Sodo Namo Pamatų Įrengimas: Viskas, Ką Turite Žinoti

Pamatas yra ne tik jūsų namų pagrindas, jis taip pat būtinas užtikrinti pastato struktūrinį vientisumą.

Pamatų Tipai Sodo Nameliui

Individualioms statyboms dažniausiai pasirenkami juostiniai, stulpiniai, gręžtiniai pamatai ir pamatinė plokštė.

• Juostiniai pamatai: būna surenkami iš betoninių blokų ir monolitinio betono. Jie įrengiami po laikančiosiomis namo sienomis ir pertvaromis. Tai daug žemės kasimo ir betoninių gaminių montavimo, betonavimo darbų reikalaujantis būdas. Juostinių pamatų įrengimas nėra pigus, tačiau, norint įrengti rūsį po namu, tai tinkamiausias pasirinkimas.
• Stulpiniai pamatai: įrengiami po atskiromis pastato kolonomis. Rekomenduojama rinktis tokius pamatus, kai statomas skydinis-karkasinis namas be rūsio. Šį pamatų tipą galima projektuoti, kai po namu yra didesnis pilto grunto sluoksnis. Čia po pastato sienomis ir pertvaromis įrengiamos sijos, vadinamieji rostverkai. Šie pamatai yra gerokai pigesni, nei juostiniai.
• Gręžtiniai pamatai: įrengti žemės darbai yra minimalūs, jiems įrengti reikia mažiau laiko.
• Pamatų plokštė: vientisa gelžbetoninė monolitinė plokštė, kurios viršutinis paviršius yra pirmojo aukšto grindų pagrindas. Įrengiant šio tipo pamatus atliekama itin nedaug žemės darbų.

Abiejų tipų pamatai yra klasifikuojami kaip juostiniai pamatai.

Juostiniai Monolitiniai Pamatai

Pamatų tipo pasirinkimas gali priklausyti nuo daugybės smulkių veiksnių, tačiau paprastai monolitiniai pamatai pasirenkami, jei konstrukcijai reikės atlaikyti didesnius krūvius, tarkime, statote didelį mūrinį namą. Taip pat tokie pamatai pasirenkami esant komplikuotesniam gruntui.

Juostiniai monolitiniai pamatai yra įrengiami šia tvarka: jeigu planuojama, jog būsimas namas bus su rūsiu - kasama pamatų duobė. Reikia prisiminti, kad ji turėtų būti gilesnė už įšalo zoną (Lietuvoje ~1,2 m). Tuomet po būsimu pamatu sutankinamas gruntas, dažnai įrengiama neaukšta papėdė, ant kurios klojiniai - mediniai skydai, turintys atlaikyti liejamo betono spaudimą ir prilaikyti betono konstrukciją, kol jis pakankamai sustings. Klojiniai paprastai nuomojami, tačiau kai kurie šeimininkai, turėdami atliekamos medienos ir tvirtinimo priemonių, šį darbą atlieka ir patys.

Tuomet pamato tvirtumui užtikrinti į klojinių vidų pagal projektinius reikalavimus sudedamas ir kruopščiai sutvirtinamas armatūrinis tinklas. Atlikus minėtus darbus, galima lieti betoną. Užbaigus šį proceso etapą, betonas paliekamas stingti. Optimalus betono stipris yra pasiekiamas po 28 dienų, tačiau pradėti kitus darbus dažniausiai galima jau po poros savaičių. Per visą tą laiką, jei pasitaikė šilti orai, o pamatai stovi saulėkaitoje, būtina pasirūpinti, kad betonas neperdžiūtų, nuolat jį palaistant.

Monolitinių pamatų privalumas, lyginant su daugeliu blokinių pamatų yra jo vientisumas. Betonas neturi silpnųjų taškų ar siūlių. Dėka tokio sprendimo, galima naudoti standartinę hidroizoliaciją, kadangi nereikia rūpintis, kaip užtepti ar kitaip uždengti siūles, taip pat yra mažesnė drėgmės prasiskverbimo tikimybė.

Juostiniai Surenkamieji Pamatai

Surenkamieji pamatai yra kone idealus pasirinkimas esant lengvos konstrukcijos namui, taip pat tuo atveju, jeigu gruntas yra nekomplikuotas. Juos įrengiant taip pat kasama tranšėja arba pamatų duobė. Tuomet įrengiama papėdė, tačiau šiuo atveju galima naudoti tuos pačius blokelius, jei apkrovos nėra didelės. Jie tiesiog paverčiami ant šono ir pastatomi išilgai, tuomet ant jų galima tvirtinti kitus, jau standartiškai sudėtus blokelius. Galimi ir kiti variantai - kaip ir monolitinių pamatų atveju išlieti gelžbetoninę juostą arba įsigyti specialių blokų pamatams.

Tuščiaviduriai betono blokeliai, priklausomai nuo gamintojo, gali būti montuojami arba mūrijami tokiu pat principu kaip įprastos plytos ir blokeliai - perdengiant siūles. Betoniniai blokeliai, priklausomai nuo projekte numatytų apkrovų gali būti armuojami tiek horizontaliai, tiek vertikaliai.

Pabaigus šį darbą, tuščiaviduriai blokeliai užpilami betonu iki viršaus ir paliekami džiūti. Betoniniai blokeliai paprastai pasirenkami dėl to, kad juos įrengti trunka greičiau nei monolitinius, taip pat toks darbas santykinai lengvesnis, kadangi šiuolaikiniai gamintojai dažnai stengiasi jį paversti kuo paprastesniu. Kitas dažnai pabrėžiamas privalumas yra tai, kad tokiems pamatams nereikia klojinių, kuriuos reikia nuomotis ir montuotis.

Gręžtiniai Pamatai

Gręžtiniai pamatai - patys populiariausi Lietuvoje. Pirmasis žingsnis, kurį turite atlikti - tai užsakyti grunto tyrimus, kurių tikslas - nustatyti grunto savybes, kad būtų galima parinkti optimaliausiai jūsų namai tinkančius pamatus.

Gręžtiniai pamatai - tai į žemę įgilinti poliai, kuriuos juosia antžemines dalis, vadina rostverku. Duobės, skirtos gręžtinių pamatų poliams, paprastai gręžiamos kad 1.5 -2 m, tačiau viskas priklauso nuo jūsų namo projekto, kartais gali tekti gręžti ir kas 0.9 m.

Rekomenduojamas optimalus gręžtinių skersmuo - 30 cm, tačiau jis priklauso ir naudojamų rąsto storio, o gylis nuo 2 iki 2.5 m. Statant pamatus rąstiniam namui, labai svarbu, kad rostverkas būtų bent 60 cm aukščio. Prieš pradedant lieti polius, į žemėje išgręžtas skyles turi būti sudėti armatūros strypai, kurių skersmuo paprastai būna 12 mm. Tada į kiekvieną gręžinį dedami 4 strypai, o armatūra horizontaliai dedama ir tarp rostverko klojinių. Po to 3 strypai lygiais atstumais dedami rostverko viršutinėje dalyje ir 3 - apatinėje.

Kai visi klojiniai ir armatūra yra sudėti, prasideda betono liejimo darbai. Tiesa, prieš tai reiktų pagalvoti, kokiu būdu betoną atsivežti iki statomo namo pamatų. Pavyzdžiui, jei nėra gero privažiavimo iki vietos, būtina pasirūpinti keliu, nes to nepadarę, galite turėti didelį galvos skausmą. Taigi, tiesiai iš betonmaišės betonas ilgomis juostomis yra liejamas tiesiai į gręžinius ir klojinius. Vidutinio rąstinio namo gręžtiniams pamatams papratai sunaudojama 10-15 kub. m betono.

Aplink pamatus būtina išlieti nuogrindą, paprasčiau tariant, nežymų pakilimą, esantį prie pat namo, kuris saugo, kad lietaus ar tirpstančio sniego vanduo tekėtų nuo pamatų, o ne link jų. paprastai nuogrinda būna apie 20 cm storio ir tolygiai plonėjanti į išorė, tačiau vėl gi viskas priklauso nuo namo projekto.

Pamatų Šiltinimas ir Hidroizoliacija

Pirmiausia reikalinga hidroizoliuoti pamatus. Siūlytume hidroizoliuoti iš vidaus naudojant Xypex medžiagas. Naudojant šias medžiagas įvairias pamatines konstrukcijas hidroizoliuojame jau daugiau kaip 20 metų. Technologija aprašyta mūsų tinklapyje. Vėliau pamatus šiltinti naudojant XPS plokštes taip pat galima iš vidaus.

Labai geras sprendimas pamatų šiltinimui - užpūtimas uždarų porų putų poliuretanu. Tai puikiomis šiluminėmis savybėmis ir nelaidumu drėgmei pasižyminti izoliacinė medžiaga.

Pamatų Termoizoliacija - Pastato Apsauga Nuo Įšalo

Įrengiant namo pamatus, svarbus darbas yra šiltinimas. Pagrindinis pamatų konstrukcijos termoizoliacijos tikslas - užkirsti šalčiui kelią į pastato vidų. Veiksmingiausias būdas - šiltinimo medžiaga įterpiama į liejamą monolitinį pamatą. Pamatai šiuo atveju tampa trisluoksniai. Nors tai daug darbo reikalaujanti technologija, tačiau taip grindų įšalimo tikrai išvengsite. Tam pakanka ir 10 cm storio specialaus polistireninio putplasčio. Esant galimybei, ekstruzinį polistireninį putplastį reikia įgilinti iki pamato pado. Kitas būdas - šiltinti pamato plokštumą iš išorės ekstruzinio putplasčio plokštėmis.

Patirtis akivaizdžiai parodė, kad dauguma atvejų termoizoliacijai įrengti neskiriama pakankamai dėmesio. Didelis pastato priešas - žiemą atsirandantys šiluminiai tilteliai. Net ir pačiu storiausiu izoliacinės medžiagos sluoksniu netinkamai apšiltintas pamatas leidžia šalčiui be kliūčių skverbtis į pastato vidų. Todėl gali pradėti rasoti sienos, o susidarius rasos taškui vidinėje atitvaros dalyje, iškyla grėsmė atsirasti pelėsiui.

Kiekviena izoliacinių medžiagų gamintoja pateikia savo pamatų ir cokolio šiltinimo brėžinius. Teisingai išspręsti pamatų, sienos ir grindų jungimosi mazgus, siekiant užkirsti šalčiui kelią, reikia vadovautis ištisinio izoliacinės medžiagos montavimo principu - termoizoliacinė medžiaga turi suformuoti vientisą užkardą šalčiui.

Pamatų apšiltinimą reikia įrengti taip, kad būtų sudaryta bendra sistema su viso namo šiltinimu.

Apsauga Nuo Vandens

Kad statomo pastato pamatas būtų apsaugotas nuo gruntinio (taip pat ir kritulių) vandens būtina įvykdyti dvi sąlygas - deramai įrengti drenažą ir priegrindą (zoną su nuolydžiu) aplink pastatą.

Drenažą įrengti rekomenduojama visu pastato perimetru ne giliau, nei pamato apatinė dalis. Tai atliekama, kad nebūtų sujudintos natūralios grunto sandaros, į kurias remsis pamatas. Drenažui įrengti smėlingame grunte naudojamas 63 mm skersmens perforuotas plastikinis vamzdis, apvyniotas geotekstilės audiniu, o molingame grunte naudojamas perforuotas plastikinis vamzdis, apvyniotas kokoso plaušu. Drenažinis vamzdis klojamas ant 10 cm papilto smėlio (ar žvyro) sluoksnio ir užpilamas 50 cm storio gerai vandenį praleidžiančiu grunto sluoksniu (pvz., žvyru).

Siekiant apsaugoti pamatą nuo gruntinio ir kritulių vandens, būtina deramai įrengti hidroizoliaciją. Izoliuojamos dvi plokštumos - vertikali ir horizontali.

• Vertikali hidroizoliacija įrengiama, kad pamato betonas neprimirktų ir būtų išvengta sušalimo-atšilimo ciklų, nes tai palaipsniui ardo vientisą betono masę, ir pamatai yra. Pastaroji įrengiama išorinėje pusėje.
• Horizontali hidroizoliacija įrengiama, kad konstrukcijoje esanti kapiliarinė drėgmė nepakiltų aukščiau ir nepersiduotų sienoms. Ji įrengiama pamato viršuje.

Hidroizoliacijai įrengti naudojamų medžiagų yra gausi įvairovė. Reikėtų paminėti, kad pati patikimiausia - tradicinė bitumo pagrindu pagaminta, klijuojama ritininė danga. Ši danga dėl gerų tamprumo savybių puikiai tarnauja ir atsiradus galimoms (taip pat leistinoms) pamato deformacijoms.

Dažniausios Pamatų Problemos Ir Jų Sprendimo Būdai

Jei pamatai pradėjo skilinėti, trūkinėti, vadinasi, jau praleidote momentą, kuomet juos galėjote apsaugoti.

Trūkinėjimas - bene dažniausiai pasitaikanti problema betoninių blokelių pamatuose. Įtrūkimai ant bet kokio tipo pamatų kelia nerimą, tačiau jei pastebėjote juos būtent ant šios rūšies pamatų, turėtumėte nedelsiant spręsti šią problemą siekiant išvengti papildomos žalos bei papildomų išlaidų tiek pamatui, tiek namui, kuris ant jo stovi. Yra begalė priežasčių, kodėl betoninių blokelių pamatai galėtų trūkinėti: vanduo, slenkanti žemė, trūnijančios medžio šaknys po pastatu.

Kaip Taisyti Įtrūkimus?

1. Pirmas žingsnis - paruoškite paviršių: Vieliniu šepečiu kruopščiai nušveiskite nesukibusius, korozijos paveiktus betono fragmentus bei nešvarumus. Visą plotą nuplaukite aukšto slėgio vandens srove. Šiam darbui jūs neprivalote samdytis bendrovių, kurios naudoja būtent šią techniką (taip netgi rizikuotumėte pažeisti blokelius). Paprasčiausia sodo žarna ir purkštuvas puikiai atliks šį darbą.
2. Antras žingsnis - mažesnių įtrūkimų taisymas: Su mažesniais įtrūkimais susidoroti yra ganėtinai nesudėtinga, tiesiog montažinius klijus pilkite į plyšius, kol šie visiškai užsipildys.
3. Trečias žingsnis - didesnių įtrūkimų taisymas: Didesniems įtrūkimams taisyti naudokite specialų betono remonto mišinį. Šių produktų rasite vietinėse statybinių prekių parduotuvėse. Prieš pradėdami darbą, atidžiai perskaitykite naudotojo instrukcijas, kad sumaišę nurodytas medžiagas gautumėte reikiamą konsistenciją bei optimalų drėgmės lygį.
4. Ketvirtas žingsnis - Siūlių bei plyšių hermetinimas: Siūles bei plyšius užglaistykite statybiniu hermetiku. Prieš tepant hermetiką įsitikinkite, kad montažiniai klijai ar betono remonto mišinys visiškai sustingo bei išdžiuvo. Hermetikas neleidžia kauptis drėgmei (būtent ji yra daugelio su pamatu susijusių problemų kaltininkė) bei yra atsparus atmosferos poveikiui. Išdžiūvęs hermetikas gali būti padengiamas dažų sluoksniu.

Ką Dar Svarbu Žinoti?

Prieš projektuojant pamatą, privalu atlikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus. Tik tada turėtume išsamią informaciją apie grunto sandarą, atskiro sluoksnio stiprumą, gruntinių vandenų slūgsojimo gylį.

Savarankiškai įrengiant pamatus atkreiptinas dėmesys į tai, kad, gaminant betono mišinį patiems, cemento kiekis mišinyje turi būti toks, kad būtų pasiekta projektuotojų reikalaujama betono markė. Pavyzdžiui, norint pasiekti C16/20 klasės stiprumo betono mišinį, cemento riekia dėti apie 300 kg/kub. m mišinio.

Kitas svarbus pamatų statybos veiksnys - technologinės pertraukos betonuojant. Baigiant dienos betonavimo darbus į būsimą sandūrą reikia įleisti papildomus armatūros strypus. Pavyzdžiui, 4 po 1,4 m ilgio 14 mm skersmens armatūros strypus. Strypo ilgis parenkamas, atsižvelgiant į jų diametrą. Strypo ilgis esant tokiam skersmeniui turi būt 100 mm.

6 Pagrindiniai Akcentai, Įrengiant Sekliuosius Pamatus

1. Grunto stiprumas: Suprantama, kad ieškant būdų sutaupyti statant, geologinis tyrinėjimus bandysime atlikti patys. Tokiu atveju, laikantis darbų saugos reikalavimų, reikia iškasti didžiausio, kiek įmanoma, gylio tranšėją ir kai kuriuos tyrinėjimo darbus atlikti savarankiškai. Iškasus tranšėją pamatysime grunto sandarą (žvyras, smėlis, molis), gruntinio vandens lygį. Esamo grunto stiprumo patiems nustatyti nepavyks.
2. Pamato įgilinimas: Pasirinkus tradicinę sekliojo pamato konstrukciją, įgilinimas turi būti parinktas ir pagal laikančiojo sluoksnio slūgsojimo vietą, ir pagal grunto kilsnumo (įšalimo) sąlygas. Lietuvoje nusistovėjusi taisyklė, kad gruntas įšąla apie 1,2 metro. Bet tai nereiškia, kad visų rūšių gruntas tiek ir įšąla, arba kad visi įšalę gruntai yra kilsnūs. Pavyzdžiui, sausas smėlingas arba žvyro gruntas neigiamoje temperatūroje nėra kilsnus.
3. Pamato konstrukcijos vientisumas: Savarankiškai įrengiant pamatus atkreiptinas dėmesys į tai, kad, gaminant betono mišinį patiems, cemento kiekis mišinyje turi būti toks, kad būtų pasiekta projektuotojų reikalaujama betono markė.
4. Apsauga nuo vandens: Kad statomo pastato pamatas būtų apsaugotas nuo gruntinio (taip pat ir kritulių) vandens būtina įvykdyti dvi sąlygas - deramai įrengti drenažą ir priegrindą (zoną su nuolydžiu) aplink pastatą.
5. Patikimiausia pamatų hidroizoliacija - klijuojamoji: Siekiant apsaugoti pamatą nuo gruntinio ir kritulių vandens, būtina deramai įrengti hidroizoliaciją.
6. Pamatų termoizoliacija - pastato apsauga nuo įšalo: Įrengiant namo pamatus, svarbus darbas yra šiltinimas. Pagrindinis pamatų konstrukcijos termoizoliacijos tikslas - užkirsti šalčiui kelią į pastato vidų.

Kaip Pasirinkti Tinkamus Pamatus?

Priimti sprendimą, kokį pamato tipą pasirinkti ir kaip jį įrengti, be specialisto pagalbos nederėtų, juolab kad statomą namą laiko ne pamatas, o gruntas, ant kurio įrengiamas pamatas. Būtina nustatyti tinkamo grunto slūgsojimo gylį ir tada spręsti, kaip jį pasiekti įrengiant pamatą.

Sodo Namelio Pamatų Priežiūra

Didžioji klaida: jei pamatai neįtrūkę, neįskilę, manome, jog viskas yra tvarkoje ir jais rūpintis nereikia.

Štai keletas patarimų, kaip prižiūrėti sodo namelio pamatus:

1. Prastas nutekėjimas: Jei vanduo nenuteka, pradeda kauptis prie namo pamatų, gali stipriai pakenkti namo sienoms ir pamatams. Kad vanduo nesikauptų, nuolydis turi būti ne mažesnis, negu 15 cm. 3 m. spinduliu. Kaip išmatuoti, koks nuolydis yra? Naudokite gulsčiuką.
2. Lietvamzdžiai: Lietvamzdžių funkcija - nukreipti vandenį, kad jis nutekėtų tolyn nuo namo pamatų. Jis turi nukreipti vandenį 1,5 - 3 m. atstumu nuo pamatų, kitaip vanduo užsilaikys ir pakenks pamatams. Jei lietvamzdis per trumpas - įsigykite pailginimą.
3. Vandens išgraužos: Venkite visiško dirvos perdžiūvimo aplink pamatus - pirmas stipresnis lietus, ir perdžiūvęs dirvožemis bus nuplautas, pamatai liks pliki. Jei ilgai nesulaukiate lietaus, naudinga bent vandens žarna aplieti dirvožemį 15 cm. atstumu nuo pamatų.
4. Šaknų spąstai: Išsiraizgiusios aplink pamatus augalų bei medžių šaknys sunaudoja visą drėgmę, tad dirvožemis gali išsausėti. Pamatai gali „nusėsti“, todėl namo langų ir durų rėmai gali pradėti krypti. Tad giliai besišaknyjančius augalus ir medžius patartina sodinti toliau nuo namo.

Ar Galiu Pamatus Įrengti Pats?

Pamatus galite įrengti patys. Tada vertėtų pasvarstyti apie storesnius šiltinimo variantus, kad ne tik apsaugoti stogą nuo išorinio šalčio patekimo, bet ir nuo vidinės šilumos praradimo per stogą. Taip pat svarbu pabrėžti, kad stogo šiltinimas apsaugo net ik nuo šalčio, bet ir nuo saulės kaitros. Todėl stogo šiltinimą rekomenduojame ne tik tiems kurie namą naudos šaltuoju sezonu, bet ir tiems kurie mediniame name nori vasaroti.

tags: #sodo #namo #pamatai