Statant sodo namą, svarbu atsižvelgti į teisinius aspektus, ypač jei kyla klausimų dėl sklypo ribų. Šiame straipsnyje aptarsime kadastrinius matavimus, ribų ženklinimą ir teisės aktus, susijusius su sodo namų statyba.

Kadastriniai ir Geodeziniai Matavimai: Skirtumai
Žemės sklypo kadastriniai matavimai liaudyje ne visai korektiškai dažnai vadinami „geodeziniais matavimais”. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita. Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.
Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm. Preliminariai matuoto sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Pradėjus atlikti kadastrinius matavimus anksčiau nei kaimyniniai sklypai yra didesnė tikimybė atkurti juridinį disponuojamo sklypo plotą.
Koordinačių Sistemos Svarba
Taip pat derėtų paminėti, kad kadastriniai matavimai atlikti ne LKS 94 koordinačių sistemoje (vietinėse ir sąlyginėse sistemose) dažnu atveju turėtų būti tikslinami. Nors plotas gali pakisti nedideliu dydžiu iki 1/1000 nuo sklypo ploto, tačiau galimi sklypų „persislinkimai“ ir sklypo naudojimas vietovėje gali skirtis nuo planinės medžiagos ir nuo sklypo ribos esančios RC žemėlapyje ar vietovėje.
Šie netikslumai atsiranda dėl konvertavimo klaidų, bei dėl tuometinių kadastrinių matavimų specifikos nuo tvirtų punktų, bei kitų vietovės objektų. Jei kadastriniai matavimai atlikti vietinėje ar sąlyginėje sistemoje reikalingas matininko planinės ir faktinės žemės sklypo ribų įvertinimas vietovėje ir kai kurias atvejais nauji kadastriniai matavimai LKS 94 sistemoje.
Kadastro Duomenų Keitimas
Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).
Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.
Pastatų Kadastriniai Matavimai
Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz. Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos. Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai.
Pirmas etapas - „pamatų kadastriniai matavimai“ atliekami tik tuo atvejų kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį - yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus). Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas. Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas.
Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką. Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį). Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą.
Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“. Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos.
Sodo Namų Kadastriniai Matavimai
Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų). Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas. Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas.

Žemės Sklypo Ribų Ženklinimas
Žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje atliekamas Nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus tvirtinamomis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis ir Riboženklių standartais bei laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų. Kadastrinių matavimų susiejimą su geodeziniu pagrindu atliekant planimetriniais ėjimais, žemės sklypams, esantiems miške, didžiausias susiejamojo ėjimo ilgis - 5 km.
Susiejimas atliekamas ne mažiau kaip nuo dviejų valstybinio pagrindo punktų, o jei naudojamas matavimas be pradinių krypčių (koordinatinis) - ne mažiau kaip nuo trijų. Riboženkliais ženklinamos sausuma einančios žemės sklypų ribos. Tarp gretimų riboženklių turi būti matomumas. Riboženkliais neženklinama, kai žemės sklypo riba sutampa su natūraliais arba dirbtiniais žemės paviršiaus objektais (upė, upelis, ežeras, medžių eilė, tvora, pastato siena, melioracijos griovys ir t. t.).
Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamam arba būsimam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - su ženklinamu žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, besiribojančios valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos kaip atskiras žemės sklypas, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau - kviestiniai asmenys), išskyrus Nuostatų 32.1.1.1 papunktyje nurodytus atvejus.
Kviestiniams asmenims Taisyklių 1 priede nustatytos formos kvietimai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų paženklinimo-parodymo įteikiami asmeniškai arba išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir matininko sudarytoje sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus.
Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei su ženklinamu žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, matininkas ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl informacijos apie planuojamus žemės sklypo kadastrinius matavimus paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje, nurodydamas žemės sklypo adresą, su ženklinamu žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefoną ir elektroninio pašto adresą.
Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie planuojamus žemės sklypo kadastrinius matavimus paskelbia per vieną darbo dieną nuo jos gavimo iš matininko. Nustatant ir riboženkliais paženklinant kelio juosta užimamo žemės sklypo (toliau - kelio juosta), žemės sklypo, kuriame yra geležinkelių linija (toliau - geležinkelio žemės sklypas), ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoto valstybinės reikšmės vandens telkinio žemės sklypo (toliau - vandens telkinio žemės sklypas) ribas, kvietimai į ribų ženklinimą neteikiami (nesiunčiami).
Matininkas informaciją apie planuojamus kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo kadastrinius matavimus ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo vietovėje išsiunčia Nacionalinės žemės tarnybai, kad ši paskelbtų ją Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje.
Šiame informaciniame pranešime matininkas turi nurodyti kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo kadastrinių matavimų datą, kelio, esančio kelio juostoje, pavadinimą ir numerį, geležinkelių linijos, esančios geležinkelio žemės sklype, pavadinimą ir numerį ar vandens telkinio pavadinimą, matavimus atliekančio asmens veiklos vykdymo adresą, telefoną ir elektroninio pašto adresą.
Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie planuojamus kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo kadastrinius matavimus paskelbia per vieną darbo dieną nuo jos gavimo iš matininko. Ši informacija Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje skelbiama 180 kalendorinių dienų, pasibaigus nurodytam terminui, perkeliama į Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapio archyvą ir jame saugoma 5 metus.
Jeigu nustatant kelio juostos, geležinkelio ar vandens telkinio žemės sklypo ribas dalyvavę kviestiniai asmenys pateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą, atliekami veiksmai, nustatyti Nuostatų 32.1.1.3 ir 32.1.1.5 papunkčiuose. Hidrografiniai objektai, kurie kelio juostą kerta per pralaidas, į atskirus nekilnojamuosius daiktus kelio juostos nedalija.
Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) arba įgaliotas asmuo, kviestiniai asmenys ir matininkas.
Ženklinant žemės sklypo, besiribojančio su valstybinės reikšmės keliu, kuris nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, ribas, į ribų paženklinimą kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašo valstybinės reikšmės kelio patikėtinis, t. y. įmonės, patikėjimo teise valdančios valstybinės reikšmės kelius, atstovas.
Jeigu ženklinamas žemės sklypas ribojasi su vietinės reikšmės viešuoju keliu arba gatve, kurie nėra suformuoti kaip atskiri žemės sklypai, į paženklinimą kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, išskyrus, kai ženklinamas žemės sklypas yra miestų ar miestelių teritorijų ribose, - tokiais atvejais į ženklinimą kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašo savivaldybės atstovas.
Po žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto pavadinimu įrašoma žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto surašymo data, numeris ir sudarymo vieta. Datos rašymo formatas YYYY-MM-DD, kur YYYY - metai, MM - mėnuo, DD - diena.
Kai žemės sklypo ribų paženklinimas-parodymas užtrunka ilgiau nei vieną dieną, surašoma tiek žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų, kiek dienų tęsiasi žemės sklypo paženklinimo-parodymo procedūra. Paženklinimo-parodymo akto antro ir paskesnių lapų viršuje, dešinėje pusėje, įrašomas žodis „Tęsinys“.
Teisės Aktai ir Reglamentavimas
2024 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 2. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme vartojamas sąvokas.
Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų formos ir statinių verčių nustatymo žiniaraščiai pildomi, nekilnojamųjų daiktų planai rengiami elektroninėmis priemonėmis, išskyrus žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Elektroninės žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo ir teikimo tikrinti tvarką nustato aplinkos ministro tvirtinamas Elektroninės žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir elektroninio žemės sklypo plano rengimo, teikimo tikrinti ir derinti tvarkos aprašas.
Žemės sklypo plano ir žemės sklypo kadastro duomenų formos, kurios rengiamos CAD (angl. Computer Aided Design) programine įranga, turinį nustato valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus tvirtinama Skaitmeninio žemės sklypo plano ir skaitmeninės žemės sklypo kadastro duomenų formos specifikacija.
Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, žemės paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai (toliau - žemės paviršiaus objektai) sutartiniais ženklais planuose braižomi pagal techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“, patvirtinto Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 45 „Dėl techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“ patvirtinimo“ (toliau - GKTR 2.11.03:2014), 1 priede nustatytus reikalavimus.
Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus - detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus.
6.10. erdvinių duomenų rinkinių informacija, gaunama per Lietuvos erdvinės informacijos portalą arba tiesiogiai iš erdvinių duomenų rinkinių tvarkytojų. Nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, taip pat naudojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), 139 punkte nurodytų valstybės registrų, kadastrų, informacinių sistemų ir kitų duomenų bazių duomenys.
11.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) administracijos padalinio (toliau - administracijos padalinys), kurio teikiamų duomenų paketą gali sudaryti duomenys apie iki 2010 m. birželio 30 d. apskrities viršininko, nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio skyriaus vadovo, o nuo 2023 m. sausio 4 d.
Ženklinant žemės sklypo, besiribojančio su valstybinės reikšmės keliu, kuris nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, ribas, į ribų paženklinimą kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašo valstybinės reikšmės kelio patikėtinis, t. y. įmonės, patikėjimo teise valdančios valstybinės reikšmės kelius, atstovas.
Jeigu ženklinamas žemės sklypas ribojasi su vietinės reikšmės viešuoju keliu arba gatve, kurie nėra suformuoti kaip atskiri žemės sklypai, į paženklinimą kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, išskyrus, kai ženklinamas žemės sklypas yra miestų ar miestelių teritorijų ribose, - tokiais atvejais į ženklinimą kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašo savivaldybės atstovas.
Po žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto pavadinimu įrašoma žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto surašymo data, numeris ir sudarymo vieta. Datos rašymo formatas YYYY-MM-DD, kur YYYY - metai, MM - mėnuo, DD - diena.
Kai žemės sklypo ribų paženklinimas-parodymas užtrunka ilgiau nei vieną dieną, surašoma tiek žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų, kiek dienų tęsiasi žemės sklypo paženklinimo-parodymo procedūra. Paženklinimo-parodymo akto antro ir paskesnių lapų viršuje, dešinėje pusėje, įrašomas žodis „Tęsinys“.
1 punkte nurodoma kadastrinių matavimų užsakovo vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas ir įmonės kodas. 2 punkt...
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys sodo namų statybą ir sklypo ribas:
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas
- Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymas
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymas
- Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas
- Lietuvos Respublikos žemės įstatymas
Kaip išmatuoti sodą
Svarbiausi Aspektai Statant Sodo Namą
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Kadastriniai matavimai | Tikslūs sklypo ribų nustatymo darbai. |
| Ribų ženklinimas | Sklypo ribų pažymėjimas vietovėje. |
| Teisės aktai | Reglamentuoja statybos procesą ir ribų nustatymą. |
| Statybos inspekcija | Prižiūri, ar statybos atitinka projektą. |