Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai taikomi įrengiant mansardą sodo namelyje Lietuvoje. Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų.
Tad tiems, kuriems rūpi bokštų, branduolinės energetikos objektų statybos - skaitykit šaltinius - įstatymus. Minėsiu, tik eilinius pastatus, kuriuos dažniausiai ir stato paprasti žmonės. Šitas post’as bus skirtas paaiškinti žmonėms žmonių kalba tai, kas nusako, ar jūsų norimam statyti pastatui reikia rengti projektą, gauti statybų leidimą, ar vis gi ne. Mums tai irgi bus „špargalkė” ateičiai.
Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas?
Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Tai yra daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės, užtvankos ir kiti rimti statiniai. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsim į šią kategoriją.
Būtent čia ir „gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius. Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti.
Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Trumpai apibendrinant. Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei.Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.
Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.
Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
DĖMESIO! Yra pasikeitimų po 2024-11-01.
Nepriklausomai nuo stogo tipo ar jo nuolydžio stogas yra svarbiausia pastato atitvarinė dalis, turinti didelę įtaką pastato visuminiams šilumos nuostoliams bei energijos vartojimo efektyvumui. Pastatų stogai būna dviejų tipų: plokštieji (sutapdinti) ir šlaitiniai. Populiariausi gyvenamųjų namų stogai Lietuvoje yra įvairiausio nuolydžio šlaitiniai stogai.
Lietuvoje dažniausiai gyvenamieji pastatai statomi su mansardomis, todėl šilumos izoliacinis sluoksnis tokiose konstrukcijose yra montuojamas tarp gegnių. Tam, kad stogas atitiktų galiojančius norminius reikalavimus - šilumos izoliacijos sluoksnis turėtų būti ne mažesnis kaip 250 mm. Tarp gegnių yra įrengiamas šilumos izoliacijos sluoksnis, kurio storis ne mažesnis kaip 200 mm. Jei gegnės žemesnės, tai jos paaukštinamos atitinkamo storio lentą prikalant ant gegnės.
Iš šiltosios pusės,tai yra iš pastato vidaus pusės, ant gegnės yra tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras), paprastai tam naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė. Prie gegnės apačios per pritvirtintą polietileno plėvelę yra prikalami mediniai tašeliai ar metalo profiliai, ant kurių bus tvirtinama lubų apdaila (gipso kartonoplokštės, medinės dailylentės ir pan.).
Šlaitiniuose stoguose, kai naudojama mažai vandens garams laidi hidroizoliacija, šilumos izoliaciją iš universalių akmens vatos plokščių reikia apsaugoti nuo vėjo. Tam galima naudoti specialias akmens vatos plokštes arba specialias plėveles, kurios yra laidžios vandens garams ir mažai laidžios orui. Šlaitiniuose stoguose su mažai vandens garams laidžia hidroizoliacija vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas tarp hidroizoliacinės plėvelės ir apsaugos nuo vėjo plokštės.Vėdinamo oro tarpo aukštis nustatomas skaičiavimais, tačiau visais atvejais turi būtine mažesnis kaip 50 mm.
Stogo vėdinimuikarnize ir kraige turi būti įrengtos vėdinimo angos pagal STR 2.05.02:2008 („Statinių konstrukcijos. Šlaitiniuose stoguose, kai hidroizoliacija yra vandens garams laidi plėvelė (difuzinė plėvelė), atskiro apsaugos nuo vėjo sluoksnio įrengti nebereikia. Difuzinė plėvelė yra glaudžiama tiesiai prie universalių akmens vatos plokščių. Šiuo atveju būtina įsitikinti, ar tikrai reikiamą plėvelę pasirinkote. Rekomenduojame naudoti tokią, kurios sd ne didesnis kaip 0,02 m. Šį dydį pasitikrinkite gamintojo deklaracijoje.Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Vėdinamo oro tarpo aukštis - ne mažesnis kaip 50 mm.
Be to, turi būti užtikrintas oro judėjimas šiame tarpe, tai yra karnize (stogo apačioje) ir kraige (stogo viršuje) šis oro tarpas turi susisiekti su lauko oru. Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, ant jos skersine kryptimi grebėstai, ant kurių tvirtinamos čerpių arba banguotų lakštų dangos.
Statant energiškai efektyvų, pasyvų namą su šlaitiniu stogu jo konstrukcija iš esmės niekuo nesiskirianuo tradicinio namo stogo konstrukcijos. Tik energiškai efektyvaus namo stogui reikia padidinti šilumos izoliacijos storį, kuris atitiktų pasyvių namų reikalavimus. Be to, vandens garų izoliacijos (užtvaros) sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad garantuotų patikimą stogo konstrukcijos sandarumą.
Statantiesiems namą su nenaudojama, šalta palėpe šilumos izoliacinio sluoksnio tarp gegnių nereikia. Šiltinimo sluoksnis yra įrengiamasant perdangos. Šaltoje palėpėje esanti didelė erdvė tarp lubų ir išorinės stogo konstrukcijos leidžia sumontuoti energiškai efektyvų izoliacijos sluoksnį. Klokite universalias šilumos izoliacijos plokštes perdengiant dviem ar daugiau sluoksnių taip, kad tarp gretimų plokščių neatsirastų plyšių.
Palėpei šiltinti rekomenduojame naudoti ypač gerai šilumą izoliuojančias, nedegias universalias akmens vatos plokštes. Jei perdanga, virš kurios įrengiamas šiltinimas, yra monolitinė ar iš gelžbetoninių plokščių, tai šilumos izoliacijos sluoksnį galima įrengti tiesiog ant jo be jokių papildomų plėvelių. Ypač svarbu apsaugoti šilumos izoliacijos plokštes pastato perimetru nuo skersinės infiltracijos, tai yra nuo šalto oro patekimo į patį šiltinimo sluoksnį. Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes arba difuzinę plėvelę.
Palėpė turi būti vėdinama, todėl pastato galuose reikia įrengti vėdinimo angas, kurių bendras plotas turibūti ne mažesnis kaip 1/500 palėpės ploto.
Stogo renovaciją reikėtų pradėti nuo aiškaus apibrėžimo, ko jūs siekiate: ar norite tik pakeisti stogo dangą, o gal norėtumėte įsirengti mansardą ir taip pasididinti savo gyvenamąjį plotą? Kokią dangą įsivaizduojate ant savo namo stogo? Juk dangų pasirinkimo spektras labai platus.
Pirmiausia reikėtų atidžiai apžiūrėtivisą stogo konstrukciją. Ypač įdėmiai apžiūrėkite gegnes: ar jos tvirtos, ar jos atlaikys naują stogo dangą, ar mediena nesutrūnijusi ir nesupuvusi. Jei gegnės yra vietomis sutrūnijusios, kelia abejonių, ar naujasis stogas atlaikys apkrovas, reikėtų pasitarti su specialistais, kaip tas gegnes sustiprinti arba pakeisti naujomis. Be to, reikėtų nepamiršti, kad atnaujinant stogą medines jo konstrukcijas verta apdoroti antiseptikais ir antipirenais.
Pirma, šlaitiniai stogai turibūti vėdinami. Šlaitinio stogo vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas taip, kad užtikrintų pakankamą oro judėjimą nuo apačios iki pat viršaus. Paprastai stogo įrengimo klaidos pastebimos ne iškart pabaigus remonto darbus, bet gerokai vėliau. Kartais tik požiemos ar net ir po kelių žiemų. Todėl labai svarbu stengtis stogo konstrukciją įrengti kruopščiai ir taisyklingai, kad netektų po metų kitų vėl remontuoti stogo.
Mansarda ne tik padidina gyvenamąjį plotą, bet ir suteikia pastatui savitą išvaizdą. Žinoma, pirmiausia turite įsitikinti, ar esamo namo pamatai ir sienos gali atlaikyti mansardos perdangos ir atnaujinto stogo apkrovą. Jeigu jų stiprumo riba yra pakankama, galite pradėti namo pertvarkymą. Statant namą, paprastai ima trūkti lėšų, todėl daugelis atsisako sumanymo statyti antrąjį namo aukštą.
Kita galima situacija - kai kartu su sklypu perkamas senas, mažas vieno aukšto namelis. Palėpės pertvarkymo pagrindinis trūkumas taip pat yra poreikis investuoti, tačiau padaryti tai verta. Įsirengti mansardą yra daug pigiau, nei pastatyti papildomą aukštą, nesvarbu, kokios medžiagos naudojamos sienoms statyti. Pagrindinės medžiagos bus reikalingos šiluminei izoliacijai ir apdailai, taip pat stogo dangos izoliacijai ir gegnių sistemos sutvirtinimui.
Pertvarkant palėpę į mansardą, nereikia išmontuoti palėpės konstrukcijos, tačiau privalote įsitikinti esamos konstrukcijos patikimumu - patikrinkite jos būklę, sutvirtinkite ją medinėmis arba metalinėmis sijomis, kad galėtų išlaikyti papildomas apkrovas, atsirasiančias po rekonstrukcijos. Mansarda privačiam namui suteikia papildomą gyvenamąjį plotą ir šiuolaikišką patrauklią išvaizdą. Savo rankomis įsirengti mansardą nėra sudėtinga, tereikia teisingai parengti projektą, atlikti skaičiavimus ir užtikrinti kokybišką visų sudėtinių dalių montavimą.
Jeigu sumanėte įsirengti mansardą gyvenamajame name ir neplanuojate iš pagrindų keisti stogo konstrukcijos, būtina išsiaiškinti, ar yra techninė galimybė sumanymą įgyvendinti. Visų pirma būtina išsiaiškinti, kiek naudingojo ploto turėtumėte mansardai savo namo pastogėje. Įsirengiant mansardą, padidėja stogo ir lubų svoris, papildoma apkrova tenka ir sienoms. Visa tai reikia įvertinti ir, esant būtinybei, sustiprinti esamas konstrukcijas. Papildomas apkrovas būtina skaičiuoti.
Pasiskaičiuoti stogo paviršiaus plotą, ypač dvišlaičio, yra pradinių klasių mokinuko uždavinys - turite padauginti stogo kraštinės ilgį iš pločio, o gautą vertę padauginti iš dviejų. Skaičiuojant vieno kvadratinio metro stogo dangos svorį, reikia susumuoti visų medžiagų, sudarančių stogo pyragą, svorį ir padauginti iš atsargos koeficiento (1,1).
Pagal dabar galiojančius įstatymus, griežtų apribojimų sodo sklypuose statomiems vieno buto gyvenamiems namams nėra, išskyrus tuos atvejus, kai sodo sklypas papuola į apsaugos zonas (elektros ar kt. tinklų, gamtos draustiniai, regioniniai parkai, geležinkelis ir pan.), tuomet reikėtų nagrinėti situaciją ir priimti tinkama sprendimą.
Išsiimant specialiasas architektūros sąlygas savivaldybėje yra išduodami reikalavimai užstatymo intensyvumui bei tankiui, kurių negalima viršyti statybos metu. Iš praktikos manau, kad galima galvoti apie 150m2 namą, tačiau turite numatyti inžinerinių tinklų vietas sklype. Jei šalia nėra centralizuotų miesto tinklų, galėsite įsirenginėti laikinus vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginius (gręžinys ir nuotekų išgriebimo duobė arba valymo įrenginiai).
Gręžinys turi 5m sanitarinę apsaugos zoną, nuotekų išgriebimo duobė turi 5m sanitarinę apsaugos zoną, o valymo įrenginiai turi 10m sanitarinę apsaugos zoną. Į šią zoną negali patekti statiniai, tad plauojant statybas sklype šios dalykus reikia numatyti iš anksto. Tačiau šios apsaugos zonos gali patekti į kaimyninį sklypą, jei sklypo savininkas tam pritaria. Sodo sklype galite statyti tokio dydžio namą. Nebent arti yra kaimynų namai ir dėl priešgaisrinių atstumų reikia didinti atstumus.
Dar klausimas kaip bus su tinklais. Nes valymo įrenginių sanitarinė apsaugos zona (negalima statyti toje zonoje) yra 10 m spindulių. O jeigu dar gręžinį norėsit daryti, tai dar 5 m prisidės. Taigi 6 arų sklype didelis namas dėl to nelabai telpa.
Norint statyti namą iki 100-120 kv.m, bet man sako, kad iki 80 kv.m yra supaprastinta statyba. Nesudėtingo statinio plotai skaičiuojami sumuojant patalpų plotus, o patalpų plotai skaičiuojami imant atstumus tarp atitvarų vidinių paviršių. Rūsio plotas neįskaičiuojamas. Tačiau rūsys negali būti išsikišęs už pastato ribų. Terasa, kaip neturinti visų atitvarų (neuždara) erdvė, nelaikoma patalpa. Todėl jos plotas į nesudėtingo statinio plotą neįskaičiuojamas.
Jūsų numatomam statyti I -os grupės nesudėtingam statiniui, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944; 2011, Nr. 61-2915) 6 priedo 3 punktu, rašytinis savivaldybės įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas tik statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar valstybinėje žemėje. Neišlaikant atstumo iki sklypo ribos, reikalingas rašytinis gretimo sklypo savininko sutikimas.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai reikalavimai, taikomi statant sodo namus ir įrengiant mansardas, atsižvelgiant į statinio plotą ir kitus faktorius:
| Statinio charakteristika | Reikalavimai |
|---|---|
| Sodo namas iki 80m2 | Statybos leidimas nereikalingas (išskyrus tam tikras teritorijas) |
| Sodo namas virš 80m2 | Statybos leidimas reikalingas |
| Gyvenamasis namas (nuo 2017 m.) | Statybos leidimas privalomas |
| Šiltnamis iki 80m2 | Statybos leidimas nereikalingas |
| Ūkinis pastatas mieste iki 50m2 | Statybos leidimas nereikalingas |
| Ūkinis pastatas mieste virš 50m2 | Statybos leidimas reikalingas |
| Atstumas nuo sklypo ribos (šiltnamiui) | 3m, arba kaimyno sutikimas |
| Pirtelė iki 80m2 žemės ūkio paskirties sklype | Reikalingas sklypo adresas ir užstatymo teritorija |
| Mansarda | Reikia įvertinti esamo namo pamatų ir sienų stiprumą |
Namo statybos procesas.