Nekilnojamojo turto dovanojimas yra dažna turto perleidimo forma Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant ar priimant dovaną, svarbu žinoti teisinius aspektus, kurie gali turėti įtakos sandorio galiojimui ir pasekmėms.
Šiame straipsnyje aptarsime dovanojimo instituto teisinius aspektus, dovanojimo sutarties formos reikalavimus, galimybę panaikinti dovanojimą ir mokesčius, susijusius su dovanojimu. Atsižvelgiant į DELFI skaitytojo klausimą dėl trečiųjų asmenų teisių į padovanotą turtą, kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė trumpai apžvelgia dovanojimo instituto teisinius aspektus.
Dovanojimo sutarties samprata ir principai
Civiliniame kodekse (CK) įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Ne išimtis ir dovanojimo sutartis, pagal kurią viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.
Teisininkė pažymi, kad, šalims sudarius dovanojimo sutartį, abi šalys, tiek dovanotojas, tiek apdovanotasis, yra susaistomi tarpusavio teisių ir pareigų. Pavyzdžiui, dovanotojas pagal sutartį privalo perduoti dovanojamą turtą be sutartyje nenumatytų teisės į jį suvaržymų, kurie trukdytų apdovanotajam naudotis ar disponuoti turtu arba jį valdyti, o apdovanotasis gali iš dovanotojo reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu apdovanotasis turėjo išlaidų, susijusių su teisės į turtą suvaržymų panaikinimu ar jo trūkumų pašalinimu ir dovanotojas, žinodamas ar turėdamas žinoti apie tuos suvaržymus ar trūkumus, apie juos apdovanotojam nepranešė.
Dovanojimo sutarties forma
Kontoros D LEGALS teisininkė pažymi, kad nustačius tam tikrus teisinius pagrindus, sutartis gali negalioti, dėl ko šalims tarpusavio teisės ir pareigos nekils. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais sutarties galiojimui įtaką daro jos sudarymo forma: „Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose“ (CK 1.93 str.).
Taigi, dovanojimo sutarčiai yra keliami šie formos reikalavimai:
- kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, dovanojimo sutartis turi būti rašytinės formos;
- notarinės formos dovanojimo sutartis turi būti, kai dovanojamas nekilnojamas daiktas arba, kai dovanojamo turto vertė yra didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų.
Taip pat jei šalis nori, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis tretiesiems asmenims sukeltų teisines pasekmes, sutartis turi būti įregistruota viešame registre.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalis numato, jog nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14500 Eur (pinigai ar kitas turtas), turi būti notarinės formos. Tuo atveju, kai yra dovanojama didesnės kaip 1500 Eur bet mažesnės kaip 14500 Eur vertės daiktas (pinigai ar kitas turtas), įstatymai numato rašytinės formos reikalavimą.
Dokumentai reikalingi dovanojant butą
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, gali kilti klausimas - kokie dokumentai reikalingi dovanojant butą? Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, dovanojant butą ar kitą turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 1 dalis), o dovanojant patikėjimo teise tvarkomą turtą būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu atveju, dovanojant butą ar namą (taip pat kitą nekilnojamąjį daiktą) sudaroma dovanojimo sutartis, kuriai taikomas privalomas notarinės formos reikalavimas - tai reiškia, kad notaras dovanojimo sutartį patvirtins nustatęs tam būtinas aplinkybes, t.
Galimybė panaikinti dovanojimo sutartį
CK yra numatyta ir dovanojimo sutarties panaikinimo galimybė. Jame numatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų, giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini moralės požiūriu. Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai.
Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali grėsmė, jog tas turtas žus. Kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs.
Reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienų metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą.
Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį - neabejotinai griežtą - smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai.
Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. Taigi, nagrinėjamu atveju, dovanotojas turėtų įrodinėti, jog apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, arba atliko tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, arba su dovanotu turtu elgėsi taip, kad kilo reali to turto žuvimo grėsmė.
Taip pat dovanojimą gali panaikinti teismas, esant bent vienam iš šių pagrindų:
- kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja;
- kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu;
- jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.
Ribojimai dovanojimo institutui
Pabrėžtina, jog dovanojimo institutui yra taikomi ir tam tikri ribojimai. Turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, gali būti dovanojamas tik gavus visų bendraturčių rašytinius sutikimus. Patikėjimo teise tvarkomą turtą galima dovanoti tik turto savininko rašytiniu sutikimu, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.
Mokesčiai dovanojant nekilnojamąjį turtą
Turtą dovanojantis asmuo jokių mokesčių valstybei neturi mokėti. Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių.
Nekilnojamo turto dovanojimas kitiems, ne pirmos eilės giminaičiams, draugams, ar kitiems asmenims užtraukia mokestinę prievolę. Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą - mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Taigi, gavus turtą dovanojimo sutarties pagrindu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, gyventojas neprivalės mokėti gyventojų pajamų mokesčio.
Visgi, dovanojant nekilnojamąjį turtą giminaičiams, t. y. Išimtiniu atveju, GPM gali tekti sumokėti ir dovanų gavusiems giminaičiams. Nekilnojamojo turto neatlygintinai gavusiems, giminystės ryšiais su dovanotoju susijusiems žmonėms, gali būti apmokestinamos, jeigu dovaną gavęs asmuo ją perleido trečiajam asmeniui nepraėjus dešimčiai metų.
Kitaip tariant, iš giminaičio gavus dovanų butą, namą ar žemės sklypą, GPM mokėti nereikia. Tačiau jeigu gautą dovaną norite parduoti ar padovanoti, o dar nepraėjo dešimt metų nuo tos dienos, kai šį nekilnojamąjį turtą gavote dovanų, tuomet GPM valstybei teks sumokėti.
Teisinės konsultacijos svarba
Taigi, trumpai apžvelgus dovanojimo sutarčiai keliamus reikalavimus, kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė nurodo, jog prieš atsakant į skaitytojo pateiktą klausimą dėl trečiųjų asmenų teisių į padovanotą butą, pirmiausia, reikėtų išsamiau paanalizuoti situaciją, išsiaiškinti, ar padovanotas turtas neturi kokių nors suvaržymų, pavyzdžiui, ar nėra paimta paskola, kurios grąžinimas garantuotas šiuo turtu, ar yra gautas bendraturčio rašytinis sutikimas, jei turtas priklauso bendrasavininkiams, ar dovanotojas yra tikrasis dovanojamo turto savininkas ir kt. Tik išsiaiškinus visas aplinkybes, galima būtų nustatyti kas ir kokią teisę turi į padovanotą turtą.
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. 8-5-2300885, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.
Pažymėtina, jog skaitytojos atskleistoje situacijoje nėra aptartos visos aplinkybės, galinčios turėti reikšmę pasirenkant konkretų teisinį situacijos sprendimo būdą, todėl ši teisinė konsultacija nelaikytina individualiai pritaikoma nurodytai situacijai. Dėl individualios konsultacijos ir/ar situacijos maloniai prašome kreiptis.
Kaip naudotis labdaros organizacijomis, kad išvengtumėte mokesčių, kaip ir superturtingieji
Tikimės, kad šis straipsnis padėjo geriau suprasti nekilnojamojo turto dovanojimo procesą ir teisinius aspektus Lietuvoje. Jeigu vis dar kyla klausimų susijusių su dovanojimu, ar dovanoto turto pardavimo ir galimais mokesčiais, drąsiai galite kreiptis į teisininkus.
tags: #kaip #susigrazinti #padovanota #buta