Bulvė yra pagrindinė daržovė, be kurios neįsivaizduojame savo kasdienybės ištisus metus. Laimei, ją yra be galo lengva užsiauginti ir savo namų darže. Štai ir rugpjūtis pamažu ritasi į antrąją pusę - artėja metas kasti bulves. Atrodytų, nieko čia sudėtinga, nors ir reikalauja pastangų. Čia viskas svarbu - ir laikas, ir metodai, ir bulvių paruošimas tolesniam laikymui.
Sužinokite, ką reikia žinoti pradedant kasti ankstyvąsias bulves ir sėti naujas sėklas. Ką norime gauti? Žinoma, gerą derlių, kuris puikiai išsilaikys per visą žiemą. Todėl reikia, kad bulvės visiškai subręstų, užaugtų, jų žievelė taptų standi, kieta. O kaip tai nustatyti?
Įkalinti šalčio. Atsisiunčiau reikmenų mezgimui. Geriausias rankų kremas.
Bulvių kasimo laikas
Mūsų klimato juostoje optimaliausias bulvių kasimo metas yra laikotarpis nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo 10 dienos. Bet tai tik orientacinis terminas, nes realiai bulvių brandai turi įtakos tai, kada jos buvo pasodintos, jų veislė, oro (klimato) sąlygos ir priežiūros sąlygos - visa tai gali pakeisti rekomenduojamas datas. Akivaizdžiausias ir patikimiausias ženklas - nudžiuvę ir nunykę lapai ir stiebai. Tokį ženklą pastebėjote, nebėra prasmės toliau laikyti šakniavaisių dirvoje. Juolab, kad jei laiku nesurinksime subrendusių bulvių (o nudžiuvę lapai ir stiebai būtent ir parodo, kad jos subrendo), derlius daug blogiau išsilaikys.
Artėja šalčiai, o lapai vis dar žali? Stebėkite orus. Kai kurie sodininkai prieš bulviakasį nupjauna bulvių lapus. Nupjauti lapus ir stiebus reikėtų, jei artėja derliaus nuėmimas, o jie vis dar auga (taip būna, pvz., bulves pasodinus vėlai). Tai daroma tam, kad šakniavaisiai greičiau subręstų iki artėjančių šalnų. Jei bulves užpuolė Phytoftora, lapus ir stiebus taip pat reikia nupjauti ir nedelsiant sunaikinti.
Veiksniai, įtakojantys bulvių brendimą:
- Trąšų kiekis: bulves gausiai patręšus organinėmis trąšomis, jos bręsta ilgiau. Šakniavaisių brendimą galime pagreitinti, bet paveikti orų negali niekas.
- Negalima atidėlioti bulviakasio, jei numatomi ilgalaikiai lietūs: pernelyg drėgnoje dirvoje gresia šakniavaisių ligos, gali įsimesti puvėsis, iš drėgnos dirvos iškastos bulvės blogai laikysis.
Bulvių kasimas arkliu. Šaltinis: Vikipedija
Bulvių kasimo įrankiai
Šis klausimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visiškai nesvarbu, net juokingas, bet iš tiesų jis labai aktualus. Visi, kas bandė kasti kastuvu, ko gero prisimena, kaip būna: atrodo, stengiesi kaip įmanoma tvarkingiau pakasti po krūmu, bet vis ima ir pasigirsta tas nemalonus trakštelėjimas: aštrūs ašmenys ir vėl perpjovė bulvę. Apmaudžiausia tai, kad dažniausiai nukenčia didžiausi, gražiausi šakniavaisiai.
Šakėmis galima iškasti lizdą, jo nepažeidus, ant jų nelieka žemių, kaip ant kastuvo. Tačiau šakėmis taip pat galima pažeisti šakniavaisius - kam neteko persmeigti bulvės? Taip nutinka - gal rečiau, bet nutinka. Tad kastuvo naudojimo šalininkai tvirtina: aštrus įpjovimas atvirame ore greit užsitraukia ir pažeista bulvė kurį laiką dar išsilaiko, o šakėmis perdurtą bulvę telieka išmesti. Dar kiti išvis nelaiko pažeistų bulvių - nei perkirstų kastuvu, nei perdurtų šakėmis.
O kaip kasti - priklauso nuo dirvos. Jei bulvės auga purioje, gerai apdorotoje dirvoje, užtenka patraukti už stiebo, surinkti paviršiuje pasirodžiusius šakniavaisius, išrinkti likusius žemėje ir pakasti kastuvu arba šakėmis, kad neliktų giliau pasislėpusių bulvių.
Bulvių paruošimas saugojimui
Pageidautina iškart atrinkti bulves sodinimui, nuo geriausių krūmų nurenkant sveikus vidutinio dydžio šakniavaisius. Juos atidėkite, stengdamiesi nesumaišyti veislių. Pageidautina, kad sėklinės bulvės prieš sodinimą pažaliuotų - tam reikia palaikyti jas šviesoje. Taip jos ilgiau išsilaikys, be to, jų nepuls graužikai.
Jei oro sąlygos leidžia, iškart nedėkite ką tik iškastų bulvių į maišus. Palikite jas porai valandų ant žemės, papylę vienu sluoksniu. Per tą laiką bulvės šiek tiek pradžius, jas paveiks ultravioletiniai spinduliai. Specialistų teigimu, bulves trumpai palaikius saulės spinduliuose, sunaikinami parazitai, tad laikant bulves jų nebepuola ligos, neįsimeta puvėsis. Tik nepersistenkite - nepamirškite, kad nuo ilgo buvimo šviesoje bulvės pažaliuoja, jose gaminasi nuodai - solaninas, kuris žmogui yra nuodingas.
Po to iškastas bulves išrūšiuojame: atrenkame smulkias, pažeistas, ligotas. Turėkite omenyje: kasant, džiovinant ir perrenkant bulves nereikėtų jų be reikalo žarstyti, mėtyti - elgtis su jomis reikia tausojančiai, tada jos ilgiau išsilaikys.
Bulvių rūšiavimas. Šaltinis: Manonamai.lt
Kai kurie žmonės bulves prieš atidėdami saugojimui nuplauna, sakydami, kad taip jos geriau išsilaiko. Kartais bulvės iškart surenkamos į maišus (dėžes, kibirus) ir suberiamos pašiūrėje, kad išdžiūtų. Žinoma, kai lauke drėgnas oras, pasirinkimo nelieka. Bet net jei bulvės kiek apdžiuvo lauke, nerekomenduojama jų iškart berti į maišus ir nešti į rūsį, nes tokiu atveju derlius išsilaikys trumpiau. Iškastiems šakniavaisiams reikalingas vadinamasis reabilitacinis laikotarpis.
Visų pirma ne visas problemas galima pastebėti iškart - kartais šakniavaisio liga pasireiškia praėjus kiek laiko. Jei tai nutinka jau sunešus bulves saugojimui, bulvės gali užsikrėsti vienos nuo kitų. Be to, tam tikromis sąlygomis laikomos bulvės labiau subręsta, apdžiūva ir sukietėja jų luobelė, dėl to bulvės ilgiau išsilaiko, pagerėja jų skonis. O kokių sąlygų reikia? Tokiomis sąlygomis patariama bulves palaikyti apie pusantro mėnesio, na, mūsų klimate ko gero pavyks palaikyti tik apie mėnesį, nes oras greit atšąla. Šakniavaisius reabilitaciniu laikotarpiu galima laikyti dėžėse arba maišuose (geriau tinkliniuose, kad geriau vėdintųsi).
Galbūt tai atrodo per sudėtinga, per daug rūpesčių, bet tai laiko patikrintas metodas - taip bulvės puikiai išsilaiko per visą žiemą, iki pat naujo derliaus, nuostoliai būna minimalūs. Drėgnos ir žemėtos bulvės yra palanki terpė vystytis ligoms, grybams ir bakterijoms.
Optimalios bulvių laikymo sąlygos
Turėkite kantrybės palaukti, kol bulvės visiškai subręs, maždaug iki rugsėjo mėnesio. Pasak Lietuvos agrarinių ir miško mokslų centro (LAAMC) Elmininkų bandymo stoties direktoriaus dr. Kęstučio Rainio, mūsų šalyje, ypač tarp smulkiųjų bulvių augintojų, plinta negera mada - kasti bulves kuo anksčiau, po Žolinės atlaidų. Daug augintojų jau du savaitgalius kasė, tačiau per anksti, dar per aukšta temperatūra bulvių gumbų laikymui. Nukastos per anksti ir supiltos storu virš 1 m sluoksniu, dažnai maždaug po 2 savaičių - pradeda masiškai pūti.
„Bulvių plotai smulkių augintojų juk nedideli, nėra ko skubėti. Niekur taip gerai bulvės neišsilaiko, kaip dirvoje, - pastebi dr. K. Rainys. Mokslininko nuomone, geriausia bulves kasti, kai jų gumbai pasiekia techninę brandą. Bulvių kasimo laikas priklauso nuo veislių ankstyvumo. Yra paprastas kaimiškas būdas bulvių brandai nustatyti. Šią vasarą, po 3 savaičių sausros ir karščių, ankstyvųjų veislių bulvių bulvienojai nurudavo nuo sausligės (tai grybinė liga, tačiau sukelia ne tas grybas, kuris sukelia marą), tačiau daugelis vedami baimės manė jog nuo maro, todėl anksčiau ir kasa.
„Dabar, rugsėjo 11 dieną, ilgesnės vegetacijos bulvių, pavyzdžiui, ‘Melody‘ dar visiškai žali bulvienojai, o tik apatiniai lapai pageltę. Šiuo metu reikėtų naikinti bulvienojus ir palaukti dar 10-14 dienų, palikti bulvių gumbus subręsti, kad sutvirtėtų odelė, tuomet rugsėjo pabaigoje per Mykolines bus geriausias laikas kasti bulves“, - nepasiduoti visuotiniam skubėjimui ragina dr. K. Pasak mokslininko, dabar aktuali problema labai ankstyvos ir ankstyvos bulvių veislės.
Nors birželis buvo vėsokas, tačiau bulvių dygimo ir augimo metu buvo idealios sąlygos. Jau birželio pabaigoje gražiai atrodė bulvių pasėliai, kerai gerai išsikeroję, uždengę tarpuvagius. Po 3 savaičių sausros, prasidėjus lietui, trumpos vegetacijos bulvių veislių: ‘Solist‘, ‘Osprey‘ gumbai suskilo - tai yra veislės savybė. Šių veislių visos akutės yra gumbo viršutinėje dalyje, o po ilgesnės sausros, bulvės vėl gavusios didelį drėgmės kiekį, pradėjo sparčiai augti, nes tuo metu gumbo audiniuose padidėja slėgimas ir atsiranda įtrūkimai. Nors bulvių skonis dėl to ne prastesnis, tokie gumbai laikysis blogai, todėl juos kuo greičiau reikia suvartoti ir nepalikti žiemai. Beje, įtrūkimai menkina gumbų prekinę vertę ir apsunkina perdirbimą.
„Apskritai bulvių išsilaikymas šiemet bus geras, nes nebuvo didelio maro antpuolio, išskyrus sausros padarinius (sausligė), - paaiškino dr. K. Rainys. - Kas dar nenupjovė ir nesunaikino bulvienojų, gali atsirasti puvinių, ir net šlapiųjų puvinių.
Optimalios laikymo sąlygos:
Anot dr. K. Rainio, nukastas bulves pradžioje apie 2 savaites, gumbų gydomuoju laikotarpiu, reikia atvėsinti iki 10-12 laipsnių temperatūros. Šiuo periodu užgydomos derliaus nuėmimo metu padarytos žaizdos, sudaromos sąlygos visiškai subręsti gumbams, susiformuoti gumbo odelei. Tuomet sumažėja gumbo vandens nuostoliai, pavojus užsikrėsti puviniais. Paskui ilgam bulvių laikymui temperatūrą palaipsniui reikia mažinti iki 2-4 laipsnių.
Bulvių gumbuose yra apie 75 proc. vandens, todėl jie jautrūs ne tik žemai, bet ir aukštai temperatūrai. Tinkamiausia bulvėms laikyti temperatūra 2-4 laipsniai, o santykinis oro drėgnis 85-95 proc., tuomet mažiausia tikimybė, kad gumbai sudygs, mažesni maistinių savybių praradimai bei ligų atsiradimas. Aukštesnėje temperatūroje kvėpuodamos bulvės netenka dalies svorio, anksčiau pradeda dygti, o puviniais užkrėsti gumbai intensyviau pūva.
Jei per didelis drėgnis, vystysis puviniai, o jeigu rūsyje bus per sausa - padidės kvėpavimas ir gumbai pradės vysti, bus netinkamos vartojimui. Labai svarbu, kad rūsiai būtų švarūs, nes bulvių puvinių sukėlėjai laikosi sugedusiose bulvėse, žemėse ir kitose atliekose. Bulvių laikymo patalpos turi būti dezinfekuojamos. Prieš saugojimą reikia atrinkti mechaniškai pažeistus ir ligotus gumbus. Laikymui paruošti gumbai turi būti sausi, nežemėti. Kad saugojami gumbai būtų kuo sveikesni, reikia rūpintis jau bulviakasio metu. Kasant gumbų odelė turi būti jau sutvirtėjusi, tai mažina mechaninių pažeidimų riziką.
Labai svarbu nenaudoti maistui pažaliavusių bulvių gumbų, nes jie yra nuodingi dėl padidėjusio solanino kiekio. Tokius gumbus reikia palikti tik sėklai. Dabar dauguma naujų bulvių veislių formuoja kompaktiškus kerus, o dirvoje trūkstant humuso, daug gumbų būna pažaliavę. Solaninas susikaupęs gumbuose veikia kaip apsauginė medžiaga, gerina jų sėklines savybes - sutrumpėja ramybės laikotarpis, anksčiau pavasarį sudygsta, kokybiškesni būna daigai. Nukastų bulvių negalima leisti kepti ant saulės. Skirtus sėklai gumbus reikia palaikyti šviesoje.
Bulvių auginimas: nuo sėklos iki derliaus
Žemės paruošimas
Nepamirškite pašalinti prieš tai buvusiu kultūrų likučius. Toje pačioje vietoje nesodinkite bulvių ar pomidorų dažniau nei kas keturis metus. Laikykitės kiek galima didesnio atstumo nuo komposto krūvos. Neformuokite vagų po medžiais, šalia krūmų arba apsaugotuose nuo vėjo kampeliuose bei šalia pomidorų. Venkite sodinti užlietose pievose ir sunkiose dirvose. Rudenį galite žemę gerai išdirbti ir patręšti perdrėkusiu kompostu arba mėšlu.
Sėklinių bulvių pasirinkimas
Kiekvienais metais naudokite sertifikuotas sėklines bulves. Sertifikuotos sėklinės bulvės yra aukštos kokybės, o kokybiška sėkla - gero derliaus garantas. Norėdami pagreitinti augime, ankstyvąsias bulves padaiginkite. Supilkite sėklines bulves j dėžutes, pastatykite jas į šviesią, vėdinamą vietą. Tinkama temperatūra yra apie 10-20 °C, venkite aukštesnės nei 20 °C temperatūros. Daiginimo trukmė priklauso nuo veisles ir daiginimo temperatūros ir yra maždaug trys-šešios savaitės. Daigelius praauginkite iki 1-2 cm. Sėklinių bulvių negalima pjaustyti bei būtina ypač saugoti, kad sodinimo metu nebūtų sužaloti šlindę daigeliai ir odelė.
Sodinimas
Balandžio mėnesj sudaigintas bulves sodinkite, kuomet dirvos temperatūra yra ne žemesnė nei 6 °C, o nesudaigintas bulves-tik nuo 8 °C. Nesodinkite bulvių į labai drėgną žemę. Laikykitės atstumo tarp vagų nuo 65 iki 70 cm bei atstumo tarp gumbų nuo 30 iki 35 cm. Jei įmanoma, vagas formuokite rytų-vakary kryptimi. Venkite šiaurės-pietų krypties. Stenkitės nepasodinti gumbo per giliai. Jei žemė lygi, darykite negilias vagas ir sudėkite gumbus taip, kad viršutinė bulvių pusė būtų lygi su viršutiniu žemės sluoksniu, kai žemę išlyginate.
Tręšimas
Jokiu būdu nenaudokite šviežio mėšlo, kalkių arba chloro turinčių mineralinių trąšų. Sodinimo metu patręškite mineralinėmis trąšomis: priklausomai nuo organinio tręšimo daugiausia 60 g trąšų/m2 (iki 7 g N (azoto)/m2). Tręšiant ir organinėmis, ir mineralinėmis trąšomis, didžiausias trąšų kiekis gali būti 25 g/m2 (atitinka 3 g N (azoto)/m2). Geriausiai tinka kompleksinės, chloro neturinčios mineralinės trąšos santykiu NPK 10 10 20, 11 11 21 su mikro elementų priedais, pvz.: manganu (Mn), cinku (Zn) ir kt. tkreipkite dėmes] į tai, kad per didelis trąšų kiekis turi įtakos bulvių skoniui, kokybei ir sandėliavimo savybėms. Trąšas berkite šalia gumbo.
Priežiūra
Sudygus daigams ir išlindus jiems iš žemės paviršiaus, žemes apkaupkite 3-4 kartus, tačiau nepažeiskite ūglių. Jei kaupsite kauptuku, tuo pačiu pašalinsite ir piktžoles. Smėlingą žemę sausros metu laistykite vakarais arba rytais. Atkreipkite dėmesj į kiekvienos veislės atsparumą marui. Priklausomai nuo kritulių dažnumo nuo maro bulves purkškite maždaug kas 10-14 dienų, pradedant nuo Joninių, birželio 24 d. Stebėkite augalus puolančius kenkėjus: kolorado vabalus, amarus. Esant galimybėms, kolorado vabalus nurinkite arba naudokite chemines augalų apsaugos priemones. Jei augalus itin puola kenkėjai, vegetacijos pabaigoje nupjaukite virkščias ir juos sunaikinkite. Bulvių gumbai prieš derliaus nuėmimą turi gerai subręsti, todėl patariame tris savaites prieš derliaus nuėmimą nupjauti virkščius ir juos pašalinti iš tarpuvagių.
Vegetacijos laikas
Vegetacijos laikas skaičiuojarras nuo sudygimo:
- Presto (labai ankstyva) - 45-50 dienų;
- Princess (ankstyva) - 50-55 dienų;
- Vineta (ankstyva) - 50-60 dienų;
- Satina (vėlyva) - 60-75 dienos.
Bulvių priežiūra ir augimo tarpsniai. Šaltinis: Agronomija.lt
Derlius ir bulvių sandėliavimas
Jei norite bulves išlaikyti per žiemą, atkreipkite dėmesj į šiuos punktus:
- Kasimo metu bulvių žievė turi būti santykinai tvirta, nesilupti (patrinkite nykščiu).
- Derlių nuimkite esant sausam orui, 15-20 °C temperatūrai.
- Prieš sandėliuojant gumbai turi būti nudžiūvę.
- Sandėliuokite tamsioje, vėsioje, neužšąlančioje ir gerai vėdinamoje patalpoje.
- Jokiu būdu nelaikykite bulvių plastikiniuose maišuose. Tinkamesnės yra pintos, medinės dėžės arba pinti stelažai.
- Nesandėliuokite bulvių kartu su vaisiais.
Bulvių derlingumas. Bendras statistinis šalies bulvių derliaus vidurkis daug metų nesikeičia - sukasi apie 15-17 t/ha. Nors bulvių plotai Lietuvoje mažėja, tačiau derlingumas didėja. Stambesni ūkininkai, auginantys maždaug po 5 ha bulvių ir naudodamiesi naujausiomis technologijomis, gauna didesnius derlius - po 30 t/ha.
Alternatyvūs bulvių auginimo būdai
Bulvių sodinimas prieš žiemą
Kai kurie daržininkai bando prieš žiemą sodinti net bulves. Bulvės sodinamos į vagas, išklotas šiaudais arba mėšlo ir šiaudų mišiniu. Molingose dirvose sodinant bulves, vagoje suformuojami gūbriukai, ant kurių ir dedamos bulvės. Tai padeda apsaugoti sodinamą gumbą nuo perteklinės drėgmės. Sodinti prieš žiemą tinkamos tik vėlyvųjų veislių bulvės, tokios kaip ‘Apart’, ‘Asterix’, ‘Cosmos’, ‘Fasan’, ‘Marlen’, ‘Raja’, ‘Rodeo’, ‘Saturna’, ‘Sonate’, ‘VB Rasa’, o ypač puikiai tinka labai vėlyvų bulvių veislė ‘VB Aista’. Be to, reikia parinkti nedideles sėklines bulvytes ir prieš sodinant jas palaikyti saulėje, kad pažaliuotų. Taip paruoštos bulvės geriau ištveria šaltį.
Bulvių sodinimas vėlyvą rudenį leidžia daržininkams išvengti sunkaus fizinio darbo - žemės kasimo. Juk nuėmus vasaros derlių žemė dar lieka puri. Pavasarį tereikia kuo anksčiau apkaupti išdygusias bulves, o gresiant pavasarinėms šalnoms, užberti daigus kompostu. Šį metodą išbandę daržininkai sako, kad bulvių derliaus galima sulaukti gerokai anksčiau, nei tradiciškai pasodinus bulves gegužės pirmosiomis dienomis.
Vis dėlto šis būdas turi trūkumų: niekada nežinai, kokios žiemos laukti ir ar ištvers bulvės didesnius šalčius. Taigi, bandant prieš žiemą sodinti bulves, nereikėtų visiškai pasikliauti sėkme ir rudeniniam sodinimui skirti tik dalį bulvėms auginti numatomo ploto.