Šiaulių apylinkės yra turtingos sakralinio ir kultūrinio paveldo objektų. Šiame regione galima rasti įvairių bažnyčių, vienuolynų, muziejų ir kitų įdomių vietų, kurios atspindi Lietuvos istoriją ir kultūrą.
Sakralinės Vietos
Kryžių Kalnas
Unikalus pasaulyje Kryžių kalnas yra 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, Jurgaičių k., Šiaulių r. sav. Manoma, kad viduramžiais ant šio kalno stovėjo medinė pilis, kronikose vadinta Kula, kurią 1348 m. sugriovė Livonijos kariuomenė. Vietiniai žmonės pasakojo, kad pirmieji kryžiai pastatyti XIX a. viduryje, meldžiant Dievo malonės ir sveikatos, nes žmonės šį kalną laikė šventa vieta. Kiti teigė, kad kryžius imta statyti žuvusiesiems 1831 m. ir 1863 m. Kryžių kalnas Lietuvos okupacijos laikotarpiu buvo kaip didvyriško pasipriešinimo ir tikėjimo laisve simbolis.
Kryžių kalno viduryje stovi Švč. Mergelės Marijos - Dievo Malonių dalintojos - skulptūra. Kryžių kalno koplyčioje, kuri dar vadinama popiežiaus koplyčia, popiežius Jonas Paulius II 1993 m. rugsėjo 7 d. kartu su Lietuvos vyskupais aukojo Šv. Mišias. Dažnas kryžių statymo motyvas yra prašymas Dievo malonių arba padėka už jau gautas.
Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos Vienuolynas
Popiežius Jonas Paulius II, 1993 m. rudenį lankydamasis Italijos La Vernos kalno pranciškonų vienuolyne, paragino brolius pranciškonus pastatyti prie Kryžių kalno vienuolyną. Pranciškonai atsiliepė į popiežiaus paraginimą. Pastatą, stovintį 300 metrų atstumu nuo Kryžių kalno, statyti padėjo Toskanos provincijos broliai pranciškonai. Jis iškilmingai pašventintas 2000 m. liepos 8 d.
Palendrių Šv. Benedikto Vienuolynas ir Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Bažnyčia
Palendriai, Kelmės r. sav. Vienuolynas yra įsikūręs Palendrių kaime. Benediktinai į pastatytą naują vienuolyną įsikėlė 2001 m. rudenį. Vienuolyno bažnyčia yra atvira visiems, kurie nori melstis kartu su vienuoliais. Benediktinai įsipareigoja Dievo meilės ir malonės siekti laikydamiesi klusnumo, pastovumo, skaistybės ir neturto įžadų.
Vienuolyne saugoma kryžiaus, ant kurio buvo nukankintas Kristus, dalelė ir erškėčių vainiko spyglys. Tikima, kad šios relikvijos lietė patį Kristaus kūną. Šalia vienuolyno yra Palendrių Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia arba Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos vieša oratorija. Ši bažnyčia neveikianti, tačiau yra vienas iš įdomiausių ir gražiausių gelžbetoninės prieškario lietuvių architektūros pavyzdžių. Ją pastatė Lietuvos kunigas, mecenatas Kazimieras Ambrozaitis pagal Šiaulių architekto Vlado Bitės projektą.
Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus Katedra
Šiaulių Šv. XVII a. statytos renesansinės katedros bokštas (aukštis - 70 m) matomas iš visų pagrindinių kelių. 1997 m. gegužės 8 d. popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimu įkurta Šiaulių vyskupija. Bažnyčia tapo Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Katedroje yra du malonėmis garsėjantys Švč. Mergelės Marijos atvaizdai, šalia jų padėkos ženklai - votai.
Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo Bažnyčia
Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, P. Višinskio g. 33, Kurtuvėnai, Šiaulių r. sav., yra vėlyvojo baroko stiliaus, pastatyta 1792 m. Jos bokštai yra 50 m aukščio. Bažnyčioje gausu paslaptingų ir tamsių navų, siaurų koridorių, po bažnyčia yra laidojimo rūsiai, kuriuose įrengta 12 kriptų. Šalia dešiniojo altoriaus yra Kūdikėlio Jėzaus Karaliaus (Prahos Kūdikėlio) skulptūrėlė.
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Bažnyčia
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, Gegužių g., įkurta 1993 m. spalio mėnesį nebaigtuose statyti „Nuklono“ kultūros namuose. 2006 m. bažnyčia persikėlė į kitas patalpas. Ant bažnyčios sienų - skulptoriaus kun. A. Rimavičiaus (1865-1933) sukurtos Kryžiaus kelio stotys. Šio medžio drožėjo talentas buvo Dievo malonė ir Švč.
Bazilionų Šv. Bazilijaus Bažnyčia
Bazilionų Šv. Bazilijaus bažnyčia, Vytauto g. 27A, Bazilionai, Šiaulių r. sav., pirmoji bažnyčia Bazilionuose pastatyta 1749 m. Iki 1836 metų čia buvo vienuolių bazilijonų vienuolynas. Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1933 m. Pastatas yra liaudiškos architektūros pavyzdys, pasižymintis turtingu interjeru. Bažnyčia garsėja Šv.
Šiaulių Šv. Jurgio Cerkvė
Neobizantinio stiliaus cerkvė Šiauliuose, Kražių g., pastatyta 1908 m. rusų carinės valdžios lėšomis. Cerkvė pašventinta ir pavadinta Šv. Georgijaus vardu. 1915 m. carinei kariuomenei pasitraukus iš Lietuvos, rusų kariuomenės cerkvė buvo uždaryta ir kurį laiką nebuvo naudojama. Per I pasaulinį karą vokiečiai bažnyčią pavertė sandėliu. Po karo ji perduota Lietuvos kariuomenės III pulko dvasinėms reikmėms. 1919 m. liepos 6 d. bažnyčia pašventinta Šv. Jurgio kankinio titulu. Bažnyčios kairėje sienoje esančioje navoje yra Švč.
Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos Bažnyčia
Šiaulių Šv. Ignaco bažnyčia, Vilniaus g., yra miesto centre, prie pat Šiaulių bulvaro. 1993 m. rugsėjo 7 d. vizito į Lietuvą metu popiežius Jonas Paulius II palaimino ne tik bažnyčią, bet ir būsimą jėzuitų mokyklą. Jėzuitai savo veikloje vadovaujasi šūkiu: „Viskas didesnei Dievo garbei“. Dažnai jie, atsiduodami Dievo malonei, imdavosi įvairių sudėtingų užduočių - misijų ar švietėjiškos veiklos. Jėzuitų vienuolija Šiauliuose įsikūrė 1930 m. kunigo Benedikto Andruškos (pirmojo rektoriaus) rūpesčiu. 1935 m. pastatyta viešoji oratorija. 1949 m. Šiaulių Šv. Ignaco bažnyčia ir vienuolynas buvo uždaryti, bažnyčioje įrengtas sandėlis, vėliau sporto salė. 1990 m. Minint popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje dvidešimtmetį, bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklas. Takui nuo bulvaro iki popiežiaus skulptūros suteiktas Popiežiaus Jono Pauliaus II vardas.
Kitų Bažnyčių Apylinkėse
- Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilika, Jono Pauliaus II g., Šiluva
- Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės Bažnyčia ir Bernardinų Vienuolyno Ansamblis, Maironio g., Tytuvėnai
- Rėkyvos Švč. Trejybės Bažnyčia, Poilsio g., Rėkyva
Kultūrinės Vietos
Be sakralinių vietų, šiame regione taip pat gausu kultūrinių objektų, kurie praturtina krašto istoriją ir kultūrą.
Muziejai
- Šiaulių Geležinkelių Muziejus, Dubijos g.
- Angelo Muziejus, Aušros al.
- Dviračių Muziejus, Vilniaus g.
- Radijo ir Televizijos Muziejus, Vilniaus g.
- Venclauskių Namai, Vytauto g.
Kitos Lankytinos Vietos
- Šiaulių Dailės Galerija, Vilniaus g.
- Baltų Kultūros Populiarinimo Centras, Vilniaus g.
- Saldainių Fabrikas „Rūta“, Tilžės g.
Taip pat verta aplankyti Šiaulių bulvarą ir Saulės laikrodžio aikštę, kurioje įprasminti trys svarbiausi Šiaulių miesto simboliai: saulę, prisimenant 1236 m. Architektūrinį ansamblį sudaro amfiteatro formos aikštė ir į 18 m aukštį kylantis obeliskas, kurį vainikuoja paauksuota bėgančio šaulio skulptūra. Obeliskas su „Šaulio“ figūra saulėtą dieną tampa gnomonu. Skaitmenys žymi Šiaulių miesto įkūrimo metus - 1236 m.
Žuvininkų piliakalnis (Salduvės kalnas) su Žuvininkų kaime esančia istorine gyvenviete yra įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.