnais. Dėmesio vertas ir gražiai išmargintas arklių kinkymo lankas.
Muziejaus puošmena - fajetonas, t. y. prašmatni karieta. Ją išardytą (nuimti ratai) iš Maskvos parvežė Viktorijos tėtis.
Visko pradžia galima laikyti tuos metus, kai V. Jovarienė sukūrė šeimą ir persikėlė į dabartinę sodybą, šalia kurios buvo klėtys. Nors iš pradžių gėdijosi šios savo pomėgio, moteris pamažu tvarkėsi ir dėjo eksponatus į tas klėtis, kurios tuomet tarnavo kaip kolūkio sandėliai.
Arkliai lėmė ir profesinį pasirinkimą. Jų apylinkėse agronomė jodinėjo gražiu gelsvu žirgu (buloniuku, pasak Viktorijos). Tad ji įstojo į Vilniaus žemės ūkio technikumą studijuoti agronomijos. Baigusi gavo ir paskyrimą, ir žirgą. Dabar moteris laiko stambiųjų žemaitukų veislės žirgų. Tai tie patys arkliai, kurie pastūmėjo V. Jovarienę rinktis agronomiją.
Nuo čia prasidėjo ir jos, kaip žirgų vadeliotojos žiemą ant Sartų ežero, karjera. Viktorija šia sporto šaka aktyviai užsiėmė 1966-1990 metais.
Žemaitukas
Apibendrinimas
Tikimės, kad šis sąrašas padės atrasti naujų vietų, kur vaikai galės artimiau susipažinti su gyvūnais, juos paglostyti ar pamaitinti. Kiekviena išvyka - tai ne tik smagus laikas, bet ir vertinga patirtis mažiesiems, skatinanti rūpestingumą, empatiją ir domėjimąsi gyvąja gamta.