Nekilnojamojo Turto (NT) Mokestis: Kas Svarbu Žinoti Lietuvoje

Nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra svarbus aspektas kiekvienam NT savininkui Lietuvoje. Šis mokestis gali turėti įtakos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, todėl svarbu žinoti, kada ir kaip jis taikomas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas privalo mokėti NT mokestį, kaip jis apskaičiuojamas, kokios lengvatos taikomos ir kaip deklaruoti parduotą turtą. Taip pat apžvelgsime naujausius NT apmokestinimo siūlymus ir jų poveikį NT savininkams.

Kada Reikia Mokėti NT Mokestį?

Ar visada reikia mokėti NT mokestį, jei turiu būstą? Ne, tik jei jūsų NT vertė viršija nustatytą ribą. Pirmas būstas ar vaikai gali lemti didesnę neapmokestinamą ribą.

Kaip sužinoti, ar man priklauso mokėti NT mokestį? Prisijunkite prie VMI sistemos arba naudokite Registrų centro NT vertės įrankį. Jei viršijate ribą - mokestis taikomas.

Kur rasti tikslią savo NT vertę? Registrų centro puslapyje - pagal adresą arba unikalaus numerio paiešką.

Ar reikia mokėti už paveldėtą turtą? Taip, jei jo vertė viršija nustatytą ribą ir nėra taikomos paveldėjimo lengvatos.

Kaip deklaruoti, jei turtą pardaviau metų eigoje? Deklaruoti reikia už laikotarpį, kai buvote savininku. Dalinė suma skaičiuojama proporcingai laikotarpiui.

Ar yra būdų sumažinti mokestį ar išvengti jo? Taip, galima pasinaudoti lengvatomis (pirmas būstas, vaikų skaičius, etc.) arba tikslinti NT vertę, jei ji pervertinta.

NT Mokesčio Tarifai ir Apskaičiavimo Tvarka

NT mokestį pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai siūloma taikyti pagal tokią tvarką:

• neviršijančiai neapmokestinamojo dydžio - taikomas 0 procento mokesčio tarifas;
• viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų - taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;
• 200 000 - 400 000 eurų - taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
• 400 000 - 600 000 eurų - 0,5 procento mokesčio tarifas;
• viršijančiai 600 000 eurų - taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti pastatų (patalpų) bendros mokestinės vertės daliai, mokestis būtų taikomas tokia tvarka:

• neviršijančiai 20 000 eurų - taikomas 0 procento mokesčio tarifas;
• 20 000 - 200 000 eurų - taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;
• 200 000 - 400 000 eurų - 0,2 procento mokesčio tarifas;
• 400 000 - 600 000 eurų - 0,5 procento mokesčio tarifas;
• viršijančiai 600 000 eurų - taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

Pastaroji grupė intervalų taip pat galiotų pastatams žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties patalpoms.

Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris jau aptartas, mokestinei vertei. Apleistas ar neprižiūrimas apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą.

Savivaldybių Sprendimai

Pagal projektą, savivaldybės taryba iki šių metų gruodžio nustato neapmokestinamąjį dydį - pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalies, kuriai taikomas 0 procento mokesčio tarifas, - nuo 20 tūkst. iki 80 tūkst. eurų. Jeigu savivaldybė nenustatys iki gruodžio neapmokestinamojo dydžio, jos teritorijoje 2026 metais galios 40 tūkst. eurų neapmokestinamasis dydis.

Savivaldybė gali visiškai atleisti nuo mokesčio savo biudžeto sąskaita. Mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą, nebent nustatyta kitaip.

Mokesčio Lengvatos

Siūlomos mokesčio lengvatos pagrindiniam gyvenamajam būstui, jei jo vertė siekia iki 450 tūkst. eurų - NT mokesčio suma mažėtų 50 proc. Asmenims, turintiems 3 ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką, siūloma mokestį mažinti 75 proc., kai NT vertė neviršija 450 tūkst. eurų.

Mokesčiu neapmokestinamas NT ar jo dalis, fizinio asmens naudojama socialinei globai ir socialinei priežiūrai, arba - fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti.

Parduoto Turto Apmokestinimas

Bendraudamas su savo klientais dažnai susiduriu su gana elementaria situacija - paveldėjau namą arba sklypą iš senelių ir noriu jį pelningai parduoti. Kadangi laikau nekilnojamąjį turtą vis dar viena iš efektyviausių investicijų formų, patariu savo klientams to turto iš karto neskubėti parduoti - galbūt ten galima vystyti NT projektą, kuris kainuotų kelis kart didesnę sumą, nei norima dabar gauti.

Paprastai paveldėtu turtu skubama atsikratyti gana greitai, bet ar tikrai tai naudinga. Reikia atkreipti dėmesį, kad jei esate ne pirmos eilės giminaitis tam žmogui, iš kurio paveldėjote turtą, teks sumokėti 15 proc. GPM. Pirmos eilės giminaičiai yra sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, broliai seserys, vaikaičiai ir įvaikiai. Jei pastaruosius 2 metus buvote registruoti ir deklaravote savo gyvenamąją vietą, tokį būstą parduodami mokesčių taip pat nemokėsite. Beje, jei nuosavybė priklauso dviem asmenims, registruotis reikia abiems.

Mokesčių nereikia mokėti, jei už paveldėto NT pardavimą gautus pinigus panaudojate kito būsto įsigijimui per 1 metus. Tai reiškia, kad paveldėtą būstą galite parduoti ir per metus įsigyti kitą būstą ir tą įsigijimą atitinkamai deklaruoti. Tada mokėti mokesčių nuo pelno nereikia. Mokesčius mokėti parduodant paveldėtą NT reikia ne nuo visos sumos, o nuo pelno. Pelnas yra jūsų gauta suma minus reali NT rinkos vertė.

Jei pardavėte paveldėtą butą Vilniuje už 100 000 eurų, o jo rinkos vertė yra 80 000, gyventojų pajamų mokestį turėsite susimokėti nuo skirtumo - 100 000-80 000=20 000eur.

Pavyzdžiui, pelnas yra 0 eurų, jei rinkos vertė yra 80 000 ir pardavėte už 80 000 ar dar mažiau, mokesčių mokėti nereikia. Realią rinkos kainą nustato atestuoti turto vertintojai, kurie įvertiną objekto kainą pagal toje vietoje vykdomus sandorius per 1 kalendorinius metus. Išrašo iš VĮ "Registrų centras" nepakaks.

Nepamirškite, kad mokesčiai skaičiuojami tik nuo nekilnojamo turto kainų. Jei parduodate paveldėtą butą su baldais ir buitine technika, kilnojamas turtas ir daiktai turėtų būti parduodami atskirai. Taip išvengsite sumaišties dėl mokesčių.

Atminkite, kad jei po paveldėjimo NT turtą renovavote ir tvarkėte patys ir turite tai patvirtinančius dokumentus, tos sumos skaičiuojamos kaip jūsų išlaidos ir minusuojamos iš galutinės pardavimo kainos. Jas pateikę mokesčių inspekcijai (jeigu reikia) galėtumėte ženkliai sumažinti mokesčiais apmokestinamą sumą.

Kaip apmokestinamos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos? Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra apskaičiuojamas taip:

GPM = (pardavimo pajamos - įsigijimo kaina - privalomi mokėjimai) x 15 proc.

Kur:

• pardavimo pajamos - tai suma, už kurią pardavėte nekilnojamąjį turtą;
• įsigijimo kaina - nekilnojamojo turto pirkimo kaina, o kai turtas įsigytas kitu (ne pirkimo) būdu jo įsigijimo kaina nustatoma pagal teisės aktuose nustatytas taisykles.
• privalomi mokėjimai - tai išlaidos, kurios privalomai patiriamos parduodant turtą (pvz., atlygis notarams, mokestis už VĮ Registrų centro atliekamus registravimo veiksmus ir pan.).

Nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą, tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Į 120 VDU metinę pajamų sumą neįskaičiuojamos individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) pajamos už vadovavimą.

Mažoji Bendrija (MB) ir NT Mokestis

Pradedant verslą, viena iš pirmųjų užduočių - pasirinkti tinkamą teisinę formą. Lietuvoje vis dažniau pasirenkama mažoji bendrija (MB) - lanksti ir palyginti paprasta verslo struktūra, ypač tinkanti smulkiesiems verslininkams bei pradedantiesiems.

MB išsiskiria tuo, kad nereikia pradinio įstatinio kapitalo, jos steigimas ir valdymas yra lengvesni nei uždarosios akcinės bendrovės (UAB), o pelnas gali būti paskirstomas lanksčiau.

Mažajai bendrijai (MB) taikomi šie pagrindiniai mokesčiai:

• Pelno mokestis
• NT mokestis
• Gyventojų pajamų mokestis
• PVM
• VSD ir PSD įmokos

Pelno mokestis

Pagrindinis tarifas nuo 2025-ųjų metų siekia 16%. Tačiau yra ir lengvatinių tarifų:

• 0% tarifas - taikomas per pirmąjį mokestinį laikotarpį naujai įsteigtoms įmonėms, jei jos atitinka tam tikras sąlygas (pvz., mažos įmonės statusą, veiklos pobūdį).
• 6% tarifas - taikomas mažoms įmonėms, jei metinės pajamos neviršija 300 000 eurų ir įmonėje dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų.

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM)

NTM objektas - nekilnojamasis turtas (NT), esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus faktiškai nenaudojamą NT, kurio statyba nėra užbaigta ir NT, sukurtą ar įgytą valdžios ir privataus sektoriaus partnerystės pagrindu.

Gyventojų pajamų mokestis

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, esančio mažosios bendrijos (MB) nariu, pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Pajamos gali būti priskiriamos šioms kategorijoms: su darbo santykiais susijusios pajamos, dividendai, pagal civilines sutartis gautos pajamos, kitų rūšių pajamos.

PVM

Įmonė ar fizinis asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju, jei tenkinamos šios sąlygos: tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos už atlygį, prekių tiekimas ar paslaugų teikimas vyksta Lietuvos teritorijoje, prekes tiekia ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, kuris vykdo savo ekonominę veiklą. PVM registracijos pareiga atsiranda, kai įmonės ar asmens per paskutinius 12 mėnesių gautos pajamos viršija 45 000 Eur ribą arba jei tenkinamos kitos įstatyme numatytos sąlygos.

VSD ir PSD

Mažųjų bendrijų nariai priskiriami savarankiškai dirbantiems asmenims, todėl jie privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu.

tags: #sodra #nekilnojamo #turto #klausimai #pelno #mokestis