Vasaros vidurys - puikus metas mėgautis gamta, o nuosavas sodo sklypas mažame kaimelyje gali tapti tikra oaze. Daugelio kiemai ir terasos atsiskleidžia visu grožiu, sukurdami individualius gyvybės ir spalvų rojaus kampelius, kur gera gerti rytinę kavą, o vakare atsipūsti po darbų.

Nuostabus gėlių sodas.
Aistra gėlėms ir gamtai
Tą meilę gėlėms įskiepijo tėvai ir seneliai, nes labai daug gamtos ir gėlių buvo aplink mus. Aš su gyvūnais ir gėlėmis buvau nuo pat pirmųjų savo dienų, su jais ir užaugau. Tai buvo didžiulis mano hobis. Visų pirmiausia, močiutės, mamos gėlynus prižiūrėti, tai buvo mano darbas.
Kiek aš save pamenu, tai aš ten žiūrėdavau, ravėdavau, laistydavau ir kai tik jau sugebėjau tai padaryti, tai ir sėjau, ir pikiavau, ir sodinau daržoves, įvairias gėles. Labai mylėjau gamtą, augmeniją ir apskritai visus gyvūnus. Tai pati gyvendama kaime, jau turbut 15 metų ar daugiau esu vegetarė.
Aš užsiimu gėlių auginimu, sodinimu, komponavimu, kompozicijų kūrimu, apželdinimu, konsultavimu, soc. medijų vedimu. Esu gėlininkė, gėlių augintoja, bet ir daugybę specialybių apimantis žmogus. Bet svarbiausia dalis, tikriausiai dar tai, kad esu mama.
Nuo hobio iki verslo
Mano veikla gyvuoja jau ko gero 12-13 metų. Bet kada aš pradėjau auginti gėles pardavimui, o ne sau, tai jau bus koks geras 16 metų. O pati veikla prasidėjo nuo minties, kad mažame šiltnamėlyje, žinai, kuriuos daugelis turi ir augina pomidorus, agurkus, aš nusprendžiau iš sodinukų, nusipirktų mugėje iš prekeivių, pabandyti pasiauginti ir pažiūrėti, kas man išeis.
Pasiauginau didesnį kiekį ir ką, išaugo man labai gražios gėlės. Tai sugalvojau, kad tiesiog eisiu nuo durų prie durų savo ir kitame netoliese esančiame kaimelyje ir pasiūlysiu žmonėms, galbūt jie norėtų įsigyti. Tai tokiu būdu ir pardavinėjau savo augalus, tai buvo mano pirmieji pinigai iš mano hobio, iš mano dievinamos veiklos.
Tai pirmus metus aš taip žaidžiau dvejuose mažuose savo mini mini mikro šiltnamiukuose (juokiasi). Paskui stovėjo didelės lentynos prie langų, aš pati sėjau gėles, pirkausi mugėse sodinukus, o vėliau jau po truputį pradėjau pritraukti žmones pas save į namus. O dar vėliau mes su vyru persikraustėme į namą ir jis pastatė jau man vieną didesnį šiltnamį.
Tada jau susiradau ir daigų, kur geresnėmis sąlygomis įsigyti, ir įvairesnių tų daigų, kad jau galima būtų važiuoti į turgų, taip sakant (šypsosi). Tai ten jau labai vargom, viską rankom darėm, laistėm, o žinių buvo nulis, kaip pasodinti. Tai pradžia mano buvo tokia, kai nėra nieko už nugaros.
Tiesiog viską dariau pati, pagal savo suvokimą ir tikrai vargau. Oi, žinok, labai labai reikėjo „pralaužti“, pačiai įtikėti tuo, ką aš darau, ir neabejoti savimi bet kokiomis sąlygomis. Nes tai atrodė daug kam pakankamai juokingas verslas, pakankamai juokinga veikla, kaip koks žaidimas.
Bet aš savimi, žinok, tikėjau visą laiką. Neleidau sau galvoti, kad kažkas nepavyks, o kažkam nepavykus, aš vistiek ėjau į priekį, kaip tikras užsispyręs avinas (juokiasi). Nežiūrėjau į jokias savo nesėkmes ar tuo labiau baimes. Neleidau sau bijoti.
Aplinkinių reakcijų buvo įvairiausių ir pačioje pradžioje ir dabar. Prisimenu pirkėjus, pas kuriuos pati beldžiausi ir kurie atidarė duris. Nežinau, gal iš gailesčio nupirko (juokiasi), gal iš nuostabos, gal reikėjo, gal nereikėjo. Bet kažkaip abejoju, kad jiems reikėjo, nes gi jeigu žmogui reikia, tai jis randa iš kur nusipirkti.
Tai to momento niekada nepamiršiu. Ir kokia aš drąsi tuo metu buvau…Dabar tokios drąsos aš tikrai neturėčiau.
Gėlininkystės ūkio įsikūrimas ir veikla
Mano gėlininkystės ūkis įsikūręs labai gražiuose kraštuose - Jurbarko rajone, Stakių kaime, prie Veliuonos. Čia gražiausi Nemuno keliai, pilys, piliakalniai. Dar mes esame atidarę ir internetinę parduotuvę, prekiaujame ir Kaune didžiausiame turguje. Taip pat pristatinėjame augalus į Vilnių mažiausiai kas savaitę tiesiai į namus žmonėms, pagal užsakymus.
Su savo visais klientais bendraujame kaip su gerais pažįstamais, nes ir socialiniai tinklai prie to prisideda, duoda tą tokį tarpusavio ryšį. Žinoma, galima pas mus atvažiuoti kiekvieną darbo dieną nuo 9 val.
Tikiu, nors veikla maloni, kartais reikia ir iššūkius įveikti. Vienas iš nemaloniausių dalykų, tai augalų įvairios ligos, orų „kataklizmos“, kai atšyla ir staiga vėl atšąla. Ypatingai sunku su daugiamečiais augalais, kurie lauke visada būna: prasideda vegetacija, šaldymas, nukenčia labai jų prekybinė išvaizda.
Šiltnamyje daugiamečių augalų nelaikome, visi jie žiemoja lauke vazonuose. Nors daugybę metų jie žiemojo lauke ir viskas su jais būdavo gerai, o šie metai buvo lemtingi, jie užmigo ir niekas neatbudo. Tai reikėjo ir žmonėms kompensuoti, ką išsiuntėme. Tai tokių dalykų nesuplanuosi.
Taip pat dideli prekybos srautai, ypač papasarį atsiranda didelis noras gauti augalus, juos užsisakyti. Tai būna sunku sukontroliuoti siuntimus, nes jų būna šimtais ar net tūkstančiais, o kur dar asmeniniai užsakymai, kompozicijų derinimai, želdinimai. Tai tada tiesiog nebesuprantu, ką daro mano kairė ir ką daro dešinė, nes nuovargis būna maksimalus.
Dar įvairūs konkurenciniai dalykai, kopijavimai, apkalbos, „pagalių kaišiojimas į ratus“. Aš į tokius dalykus nelabai kreipiu demesį, nes man patinka vienas pasakymas: „kopijuoja tik geriausius“. Tai stengiuosi viską daryti gerai, kad būtų ką kopijuoti (juokiasi).
Jei koks nepatenkintas klientas, tai stengiuosi per daug nepergyventi, bet išspręsti visas problemas, nieko nepalikti, atsakyti į visus klausimus (net ir pačius absurdiškiausius). O šiaip kas dar labai sunku - tai atsakinėti į visas žinutes. Manau, reikėtų savaitėje aštuntos paros, nes žinučių gauname tūkstančiais su įvairiausiais klausimais, prašymais.
Dar iššūkis yra gauti visų augalų, kurių aš noriu. Didžiulė mano aistra yra daugiamečiai augalai, ypatingai pavėsio, retesni augalai. Mane labai žavi kompozicijų kūryba, augalų virsmas, matymas, kaip jie keičiasi, kaip sudaro visumą.
Labiausiai man patinka pavėsio augalai, nes jų spalvos, tekstūros, lapija yra išskirtiniai. O kompozicijos man patinka labai natūralios, švelnios, daug žalumos, smilginių augalų. Dar labai patinka derinti vienmečius augalus su daugiamečiais. Jų kainos labai panašios, tai kad ir neišžiemos, bet savo darbą vazone per vasaros sezoną jie tikrai atlieka puikiai.
Tai derinu įvairius šalavijus, katžoles, ežiuoles kartu su gauromis, vienmetėmis soruolėmis. Gauros pas mus labai sunkiai žiemoja.
Išmanieji vazonai: patogumas ir kokybė
Žinau, kad prekiauji „išmaniaisiais“ vazonais. Mes jais prekiaujame, nes labai noriu, kad mano klientai gautų maksimalią kokybę iš augalų. Kad nereikėtų jiems tarnauti savo augalams vazonuose, kad galėtų išvykti ir nereikėtų prašyti kaimynų, kad palaistytų ir nereikėtų sukti galvos, ar jau reikia laistyti, o gal jau per daug palaistyta. Žodžiu, kad augalai pasiimtų vandens tiek, kiek jiems reikia.
Augalai pasodinami, o į rezervuarą šone supilamas vanduo, pavyzdžiui, 10 l vandens. Plūdė tada stovi ant maksimumo, o tu išvažiuoji atostogų savaitei ar pusantros. Viskas aišku dar priklauso nuo pasodintų augalų rūšies, jų kiekio, bet tike laiko tai jau tikrai nereikia sukti galvos, kad griši ir tavo augalai bus suždiūvę ar nuleipę.
Augalai visada turės maitinimą. Apskritai, augalai yra protingi ir jie per šaknis pasiima vandens tiek, kiek jiems reikia. Ir žinok, augalai tokiuose vazonuose auga tobulai (šypsosi). Tai yra investicija į savo laiką į savo gražią terasą. Tu gali tada tiesiog sėdėti terasoje ir grožėtis savo augalais, o ne lakstyti aplink juos su laistytuvu.

Išmanusis vazonas.
Yra žmonių, kurie labai mėgsta laistyti, bet nustatyti tiek, kiek reikia augalui, irgi yra sudėtinga. Itin populiarėjančios technologijos dabar yra laistymo sistemos gėlynuose, želdynuose, nes mes negalime atspėti, kokia bus vasara, koks bus karštis, kiek bus drėgmės, lietaus.
Turbūt bene kiekvieną dieną sulauki klausimų apie gėles. Klausimų, tai žinok, sulaukiu pačių įvairiausių. Nuo išvaizdos, grožio iki vaikų ir gėlių (juokiasi). O apie gėles tai dažniausiai klausia, ką sodinti tam tikruose plotuose. Ypatingai plačiai klalbama apie tai, kokios gėlės tinka saulėtoje, pusiau saulėtoje, pavėsingoje vietoje.
Taip pat ką sodinti į vienokį ar kitokį vazoną, kaip derinti terasos apželdinimą prie jau esamo apželdinimo kieme, apie tręšimus, apie kenkėjus, apie chemijas kenkėjams naikinti ir t.t.
Labai svarbu nukirpti žiedynus jau nužydėjusių augalų, tokių kaip katžolės, šalavijai, kad jie krautų žiedus antram savo žydėjimui. Nužydėjusius augalus patręšti, kad jie vėl turėtų jėgų. Pavyzdžiui, šluotelinės hortenzijos dabar intensyviai kraunasi pumpurus, tai reikėtų joms trąšos.
2024 metų interjero tendencijos
Kuri gėlių kompozicijas ir kraštovaizdžio dizainą žymiems Lietuvos žmonėms, aktyviai tuo domiesi. Tai paskutinis klausimas Tau: ką manai apie 2024 metų interjero tendencijas?
Pagrindinė tendencija, kuri vyrauja, ir tik dar labiau populiarės - tai tas natūralistinis vaizdas. Daug smilginių augalų, kurie nereikalauja intensyvios priežiūros, o yra ir ankstyvesnių ir vėlyvesnių rūšių. Jas deriname su lengvus žiedynus turinčiais augalais, tokiais kaip katžolės, šalavijai, patagoninė verbena.
Verbenų dabar jau yra įvairių aukščių ir puikiai tinkančių auginti vazonuose, ne tik žemėje, o jos atrodo nuostabiai. Svarbu, kad bendras vaizdas būtų be griežtų linijų ar įrėminimų, kuo natūralesnis ir patogesnis akiai. Augalai sodinami grupėmis. Dar svarbu tolygumas ir vaizdo atitikimas tarp terasos ir kiemo.
Štai keletas pagrindinių tendencijų, kurios vyrauja kraštovaizdžio dizaine:
- Natūralumas ir tvarumas
- Laukiniai sodai
- Daugiafunkcinės erdvės
- Vertikalūs sodai
- Augalų įvairovė