Pandemija privertė daugelį permąstyti savo gyvenamąją vietą. Dėl karantino ribojimų, privertusių leisti laiką namuose, išaugo domėjimasis sodybomis ir sklypais. Šiame straipsnyje aptarsime svarbius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį perkant sodo sklypą Lietuvoje.
Sklypai Sodų Bendrijose
Populiarumo neprarado ir sklypai sodų bendrijose: jie yra pigesni nei namų valdos sklypai, juose net supaprastinta tvarka galima statyti namą. Capital Experts biuro vadovė NT brokerė Aušra Kriščiūnienė mano, kad sodų sklypų patrauklumą sąlygoja jų optimalus dydis ir išvystyta infrastruktūra.
„Dalis senųjų miesto ribose esančių sodų bendrijų turi asfaltuotus privažiavimus ir visą komunikacijų paketą - miesto vandentiekį, dujas, šviesolaidinį internetą, miesto transportą”, - sako A.Kriščiūnienė.
„Soduose vis dar galima statyti namus iki 80 kv.m. neturint leidimo statybai, o tai reiškia mažesnius reikalavimus pastato energetinei klasei ir palengvintą pridavimo procesą”, - dar vieną sodo sklypo privalumą pamini NT brokerė.
Lyginant sodų bendrijose esančius sklypus su naujai įkurtais gyvenamaisiais kvartalais, į akis krenta vienas pagrindinių skirtumų - architektūrinis vientisumas. Sodų bendrijose jo nėra. „Sena apleista bakūžė, o greta naujos architektūros modernus namas”, - dalinasi A.Kriščiūnienė.
Trūkumai
Anot NT brokerės, tai nėra vienintelis trūkumas. Jos nuomone, nors sodo bendrijoje yra atvestos dujos, tikėtina, kad šildymo sezono metu dalis gyventojų taupys ir šildysis degindami pačias įvairiausias atliekas, kurios tikrai turės specifinį kvapą ir terš orą.
„Dar viena opi problema - siauri pravažiavimo keliai, sunku prasilenkti dviem automobiliams, nėra šaligatvių. Asfaltas taip pat, jei jis yra, dažniausiai būna prastos kokybės”.
Sodų bendrijose esančiuose sklypuose įstatymų numatyta tvarka galima statyti tik vienbutį sodo namą, kuris realiai bus gyvenamasis. Norint statyti dvibutį, reikėtų keisti sklypo paskirtį į kitos paskirties žemės sklypą, kurio naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
NT ekspertė džiaugiasi, kad „uždraudus sodų bendrijose vystyti sublokuotą statybą, buvo užkirstas kelias beatodairiškam tankinimui ir architektūriniam chaosui”.
Turint sklypą sodų bendrijoje, reikia nepamiršti, kad privaloma išlaikyti įstatymo numatytus atstumus nuo pastatų ar didelių augalų iki kaimyninio sklypo ribos. Taip pat ir tveriant tvorą privalu atsižvelgti į statybų reglamente nurodytus reikalavimus dėl insoliacijos.
Keblumai Įsigyjant Sodo Sklypą
Išsirinkus bet kokį nekilnojamąjį turtą, prieš paliekant rankpinigius pardavėjui, pirkėjai turi įsitikinti, kad bus įmanoma sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį. Ypatingai atidžiai situaciją reikia vertinti perkant sodo sklypą.
Capital Expert biuro vadovė A.Kriščiūnienė kaip vieną iš dažniausiai sodo sklypo pirkimo-pardavimo procese pasitaikančių problemų nurodo nelegaliai pastatytus pastatus, esančius sklype. Dažnai sodo sklype yra daugiau nei vienas pastatas, tačiau įteisinti būna ne visi, o tai sudaro keblumų parduodant.
„Pasitaiko pastatų, kurių iš viso neįmanoma įregistruoti, nes pastatyti ne pagal projektą ar yra pasibaigęs leidimas statybai, o pastatas vis dar be langų”, - pasakoja A.Kriščiūnienė.
NT specialistė taip pat primena, kad jei sodo sklypas yra miesto ribose, privalu turėti atliktus tikslius kadastrinius matavimus, kurių registravimas kartais užtrunka ir iki pusės metų ar net ilgiau.
Atliekant kadastrinius matavimus būtina sklypo ribas suderinti su kaimyninių sklypų savininkais. „Dažnu atveju visų kaimynų neįmanoma surasti ar kyla ginčų dėl ribų, todėl procedūros užtrunka ilgiau nei buvo planuota”, - sako A.Kriščiūnienė.
„Pasitaiko ir skolų sodų bendrijoms, kurių senieji savininkai nenori mokėti, nes nesutinka dėl sumų”, o tai vėl stabdo sklypo pirkimo-pardavimo procesą ar apskritai padaro jį neįmanomu, kol nebus rastas sprendimas dėl skolos padengimo.
Sklypas Sodų Bendrijoje - Ar Verta?
Gyvenant pandemijos metais, kai, atrodo, bet kada gali būti suvaržyta laisvė judėti ar dirbti darbo vietoje, vis daugiau žmonių ieško sodybų ar sklypų namui statyti. Sklypai sodų bendrijose taip pat paklausos nepraranda.
Anot NT brokerės A.Kriščiūnienės, šiuo metu, kai visoje rinkoje jaučiamas aktyvumas, sklypai sodų bendrijose yra gan likvidi prekė, ypač, jei jie be pastatų. Tuščiame sklype pirkėjai laisvai gali projektuoti namą ir nereikia rūpintis senų pastatų griovimu ir atliekų išvežimu.
Anot A.Kriščiūnienės, sklypus soduose noriai perka įvairaus amžiaus pirkėjai - vieniems tai įprasta kryptis, kiti turi pažįstamų ar giminaičių, gyvenančių šalia.
Kyla klausimas, ar galimas žemės sklypo paskirties keitimas? Tai patikrinti paprasta savivaldybės bendrajame plane. Kai žemės sklypai patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, tai problemų dėl sklypo paskirties keitimo nekils, jei - ne, tai jos pakeisti - negalėsite.
Žemės Paskirties Keitimas
Išsirinktas netinkamoje vietoje žemės sklypas gali pareikalauti didelių investicijų į infrastruktūrą, todėl jį perkant būtina įsivertinti būtinas investicijas, nes komunikacijų atvedimas reikalauja laiko ir lėšų.
Specialistai siūlo dar prieš įsigyjant sklypą išsiaiškinti kokios yra numatytos techninės sąlygos komunikacijoms atvesti. Techninės sąlygos padeda suvokti kur ir kaip galima prisijungti prie reikalingos infrastruktūros.
Pavyzdžiui, išsirinktas žemės sklypas ir prisijungti prie elektros tinklų gali būti nelabai sudėtinga, tačiau prisijungimas prie vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos, dujų, šviesolaidinio interneto yra sudėtingesnis, todėl reikėtų įvertinti visus niuansus.
Nesant galimybių prisijungti prie centralizuotų sistemų, galima galvoti apie vietinių tinklų įrengimą.
Sklypo Dydžio Pasirinkimas
Reikėtų apsispręsti, kokio masto veikla bus vykdoma, nes nuo to priklauso sklypo dydžio pasirinkimas. Žemės sklypai niekada nėra užstatomi 100 proc. Remiantis teritorijų planavimo normomis, didžiausias galimas užstatymo tankis specializuotų kompleksų, pramonės ir sandėliavimo ar inžinerinės infrastruktūros teritorijose - 80 proc., tačiau rekomenduojamas - mažesnis.
Detalusis Planas
Neretai parduodami žemės sklypai prieš tai neatlikus jų kadastrinių matavimų. Renkantis reikėtų atkreipti dėmesį, ar jie atlikti, nes po tokių matavimų žemės sklypas gali sumažėti net keliais arais.
Taip pat yra svarbu žinoti, ar yra patvirtintas detalusis planas. Detaliajame plane yra numatyta, kokią veiklą sklype galima vykdyti. Jame yra pažymėti esminiai sklypo rodikliai: plotas, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, aukštingumas, komunikacijos, keliai, galimi statiniai, ir kita.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar detalusis planas yra tik patvirtintas ar jis ir įregistruotas. Tai patikrinti nesudėtinga - įregistruotame detaliajame plane yra sudėti savivaldybės, vandentiekio, elektros, dujininkų, ryšio operatorių ir kitų institucijų antspaudai.
Jei yra savivaldybės atstovo parašas ir antspaudas, vadinasi, tokiu detaliuoju planu galima pasikliauti.
Įsigytame sklype galėsite vykdyti tik detaliajame ar bendrajame plane numatytas veiklas, todėl būtina iš anksto numatyti, kokia konkreti veikla bus vykdoma. Paprasčiau kalbant, pastato paskirtis turi atitikti sklypo paskirtį.
Detaliuosius planus rengia architektai, kurie tiksliai žino visus niuansus ir perspektyvas, tad ne pro šalį būtų pasikonsultuoti su jais.
Žemės Mokestis: Pagrindinė Informacija
Esate žemės mokesčio mokėtojai, jei turite privačios žemės. Jeigu Jus domina papildoma informacija apie šį mokestį, siūlome informacijos ieškoti Mokesčių žinyne, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos.
Pagrindiniai Aspektai
- Pagrindinis teisės aktas: Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.
- Mokesčio mokėtojai: Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo.
- Mokesčio objektas: Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
- Mokesčio tarifai: Nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai.
- Mokestinis laikotarpis: Kalendoriniai metai.
Mokestinė Vertė
Žemės vidutinė rinkos vertė. Gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu:
- Registrų centro nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų.
- Registrų centro nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių.
- Individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.
Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.
Pagrindinės Lengvatos Ir Išimtys
Žemės mokesčio nemoka:
- Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės.
- Bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto.
- Lietuvos bankas.
- Žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
Žemės mokesčiu neapmokestinama:
- Bendra naudojimo kelių užimta žemė.
- Mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė.
- Fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui.
Deklaravimas Ir Sumokėjimas
Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai.
- Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.
- Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.
Žemės Mokesčio Sumokėjimas
Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.
Žemės Ūkio Paskirties Žemės Pardavimas
Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas - procesas, keliantis daug klausimų bei dvejonių, ar viską pavyks atlikti teisingai. Norint parduoti žemę sklandžiai ir už gerą kainą, reikia išmanyti ne tik rinką, bet ir visų procesų eiliškumą.
Žemės pardavimas ypatingas tuo, kad čia yra pirmumo teisę į sklypo pirkimą turintys asmenys, apie pardavimą reikia informuoti Nacioanalinę žemės ūkio tarnybą (NŽT), o sklypo planas turi atitikti įstatymų keliamus reikalavimus.
Atsisakyta kai kurių žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugiklių.
Pagrindiniai Žemės Pardavimui Reikalingi Dokumentai
- Galiojantis asmens tapatybės dokumentas.
- Žemės sklypo įgijimo dokumentas, kurio pagrindu Jūs įgijote turtą (pirkimo-pardavimo sutartis / paveldėjimo teisės liudijimas / dovanojimo sutartis / teismo sprendimas ir pan.).
- Jei žemės sklypas yra įkeistas kredito įstaigai - kreditoriaus leidimas parduoti.
- Jei žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams - sandoryje turės dalyvauti ir kiti bendraturčiai, sutinkantys su parduodama kaina. Jiems taip pat būtini galiojantys asmens tapatybės dokumentai.
- Jei esate išsituokęs - ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo. Jei tokio sprendimo nebuvo - buvusio sutuoktinio sutikimas parduoti.
- Jei esate susituokęs - sutuoktinio sutikimas parduoti.
- Retrospektyvinis turto vertinimas, jei žemės sklypas nuosavybės teise Jums nepriklauso 10 m., yra paveldėtas iš pirmos eilės giminaičio, o paveldėjimo metu nebuvo atliktas turto vertinimas.
Pranešimas Dėl Sprendimo Parduoti Žemės Ūkio Paskirties Žemės Sklypą
Norint parduoti žemę, turite gauti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę. Kai Nacionalinei žemės ūkio tarnybai pateiksite pranešimą dėl žemės sklypo pardavimo, tuomet NŽT informuos visus pirmenybės teisę į šį sklypą turinčius asmenis, kad vyksta žemės pardavimas už Jūsų norimą kainą. Su gautu NŽT leidimu žemės sklypo kitiems asmenims negalėsite parduoti pigiau, nei buvo pasiūlyta pirkti pirmumo teisę turintiems asmenims.
Jei esate žemės sklypo vienas iš bendraturčių ar sklype yra statinių priklausančių kitiems asmenims - Nacionalinei žemės tarnybai kartu su pranešimu turėsite pateikti papildomus dokumentus.
Jei nei vienas pirmenybės teisę į pirkimą turintis asmuo nepareikš noro pirkti parduodamą sklypą, tuomet jį drąsiai galėsite parduoti kitiems asmenims. Kiti asmenys turi teisę pirkti šį žemės sklypą už tą pačią kainą, kuri yra nurodyta NŽT leidime parduoti žemės ūkio paskirties sklypą arba už didesnę kainą.
Prašymas Išduoti Sutikimą Įsigyti Žemės Ūkio Paskirties Žemę
Svarbus įstatymų atnaujinimas nuo 2018 metų: žemės pardavimui taip pat reikalingas ir pirkėjui suteiktas NŽT leidimas. Pirkėjas turi kreiptis su prašymu į NŽT skyrių, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra pageidaujamas pirkti žemės sklypas.
Svarbus atnaujinimas nuo 2023 m. pradžios: pirkėjui iš Nacionalinės žemės ūkio tarnybos nebereikia gauti fizinių arba juridinių asmenų deklaracijos apie turimus žemės sklypus. Užpildytą deklaraciją reikia pateikti tiesiogiai notarui. Pažymą apie nuosavybės teise turimus žemės sklypus galima gauti ir iš VĮ Registrų centro.
Žemės Ūkio Paskirties Žemės Kaina
Tai vienas iš daugiausiai diskusijų keliančių klausimų. Žemės ūkio paskirties žemės kainą įtakoja daug veiksnių.
Svarbiausi iš jų:
- Žemės sklypo plotas.
- Našumo (derlingumo) balas.
- Sklypo būklė.
- Reljefas.
- Sklypo formos taisyklingumas.
- Privažiavimas.
- Panašių sklypų pasiūla Jūsų vietovėje.
- Sklype esančios elektros linijos atramos.
- Melioracijos įrenginiai ir kiti veiksniai.
Didžiausią įtaką žemės kainai turi sklypo plotas, našumo balas bei sklypo būklė. Kuo didesnis žemės ūkio paskirties sklypas, tuo yra aukštesnė 1 ha kaina, net esant vienodam našumo balui.
Žemės kaina gali svyruoti nuo 2000 Eur iki 14 000 Eur už 1 ha. Konkretaus jūsų sklypo kainą gali nustatyti tik profesionalus nekilnojamojo turto brokeris arba nepriklausomas turto vertintojas.
Kam Galima Parduoti Žemės Sklypą?
Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas galimas teisę pagal LR įstatymus turintiems asmenims, jei šie Jūsų norimomis sąlygomis pirkti atsisako, parduoti galite tretiesiems asmenims.
Pirmumo teisę pirkti Jūsų žemės sklypą turintys asmenys:
- Parduodamo žemės sklypo bendraturčiai - Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka.
- Parduodamo žemės sklypo naudotojai, naudojęsi šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus pagal VĮ Registrų centre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį, išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį.
- Asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu.
- Fiziniai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje.
Tretieji asmenys: tai pirmumo teisės neturintys sklypo pirkėjai, kurie žemės ūkio paskirties sklypą gali pirkti pagal LR numatytų įstatymų normas.
Nuo 2024 M. Keičiasi Pirmenybės Teisė Įsigyti Žemės Ūkio Paskirties Žemės Sklypą
Nuo 2024 m. trumpėja sąrašas asmenų turinčių pirmumo teisę į privačios žemės ūkio paskirties žemės pirkimą.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. pirmumo teisę į parduodamo žemės ūkio paskirties sklypo pirkimą turės:
- Parduodamo žemės sklypo bendraturčiai.
- Parduodamo žemės sklypo naudotojai, naudojęsi šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus pagal VĮ Registrų centre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį, išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį.
- Asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme.
Nuo 2024 m. sausio panaikinama pirmumo teisė į žemės pirkimą:
- Ūkininkams, turintiems įregistruotą ūkį toje pačioje ar gretimoje savivaldybėje.
- Parduodamo sklypo kaimynams, kurių žemės ūkio paskirties sklypas ribojasi su parduodamu sklypu, tačiau parduodamas sklypas yra didesnis nei 3 ha ploto ir turi atskirą privažiavimą.
Atsiskaitymo Tvarka Už Parduodamą Žemės Sklypą
Atsiskaitymas už perkamą žemės ūkio paskirties sklypą galimas tik bankiniu pavedimu. Mokėjimo nurodymo kopiją bus būtina pateikti sandorį tvirtinančiam notarui. Mokėjimas už parduodamą žemę turi būti atliktas iki pagrindinės (notarinės) pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo.
Mokesčiai Pardavus Žemę
Pardavus žemės ūkio paskirties žemę, kaip ir bet kurį kitą nekilnojamą turtą, Jums gali atsirasti pelno mokestis - dar vadinamas Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Šio mokesčio 15 (20) proc. tarifu apmokestinamas gautas pelnas už parduotą turtą jo neišlaikius nuosavybės teise 10 metų. Gali būti taikomas ir 20 proc. apmokestinimas (šis mokesčio tarifas įvestas nuo 2019m.), jei jūsų metinės ne su ...