Sodo bendrijos Lietuvoje: sklypai, namai ir gyventojų atsiliepimai

Graži aplinka prie namų yra labai svarbu kiekvienam žmogui. Sodo ir kiemo idėjos verčia mus rūpintis savo aplinka ir ją puoselėti. Turbūt daugelis sutiktų, kad trinkelių klojimas yra dažnai siejamas su aplinkos bei gerbūvio kūrimu. Šiuo metu itin populiarios yra trinkelių formos, kurios suteikia galimybę pasigaminti dailius, įvairių formų takelius sode, kieme ar aplink namą. Betono formos gali būti naudojamos ne tik sodo ar kiemo takeliams daryti, bet ir kitiems gaminiams kurti. El.parduotuvė Silikon.lt parduoda ne tik trinkelių, takelių formas, bet ir dekoratyvinio akmens liejimo formas, formas baliustradoms, borteliams „bordiūrams“. Kiemo puošimas yra Jūsų aistra?

Parduodami sodo sklypai ir namai Lietuvoje

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių ieško galimybių pabėgti nuo miesto šurmulio ir įsigyti sodo sklypą ar namą gamtoje. Lietuvoje galima rasti įvairių variantų: nuo nedidelių sklypų su sodo nameliais iki erdvių teritorijų su gyvenamaisiais namais, pritaikytais nuolatiniam gyvenimui. Štai keletas pavyzdžių:

• Parduodamas sodas 12 a. Ąžuolo sodų bendrijoje Šilutėje. Yra trifazės elektros stulpas (elektros įvadas neįrengtas). Kadastriniai matavimai yra atlikti.
• Parduodamas sodas Prienų rajone, Papilvio kaime, s/b "Dobilas". Netoli yra miškas, vandens tvenkinys. Karkasinis sodo namelis. Sklypas taisyklingos formos. Kadastriniai dokumentai sutvarkyti.
• Parduodu sklypą (3,86 a.) su mediniu namuku (42,10 kvadr. m) Panevėžyje, Sodų g. Yra du metaliniai garažai. Negyvenamas dvejus metus. Kūrenama kietu kuru.
• Jonavoje, Sodų g., parduodamas 2-jų kambarių šiltas ir jaukus 44,97 Kv.m. butas. Butas 2/5 aukšte su 2 balkonais ir rūsiu, 2022m. atlikta namo renovacija.
• Parduodu soda Stipirkiuose, Naujojoje Akmeneje. Zemes plotas - 12a. 2-ju aukstu murinis namelis, su puikiu rusiu, elektra. Kurenamas malkomis. Yra du suliniai, du siltnamiai, metalinis namelis irankiams susideti.
• Parduodamas 12a. sodas Jurbarke Smukučių soduose, labai geroje vietoje, gatvelė neprvažiuojama, geri kaimynai. Suvesta kanalizacija, elektra, vanduo (šulinys iškastas , vanduo ištirtas geras). Susodinti jauni vaismedžiai, vaiskrūmiai įvairių uogų.
• Parduodu mobilų medinį elipsės formos,8kv.m. sodo namelį.
• Skubiai parduodamas sodo namelis Rietavo sav. Vitkilių kaime. Į šulinį įkalta adata, nupirktos balkono durys bei langas. Privažiavimas geras. Visi dokumentai tvarkingi, bei padaryti kadastriniai matavimai.
• Murinis sodo namelis,viduje visa apdaila,Taurages raj.Joniskes kaimas. 6.6 a. 7km nuo miesto centro. 3 kambariai , sildymas kietu kuru,yra zidinys,balkonas.
• Parduodu soda su stacionariu nameliu. Klaipėdos raj. Dovilų sen. Kiskenu kaimas, Tulpių takas 11. SODŲ BENDRIJA Šatrija. Parduodami du sujungti sklypai su dviem namukais. Vienas pilnai įrengtas gyvenimui (gyvenamasis plotas 70kv. virtuvė su koridoriumi 11kv., vonia 2.1kv., miegamasis 14kv., vaikų kambarys 19kv., kambarys apačioje 23.5kv. Rūsys po visu namu 27kv.)
• Parduodamas 6 a. sodo sklypas s/b ''Pasaka". Sklype yra mūrinis namelis su rūsiu, tinkamas gyventi.
• Parduodamas sodo sklypasNusibodo sėdėti tarp keturių sienų ? Yra puiki galimybė, už prieinamą kainą, įsigyti tuščią - 6,300 arų sodo sklypą SB "Tauras", Juodpetrių k., Tauragės raj.
• Puikioje vietoje Vilniaus mieste Sodo Namas Sodų 9-ojoje g. Ar svajojate apie gamtos oazę mieste? -Jaukus 40 kv. m. -Tvarkingas namas: 2022 m. -Namo plotas: 40 kv.
• Parduodamas gyvenamasis, dviejų aukštų sodo namas Gargždų mieste, Gargždelės soduose. Namas pastatytas 2003 m., tačiau 2020 m. atliktas kapitalinis fasado remontas (šiltinimas, stogo keitimas), kiemas išklotas trinkelėmis.
• Parduodamas Kol. sodas Drąsikiuose , SB "Lagūna". Mūrinis namas (reikia kosmetinio remonto viduj ), rūsyje pirtis ,banketine sale , dusas, baseinėlis + dar rūsys.
• Sodo sklypas su nameliuParduodamas sodo sklypas su nameliu: Rietavo sav. Namelis parduodamas su baldais: du miegamieji, virtuvėlė, minkštas svetainės kampas.
• Parduodamas 8,4a sodo sklypas Ukmergės r. Šventupės miestely. Sklypas kampinis, taisyklingos formos, ribojasi su pušynu už kurio teka Šventosios upė.
• Parduodama žemė sodu bendrijaParduodamas sklypas 6a. šalia Skirgiškių gatvės. Sodų bendrija Girija. Šalia statomo nuosavi namai ir kotedžai. Šalia prateka Neries upė.
• STRATEGIŠKAI PATOGIOJE Kretingos raj. dalyje, Padvarių km., Sodų g., parduodama 86.74 kv. m. ploto NAMO DALIS!Namo dalies aprašymas Kretingos rajone Bendras namo dalies plotas 86.74 kv. Atstumas iki: Kretingos m. ~ 0.80 km. Palangos m. ~ 2.30 km. Klaipėdos m. ~ 2.20 km. Baltijos jūros ~ 0.70 km. Šventosios m. ~ 3.00 km. Namas 58.43kv.m., yra nebaigtos dalinės apdailos, todėl naujieji savininkai galės įsirengti pagal savo poreikius. Pirmame aukšte koridorius, virtuvė, svetainė, patalpa WC ir dušui įsirengti. Antrame aukšte du kambariai. Namukas 27kv.m., 2 kambariai, virtuvė. Šildymas oras-oras, plastikiniai langai, namo sienos apšiltintos 10cm, o stogas 15cm, tai name yra šilta ir žiemos metu.Yra gręžinys 15m gylio. Yra pavėsinė, ūkinis pastatas, šiltnamis, lauko tualetas.
• Parduodamas sodo namas tinkamas gyventi ištisus metus. Namas šildomas nauju automatizuotu granuliniu katilu, vieno užkrovimo pakanka savaitei, vasarą vandenį galima pasišildyti el. 2019-ais metais pakeista visa elektros instaliacija nuo įvado, el. įvadas 12 KW. Namas įrengtas, 72.76kv.m., jame du kambariai, virtuvė. Ūkiniame pastate įrengtas biotualetas, yra šiltnamis. Šildymas kietu kuru, vanduo iš šulinio. Sklypo plotas 6 arai, tvarkinga namo aplinka.Rami kaimynystė. - Pirmame aukšte erdvi svetainė, kartu su virtuve, židiniu, prieškambariu, vonia ir tualetu. - Namas apdraustas iki 2025m. - 10 min. - 3 min.

Gyventojų atsiliepimai apie gyvenimą Vilniaus soduose

Gyventojų atsiliepimai apie namus P. Vileišio gatvėje, Vilniuje:

• Antanas: Labai gera vieta, centras netoli, namą užstoja kitas namas nuo judrios Antakalnio gatvės, tai nei bute, nei kieme nesigirdi jokio gatvės triukšmo. Namas renovuotas, tai šildymas labai pigus. Gera bendrija, viskuo pasirūpina.
• Mantas: Namas toliau nuo gatves, triukšmo nesigirdi. Atsidarius langa triuksmas pasiekia nezymiai, netrikdo.
• Gyventoja: Rami vieta, triukšmo nuo gatvės beveik negirdėti, tačiau garso izoliacija pačiame name prastoka - girdisi kaimynų televizoriai, dušai, vakarėliai (bet jų nėra daug, žmonės gana ramūs).
• Demo: Puikus namas! Siltas, pigus eksplotuoti, su gera garso izoliacija. Ramus kaimynai. Taciau nemazas eismas visokiausiu itartinu veikeju atejusiu pasikapstyti po siuksliu dezes ir komplikuota su parkingu.
• Kęstutis: Taxi iki centro iki 10Lt, retai kada patenki į kamščius, kaimynai ramūs, vidiniam kieme visada yra vietos mašinai, bendrija gerai rūpinasi bendra tvarka.

Pagrindiniai privalumai ir trūkumai

Apibendrinant gyventojų atsiliepimus, galima išskirti šiuos privalumus ir trūkumus:

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie namai yra senos statybos ir reikalauja remonto. Kai kuriuose namuose gyvena daug nuomininkų.

Sodo bendrijų gyvenimas ir iššūkiai

Vasaros lietus liepos 13 dieną nesutrukdė švęsti sodų bendrijos „Toločiai“ 35-mečio. „Pas mus gyventi gera, nes čia nuostabiausi gyventojai! - puikia nuotaika tryško bendrijos pirmininkė Kristina Jakovlevienė. - Labai džiaugiuosi, kad bendruomenės veikloje yra daug žmonių, atiduodančių save bendram tikslui, savanoriškai dirbančių visos bendrijos gerovei.

Šešerius metus „Toločiams“ pirmininkaujanti K. Jakovlevienė galvoja, jog ši sodininkų bendrija miestiečiams labai patraukli. „Vis važiuoja ir važiuoja pas mus pirkėjai. Klausiu, kodėl jūs čia ieškote sklypų? Anot pirmininkės, bendrijos sklypai vasaromis tampa labai paklausūs, nepaisant sklypų kainų, kurios nėra mažos.

„Susirinkime pasakiau: privalome visi atsitraukti, nes bendrijos keliai turi būti devynių metrų pločio, kaip suprojektuoti. Daugelis neprieštaravo, o kas prieštaravo, buvo perduotas Nacionalinei žemės tarnybai ir gavo baudas“, - paaiškino K. „Toločiuose“, sako, veikia saugios kaimynystės grupė, greičiausiai todėl čia ir ramu, ir jokių incidentų beveik nepasitaiko - visi jaučiasi atsakingi ne tik už savo, bet ir už šalia ar tolėliau gyvenančio kaimyno turtą.

Vis dėlto didžiausiu laimėjimu K. „Sakiau, kol negausiu pinigų tiems reikalams, tol neišeisiu iš pirmininkų. Lygiai prieš šešerius metus K. „Soduose - daug vaikų, bet situacija tokia: norint gauti mieste darželį ar mokyklą, reikia, kad vienas iš tėvų būtų deklaravęs gyvenamąją vietą mieste, taip mes prarandame deklaruotus gyventojus. Mažieji važiuoja į Voveriškes, o jei reikia gimnazijos - į Kužius.

Tačiau šiek tiek sunkumų, anot bendrijos vadovės, vis dar kyla dėl susisiekimo. Autobusai į šalia sodų bendrijos įsikūrusį Toliočių kaimą nekursuoja, nebent mokyklinis autobusiukas, kuris vaikus nuveža į Voveriškių pradinę mokyklą. „Kita bendrijos gyventojų problema - viską turime daryti savo lėšomis, nes esame nors rajono, bet ne kaimo, o tik sodų bendrijos gyventojai.

Svajojame apie centralizuotą vandentiekį, nes vandens bokštas palei nosį, bet rajono valdžia pasakė: nepriklauso, nes bendrija - ne kaimas. Nors pašonėje esančiame Toliočių kaime nė pusės tiek gyventojų, kiek gyvena pas mus, bet mums vanduo nepriklauso. Kažkokią diskriminaciją jaučiam. „Kai vaikai buvome, soduose priešgaisrinį tvenkinį iškasė, galvojom - kaip mes čia maudysimės!

Susipažinusi su būsimu vyru, Kristina prie to tvenkinio eidavo į pasimatymus. „Užtat užsibrėžiau padaryti čia pliažą. Iškirtome brūzgynus, pastatėme suoliukus, tvenkinys ir teritorija tapo populiaria bendruomenės žmonių poilsiui skirta vieta. Vasaromis čia kaip skruzdėlynas: deginamės, maudomės, švenčiam, o pastačius treniruoklius ir sportuosime.

Kai kurie kolektyviniai sodai - miesto pakraštyje, tačiau čia verda savitas, visai kitoks gyvenimas. Danutė Kadienė už Garliavos, Naugardiškės kaime, įsikūrusios sodų bendrijos "Aušra" pirmininkė, butą senamiestyje prieš aštuonerius metus iškeitė į gamtos prieglobstį. "Mūsų bendrija nėra labai didelė - čia tik 32 sklypai. Jie pradėti dalyti dar 1967 m. Atsiranda ir dabar žmonių, kurie žvalgosi sklypo, tačiau naujakurių tėra vienetai.

Šių 11 šeimų namai nė iš tolo neprimena sodo namelių - tai kelių aukštų modernūs namai su garažais, išpuoselėtomis pievelėmis - tokie kaip Vytėnuose ar Aukštojoje Fredoje. Vienintelis skirtumas - visi jie įsprausti į standartinį šešių arų sklypą. Beveik visų gyventojų garažo vartai - prie pat gatvelės ribos. "Aušros" sodų bendrijos šoninė gatvelė - dar Kauno rajonas, o lygiagrečiai už kelių metrų esanti Mirtų gatvelė - jau miesto teritorija.

Nors ne miestas, sodų bendriją pasiekia ir miesto kanalizacijos bei vandentiekio tinklai. "Tiesa, niekas mums nei kanalizacijos, nei vandentiekio už dyką neįvedė - mes, 11 kaimynų, susimetėme pinigų ir įsirengėme. "Aušros" sodų bendrijos keliukai neasfaltuoti, gyventojai tik savo lėšomis išasfaltavo įvažą į sodus, bet žiemą problemų esą nebūna, nes kaimynai keliukus prižiūri.

Kai kuriuos D.Kadienės kaimynus pasiekia ir miesto dujų trasa, bet iki jos sklypo įvadas neateina. Moteris padejavo, kad dabar iš dviejų namų už dujų įvedimą buvo paprašyta 35 tūkst. litų. "Senamiestyje turėjome gerą butą, buvo nuostabu kasdien jausti seniausios miesto dalies aurą, tačiau viskas pasikeitė, kai miesto centre buvo apmokestintas automobilių stovėjimas.

Susitvarkėme kiemą, įsistatėme rakinamus vartus, tačiau kiekvieną dieną kovodavome su Kolpingo kolegijos studentais, kurie mūsų gatvelę taip užgrūsdavo savo automobiliais, kad būdavo neįmanoma įvažiuoti kieman. Išsikelti paskatino ne tik nesibaigiantys konfliktai, bet ir tai, kad mūsų namas buvo įtrauktas į grąžintinų sąrašą.

Prie Garliavos prisišliejusioje sodų bendrijoje "Renetas" nuolat gyvena aštuonios šeimos, dauguma jų - šeimos su mažais vakais. Sonata Jankauskienė su vyru čia gyvena aštunti metai. "Į sodus persikėlėme iš Kauno rajono. Ten turėjome sklypą, o uošviai - sklypuką čia. Uošvių kaimynas pardavinėjo savo sklypą, tai ir susigundėme atsikelti čia. Mes - pirmieji nuolatiniai šios sodų bendrijos gyventojai. Čia daug privalumų - juk čia kaimas.

Visi šiuos kolektyvinius sodus užveisė buvusios Garliavos traktorių remonto mechaninės gamyklos dirbantieji. Viena didesnių šios sodų bendrijos problemų - apleistas sklypas, paverstas šiukšlynu. Savininkė jo ne tik netvarko, bet ir esą terorizuoja šalia gyvenančias senutes - ne vieną jų buvo užsipuolusi, tačiau senolės į policiją nesikreipė.

"Nemaža bėda - ir mūsų keliai žiemą, kurie nevalomi, ir gatvių apšvietimas, kurio tiesiog nėra. Visi bendrijos nariai moka nustatytą metinį mokestį. Šiemet sodininkai sumanė 2 proc. savo pajamų mokesčio pervesti į savo sodų bendrijos sąskaitą. "Nors ir nedidelė suma, tačiau susidarė daugiau kaip tūkstantis litų.

Iki ant Jiesios kranto įsikūrusios sodų bendrijos "Pajiesys" tenka važiuoti žiemą stipriai pažliungančiu žvyrkeliu, nors sklypai čia buvo dalijami jau auštant šalies nepriklausomybei. Kalbintas vasaromis čia gyvenantis garliaviškis bendrijos pirmininkas Antanas Piešaitis aiškino, kad kasdien įveikti 20 kilometrų iki Kauno važiuojant į darbą jam - vieni juokai.

Jam ir kaimynams labiau kliūva nuostata, kad už sklypo esanti žemė prie upės - valstybinė. "Pažiūrėkite - čia viskas užžėlę piktžolėmis, nėra jokio priėjimo prie vandens, o valstybė nieko nesiruošia tvarkyti. 22 metus sodų bendrijos pirmininko pareigas einantis vyras pasakojo, kad čia nuolat gyvenančių žmonių patogumui buvo pabandyta organizuoti ir viešąjį transportą, tačiau, paskaičiavus keleivių srautus, paaiškėjo, kad tai neapsimokės.

Brangiausiai kainuoja sniego stumdymas: vienas traktoriaus pervažiavimas per sodus - ir jau klok 600 litų. Mūsų gatvelių bendras ilgis - apie 2,5 km. Kol kas šiuose soduose tėra 10 nuolatinių gyventojų, dar keletas statosi namus - tai nėra daug, nes čia iš viso 150 sklypų. Kauno rajono mero Valerijaus Makūno potvarkiu sudaryta komisija šią savaitę vertino ir rinko gražiausią, geriausiai tvarkomą rajono sodą.

R.Šeštakauskas tvirtino, kad "Reneto" sodai - pavyzdys, kaip Lietuvoje keitėsi tokį gyvenimą kolektyviniuose soduose reglamentuojantys įstatymai. "Kartais soduose būna ir tragikomiškų situacijų. Ateina pas mane keli tėvai ir skundžiasi, kad šalia gyvenantis ūkininkas jiems kelio nenuvalo ir vaikai sunkiai iki mokyklos privažiuoja. Bet šis ūkininkas kelią žiemą valo senai bobulytei. Aš jį pasikviečiu, o jis man aiškina, kad jei nenuvalys jai kelio, gaus per ausį nuo ES, nes jo pareiga - užtikrinti pieno išvežimą.

Sodininkų bendrija "Baltasis gandras" įsikūrusi šalia Panemunės. Ne itin prabangūs sodininkų nameliai suręsti patrauklioje vietoje, tolėliau nuo Kauno važiuojant Marijampolės keliu. Sodininkų išpuoselėti sklypai pareikalavo didelio jų užsispyrimo ir darbo. 1979 m. Žmonės pasakoja čia suvežę nesuskaičiuojamus kiekius žemės, kad galėtų užsiauginti savo daržovių, susikurti mielą aplinką.

"Žemę pradėjome dirbti nuo pirmų dienų. Čia praleista 37 metai. Būdami septyniasdešimties prarasime tai, ką išpuoselėjome. Tai neatitinka žmogaus teisių. Aš tai vadinu moraliniu genocidu. Neturėtų iš vienų atimti, o kitiems atiduoti. Sukalti oranžiniai kuoliukai byloja apie jau pradedamą sklypų žymėjimą. Ant įvažiavimo į sodininkų bendriją vartų pakabintas Panemunės seniūnijos skelbimas, raginantis iki spalio 6 d.

Žmogiškojo dramatizmo šioje istorijoje apstu. Dar sovietmečiu gavę daržams maždaug 6 arų sklypus žmonės nesijaučia čia įsikūrę neteisėtai. Tačiau teisiškai jie yra beteisiai. 2009 m. "Tačiau Aukščiausiasis Teismas nepasisakė už šios sodų bendrijos sunaikinimą, nenurodė nukelti sodo namelius. Paliko tai spręsti savivaldybei. Nėra taip, kad mes nieko nedarėme ir nesiekėme, kad būtų teisiškai sutvarkyti dokumentai, tačiau kur tik kreipėmės, sulaukdavome neigiamų atsakymų.

Kauno savivaldybės pozicija "Baltojo gandro" užimamiems hektarams valstybiška. Seimas priėmė gana griežtą sprendimą - iki 2019 m. žemės reforma turi būti užbaigta. Pagal esamus dokumentus žemė, kuria daugybę metų naudojosi sodininkai, yra valstybinė. "Valstybė mato, kad šiandien tą žemę galima panaudoti efektyviau negu daržams, grąžinti teisėtiems savininkams, kurie kažkada neteko žemės.

Tokį planą ir matome - suskirstyti gabaliukais ir vieną dieną užbaigti žemės reformą. Administracijos direktorius neatmetė variantų, kad tarp būsimų žemės savininkų ir esamų sodininkų galėtų užsimegzti dialogas. G.Petrauskas svarstė, kad savininkai gal norės parduoti, o sodininkai - įsigyti. G.Petrauskas pasakojo prieš daugiau nei metus lankęsis sodininkų bendrijoje "Baltasis gandras".

Didžioji dalis šiandien ten savo pasaulėlius sukūrusių žmonių mojavo kauptukais, kastuvais nuo tų 1979 m. Lilija Mieldažytė mena čia prabėgus vaikystės vasaras, o į tėčio suręstą šiaudinį namuką ėję žiūrėti visi daržininkai - koks egzotiškas jis daugeliui atrodė. Rusų kariuomenė dalinys, kurio darbuotojais buvo šių sklypų daržininkai, Lietuvą paliko 1993 m.

"Buvau elektros tinklų viršininkė. Mes perdavėme visus dokumentus, juos gelbėjome, slėpėme. Dokumentai buvo masiškai naikinami. Perdavimo aktai, žmonių sąrašai buvo išvežti į Podolską. Tačiau sodininkai tikino, kad panašių sodų bendrijoje pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais buvo labai daug. Esą nereikia toli žvalgytis - čia pat už "Baltojo gandro" ribos kita sodininkų bendrija puikiausiai susitvarkė visus dokumentus.

Viltis kurstė ateinančios ir nueinančios valdžios. Kone kiekviena į valdžią atėjusi politinė partija glostė sodininkus ir palaikė pažadais ar galimais sprendimais neprarasti vilties. Dėmesys skriejo iš tuo metu dar egzistuojančios Kauno apskrities viršininko administracijos, savivaldybės. Buvo neatmetama galimybė išsikovoti teisę į žemę dėl pritaikytos naudojimosi turtu senaties.

Sodininkai pasirengė kadastro bylas, tačiau jos iki šiol neįteisintos. "Registrų centre liepia tvarkytis žemės dokumentus. Žmonės tikino taip ir prasistumdę visus nepriklausomybės metus ir nieko nepešę užsitikrinant žemės teisėtumą. Prie kai kurių vos ne botanikos sodu paverstų sklypų akys kliuvo už apleistų, šabakštynais virstančių sklypų, griūvančių šiltnamių, nedidukų namukų.

"Čia šeiminkavo daugiausia garbaus amžiaus žmonės. Vieni jau mirė, kiti neturi sveikatos, dar kiti pavargo kovoti dėl žemės ir nebesikiša. Hipotetiškai svarstyta, kad Kauno savivaldybė galėtų giliau paanalizuoti esamą situaciją. Esą galėtų atsižvelgti į norinčiuosius čia tęsti veiklą, suskaičiuoti, kiek yra visiškai laisvų sklypų, norintiesiems tapti 6 arų savininkais ieškoti galimybės, o nenaudojamus sklypus panaudoti žemės reformai.

"Ten negali būti pastatų. Tai yra valstybinė žemė, kurioje niekada nebuvo leista ką nors statyti, todėl negalėjo būti inventorizuota ir sudarytos sutartys dėl visų kitų paslaugų. Jei kažkada kažkas leido laikinai pasistatyti garažą, tai jo savininkas taip pat nesijaučia pasistatęs neteisėtai. "Mūsų kolektyvas savivaldybės akyse atrodo labai prastai.

Tačiau blogiausia, kad mes nesutariame tarpusavyje ir visur bėgiojame po vieną. Bet šitaip esame priversti elgtis. Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad bendrija buvo įkurta neteisėtai. Kaip bendrija, mes negalime kreiptis, todėl ir kreipiamės į visas įmanomas institucijas po vieną. Įsivaizduokite, kai į teismą nueina 87 metų pensininkas. "Baltasis gandras" dar mėgina kilti.

Pasak sodininkų, skaičiuojama per šimtą realių kovotojų dėl žemės lopinėlių. Neseniai pirmieji dešimt peržengė Kauno apylinkės teismo slenkstį.

tags: #sodo #bendrija #pasaka #sklypai