Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) valdyba, paprasčiau vadinama „Sodra“, ir Lietuvos darbo birža (UŽT) nuolat ieško būdų, kaip efektyviau valdyti turtą ir užtikrinti geresnes sąlygas klientams bei darbuotojams. Šiame straipsnyje aptariami keli pavyzdžiai, kaip šios dvi institucijos bendradarbiauja, keičia patalpas ir sprendžia iškylančius iššūkius.
Anykščių darbo biržos persikėlimas į „Sodros“ patalpas
Anykščiuose „Sodra“ savo administracinio pastato antrąjį aukštą panaudos sutartimi 20-iai metų perleido Anykščių darbo biržai, kuri patalpose atlikusi remontą, jau keliasi į naujas patalpas. Pasak „Sodros“ Anykščių skyriaus vadovo Juozo Ratauto, tai padaryta siekiant racionalumo ir taupumo.
Anykščių darbo birža „Sodros“ pastate užims 253 kv. m. ir turės savo elektros apskaitą, atskirai mokės už naudojamų patalpų šildymą. „Persikėlus į naujas patalpas, pagerės sąlygos pas mus ateinantiems bedarbiams, galėsime naudotis sale susirinkimams, - pastebėjo Utenos teritorinės darbo biržos Anykščių skyriaus vedėja Jolita Kairienė. - Dabartinės iš Anykščių savivaldybės nuomojamos patalpos mums per ankštos ir nepatogios.“ Darbo biržoje dirba 12 žmonių, į naujas patalpas tikimasi persikelti dar šį mėnesį. „Sodros“ pastate į antrąjį aukštą darbo birža naudosis atskiru įėjimu.
J. Ratautas pastebėjo, kad „Mūsų įstaigoje dirba 26 žmonės, tad atlaisvindami darbo biržai remontui antrąjį aukštą, turėjome gerokai susispausti, žmonės dirba net salėje. Šiais metais remontuosime pirmąjį aukštą ir įrengsime patalpas palėpėje. Ten dirbs žmonės. Pirmąjį aukštą pritaikysime klientų priėmimui.“
Gali būti šiek tiek problemų dėl automobilių parkavimo, nes aikštelė jau dabar per ankšta, o taip vadinamo “kremliumi“ daugiabučio gyventojai pyksta, jeigu klientai automobilius palieka jų namo aikštelėje.
Beje, prieš 20 metų statyto „Sodros“ pastato rekonstrukcijos projektas buvo paruoštas dar 2008 - aisiais metais, pagal kurį buvo numatytas pilnas vidaus ir išorės remontas, tačiau dėl krizės darbai tada neprasidėjo. Dabar vyksta pigesnis ir žymiai paprastesnis skyriaus remonto variantas.
Šakių „Sodros“ skyriaus perkėlimas į Darbo biržos patalpas
Šakių skyrius kelsis į Užimtumo tarnybos patalpas, tačiau iki šiol, kaip sakė valdininkai, nesuderintas ir neišspręstas klientų aptarnavimo klausimas. Tad čia esą dar vienas argumentas, kodėl darbuotojai neinformuojami apie pokyčius. Kalbėta, kad laukiama planų, projektėlių ir paskutinių štrichų.
Ko gero, šiais metais persikėlimas neįvyks, nes patalpas perėmęs „Turto bankas“ jas atnaujins, sutvarkys ir pritaikys darbuotojams. Susitikime dalyvavo ir „Turto banko“ Turto valdymo departamento direktorius Marius Jakštas, kuris patikino, kad negali būti nė kalbos, jog patalpos neatitiktų reikiamų plotų, higienos normų ar būtų be langų.
Visgi ne visiems darbuotojams pavyks sėdėti po vieną ar du. Viename kabinete turės dirbti penki darbuotojai, tad susitikimo metu iškart prašyta bent jau garsą sugeriančių pertvarų, nes dažnai tenka bendrauti telefonu ir chaosas kabinete kyla, kai vienu metu kalba dvi darbuotojos, o ką bekalbėti apie penkias. Paaiškėjo ir tai, kad Šakiuose neliks archyvo, jis bus iškeltas į Vilkaviškį, tačiau dokumentų archyvavimas vyks čia.
Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė pripažino pokyčių laukianti su nerimu, nes vienoj erdvėj turės išsitekti ir Užimtumo tarnybos, ir „Sodros“ klientai, tačiau viliasi, kad prie pokyčių pripras visi. Ji ragino darbuotojus nusiraminti ir džiaugtis, jog darbo vietos išliks, nes vykdant įvairias restruktūrizacijas tai pasiseka padaryti ne visoms institucijoms.
„Turto bankui“ dabartinis „Sodros“ pastatas turėtų būti perduotas iki gruodžio 31 d. Kol kas neaišku, koks likimas laukia šio pastato. Greičiausiai, kaip patikino Turto valdymo departamento direktorius, pastatą bus ketinama parduoti.
A. Montvido išsakytoms mintims pritarė ir VSDF Marijampolės skyriaus viršininkė Danutė Stankuvienė, kuri kalbėjo, kad kol konkrečiai nežinomi persikėlimo niuansai, tol darbuotojai ir nėra supažindinami. „Mes iki šiandien dienos konkrečiai ir nežinom. Prisiminkim, kiek kartų jau mes keliamės. Gal nuo 2012 metų norim pajudėti iš šio pastato, kuris reikalauja atnaujinimo“, - į darbuotojus kreipėsi D. Stankuvienė, priminusi, kad jau buvo manoma, jog pavyks persikelti į buvusio DNB banko patalpas, bet esą taip ir nepavyko susiderėti su savininku, tad ji mano, kad nėra reikalo be reikalo kelti bangas.
Seimo narė I. Haase ragino žiūrėti mažiau biurokratiškai, nes akivaizdu, kad darbuotojams trūksta elementaraus, paprasto paaiškinimo, daugelį dalykų, aptartų susitikimo metu, jie girdėjo pirmą kartą.„Tikriausiai todėl ir tas kreipimasis gimė. Atvažiuoja valdininkai, pavaikšto per kabinetus, bet niekas nepaaiškina darbuotojams, kas ir kodėl vyksta“, - kalbėjo Seimo narė, pabrėžusi, kad nežinomybė ir įtampa slegia, atsiliepia darbo kokybei ir jai tai atrodo netoleruotina.
Finansiniai aspektai ir efektyvumo didinimas
VSDF Ūkio valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Montvidas informavo, kad pagal Vyriausybės nutarimą savo valdomus pastatus jie turi perduoti valdyti VĮ „Turto bankas“. Valstybės kontrolė esą ne kartą rekomendavo mažinti patalpų plotus, nes numatytos normos stipriai viršijamos.
Anot svečio, nuo kitų metų už kiekvieną kvadratinį metrą turės būti mokamas 50 centų administravimo mokestis bei mokestis, priklausomai nuo statinio nusidėvėjimo, kuris gali siekti net iki euro už kvadratinį metrą.„Tai dideli pinigai“, - aiškino A. Montvidas.
Pernai „Sodra“ pirmą kartą per pastaruosius dešimt metų turėjo biudžeto perteklių. Preliminariais duomenimis, per praėjusius metus „Sodra“ surinko įmokų 123 mln. eurų daugiau, negu išleido. Geresnius rezultatus lėmė tai, kad surinkta daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pernai „Sodra“ Turto bankui perdavė tris pastatus, dar keliuose pastatuose įsikūrė kitos valstybinės įstaigos. Be to, „Sodra“ bendradarbiauja su Lietuvos darbo birža.
„Pernai pavyko ženkliai sumažinti pastatų eksploatavimo, komunalinių paslaugų, šildymo, elektros sąnaudas kai kuriuos teritorinius skyrius perkėlus į naujas patalpas. Bendrai prekių ir paslaugų įsigijimo sąnaudas pavyko sumažinti apie 9 proc. ir sutaupyti apie 2 mln. eurų“, - sako M. Šiurkštas.
Valstybinio socialinio draudimo sistemą sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teritoriniai skyriai ir kitos įstaigos („Sodra“). Socialinio draudimo sistemos dalyviais taip pat yra Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Lietuvos darbo birža prie SADM, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), pensijų kaupimo bendrovės bei „Sodros“ klientai - draudėjai, apdraustieji ir išmokų gavėjai. Pagrindinė „Sodros“ funkcija - valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas.
Nedarbo išmokos ir parama bedarbiams
Ekspertai primena, kad gauti nedarbo išmoką Lietuvoje gali tie gyventojai, kurie mokėjo nedarbo socialinio draudimo įmokas, per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių iki užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje (UŽT) turi sukaupę ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą ir yra registruoti UŽT, kuri suteikė jiems bedarbio statusą.
Pašalpa paprastai yra mokama 9 mėnesius, tačiau kartais mokėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas. Pavyzdžiui, jeigu moteriai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, jei bedarbiui iki pensinio amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai ir jam nebuvo paskirta išankstinė senatvės pensija (tokiu atveju pašalpa mokama dar iki 2 mėnesių) arba jeigu asmuo laikinai nedarbingas dėl ligos ar traumos arba yra gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl priklausomybės ar patologinio lošimo savo noru (tokiu atveju pašalpa mokama dar iki 30 dienų).
Dažnai išmokos dydis susideda iš dviejų dalių - fiksuotos ir kintamos. Pastovioji pašalpos dalis lygi 215,01 EUR - tai yra 23,27 proc. minimalios mėnesinės algos. O kintamoji dalis priklauso nuo gyventojo uždarbio per 30 mėnesių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo užsiregistravimo UŽT dienos.
Taip pat ekspertė atkreipia dėmesį, kad išdirbę vienoje įmonėje 5 ir daugiau metų darbuotojai atleidimo atveju turi teisę gauti papildomas ilgalaikio bedarbio pašalpas. Jas gali gauti visi dirbę pagal darbo sutartis darbuotojai, išskyrus tie, kurie yra atleidžiami iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko.
Ji taip pat ragina jau gaunant išmokas užsiimti aktyvia darbo paieška, mat kitu atveju jos gali būti nutrauktos. Tai reiškia, kad bedarbis turėtų reguliariai kandidatuoti į laisvas darbo vietas, dalyvauti darbo pokalbiuose arba perkvalifikavimo ar profesinėse programose, skirtose įsidarbinimo galimybių gerinimui.
Apibendrinant, „Sodros“ ir Darbo biržos bendradarbiavimas bei patalpų optimizavimas yra svarbūs žingsniai siekiant efektyvesnio valstybės turto valdymo ir geresnių paslaugų teikimo gyventojams.