Socialinio Būsto Pernuomojimo Sąlygos ir Kontrolė Lietuvoje

Socialinis būstas yra svarbi priemonė remti sunkiau besiverčiančius asmenis ir šeimas, tačiau jo naudojimas turi būti griežtai kontroliuojamas. Portalo tv3.lt straipsnis apie gyventojų, prašančių pašalpų namų tikrinimą, sulaukė daugybės skaitytojų reakcijų, kurie piktinosi, kad pašalpos dalinamos ne tiems gyventojams, kuriems jų iš tikrųjų reikia. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios sąlygos taikomos socialinio būsto nuomai, kaip vykdoma kontrolė ir kokios problemos kyla dėl piktnaudžiavimo socialiniu būstu.

Gyventojų Nuomonės ir Piktnaudžiavimo Problemos

Žmonės piktinosi, kad pašalpos dalinamos visai ne tiems gyventojams, kuriems jų iš tikrųjų reikia.

Skaitytojai teigė, kad pašalpas gauna tie, kuriems jų nereikia, o tie, kuriems reikia, jų negauna.

Atsiranda žmonių, kurie dirba nelegaliai, gauna pašalpas ir taip užsitikrina dvigubas pajamas.

Kai kurie socialinio būsto gavėjai turi pinigų naujausiems telefonams, nors tokių net ne visi dirbantys tėvai gali savo vaikams nupirkti.

Kai kurie gyventojai vartoja tūkstančius, turi verslus, geras mašinas, tačiau sugeba susirinkti visas kompensacijas ir pašalpas.

Dabar visi tik ir žiūri, kaip nieko nedarant gauti pinigų.

Yra ir tokių, kurie dirba, o visus pinigus išsiima iš sąskaitos, tada jie prašo pašalpos ir rodo sąskaitos išrašus, kuriuose 0 eurų.

Savivaldybių Veiksmai ir Kontrolės Priemonės

Savivaldybės, skirdamos pašalpas, turi surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, tačiau ne visos jų apsilanko gyventojų namuose.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius kreipiasi į Kauno miesto socialinių paslaugų centrą dėl buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto surašymo, išvadų ir rekomendacijų pateikimo.

Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas užsakomas, jei kyla pagrįstų įtarimų dėl šeimos sudėties, užimtumo ar prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie faktinę gyvenamąją vietą, gaunamas pajamas.

Tačiau buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas visada užsakomas, jeigu pareiškėjas (šeima) pageidauja gauti piniginę paramą išimties tvarka.

Nagrinėjant pareiškėjų pateiktus prašymus dėl piniginės socialinės paramos gavimo, esant poreikiui, yra tikrinamos pareiškėjų buities ir gyvenimo sąlygos ir surašomi buities ir gyvenimo sąlygų aktai.

Jų tikslas patikrinti asmenų pateiktą informaciją, pvz. ar asmenys tikrai gyvena prašyme nurodytu adresu, kai jie yra įrašyti į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, apskaitą Šiaulių miesto savivaldybėje, ar teisingai pateikti duomenys apie šeimos sudėtį, kai nurodoma, kai asmenys vieni augina vaikus, kai asmenys turi kelis nekilnojamojo turto vienetus (patikrinti ar nėra jie nuomojami).

Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktai surašomi skiriant piniginę socialinę paramą išimties tvarka, t. y., kai asmenų turimas turtas viršija nustatytą turto vertės normatyvą, skiriant piniginę socialinę paramą, kai nėra vaikams nustatyta tėvystė ir priteistas išlaikymas, patikrinti kuo šildomas būstas, t. y. dujomis ar kietu kuru, koks yra šildymo prietaisas.

Yra pasitaikę atvejų, kai atsižvelgus į buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą piniginė socialinė parama neskiriama: nustatoma, kad kartu gyvena kitas asmuo (sugyventinis/ė), nors deklaruota, kad būste gyvena vienas asmuo arba gaunama informacija, kad asmuo nurodytu adresu negyvena, yra išvykęs į užsienį, būstas pernuomojamas ir panašūs atvejai.

Turėta ir tokių situacijų, kai pareiškėjai nesutinka, kad būtų tikrinamos buities ir gyvenimo sąlygos, patys atsisako paramos.

Atsisakymas Bendradarbiauti ir Piktnaudžiavimo Pasekmės

Pareiškėjai ne visada sudaro galimybę socialiniams darbuotojams apsilankyti jų gyvenamosios vietos adresu, ar jų kituose jiems nuosavybės teise priklausančiuose būstuose dėl buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktų surašymo.

Sulaukę skambučio dėl apsilankymo arba atsisako įsileisti socialinius darbuotojus, prašo pateikto prašymo nenagrinėti, arba pareiškėjai nebūna rasti nurodytu adresu.

Per 2024 metus buvo neskirta piniginė socialinė parama 44 pareiškėjams, kurie nesudarė sąlygų surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto.

Sužinoję, kad bus atliekamas patikrinimas, asmenys patys atsiima savo prašymus piniginei socialinei paramai gauti.

Patikrinimo metu nustačius, kad nurodytu gyvenamosios vietos adresu asmuo faktiškai negyvena arba kad pateikti duomenys neatitinka faktinės situacijos, taip pat kai nesudaromos sąlygos tikrinti gyvenimo sąlygas, gali būti priimamas sprendimas nesuteikti piniginės socialinės paramos.

Iš viso per 2024 metus atlikti 564 patikrinimai, po jų piniginė socialinė parama neteikta 8 atvejais.

Klaipėdos Miesto Savivaldybės Iniciatyvos

Klaipėdos miesto valdžia imasi stiprinti socialinio būsto nuomos kontrolę.

Tikslas - efektyviai ir racionaliai valdyti miesto turtą bei siekti, kad socialiniame būste gyventų tik tie asmenys, kurie turi tokią teisę, ir kad jie prisiimtų įprastas daugiabučių gyventojams pareigas.

Kartais tenka girdėti kalbas, kad Savivaldybės socialiniu būstu piktnaudžiaujama - jis pernuomojamas, būstuose gyvena daugiau asmenų negu numatyta sutartyse, nuomininkai nesilaiko sutarčių punktų reikalavimų ir kt.

Mūsų tikslas - revizuoti turimą socialinio būsto ūkį, vykdyti nuolatinę kontrolę ir užtikrinti, kad socialiniuose butuose gyventų tik tie asmenys, kuriems jie yra skirti.

Savivaldybės būsto fondą sudaro savivaldybės būstai (tame tarpe - socialiniai), įtraukti į Savivaldybės būsto fondo sąrašą.

Iš viso Klaipėdos miesto savivaldybė turi 1469 būstus, iš jų 649 sudaro socialinio būsto fondas, likusi dalis - savivaldybės būstai.

Visa informacija yra skelbiama viešai, nors ji ir nuasmeninta.

Atsilaisvinus kuriam nors socialiniam būstui, pirmiausia jį siūlome pirmajam, esančiam sąrašo socialiniam būstui gauti eilės pradžioje.

Klaipėdos miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų, tame tarpe ir socialinio būsto, nuoma ir daugiabučių namų administravimu užsiima viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.

Įstaigos „Klaipėdos butai“ direktorius Paulius Lengvinas patvirtino, kad sutartyse su socialinio būsto nuomininkais jau prieš keletą metų numatyta galimybė vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu pažeidžiamos kitos jos sąlygos.

Nepaisant to, 9 iš 10 atvejų sutarties nutraukimas vyksta teismo keliu ir - su antstoliu, nes piktybiškai besielgiantys nuomininkai gera valia buto nepriduoda ir sutarties nenutraukia.

Kiekvienais metais, anot P. Lengvino, tikrintojai lankosi socialiniuose būstuose.

Vidutiniškai per metus fiksuojama dešimt atvejų, kai dėl nuomininkų iškraustymo iš socialinio būsto tenka kreiptis į teismą.

Šiuo metu yra rengiama nauja sutarties redakcija, kurioje numatyti papildomi saugikliai, kad piktnaudžiavimo miestui priklausančiu nekilnojamuoju turtu būtų dar mažiau.

Pasirašydami sutartį socialinio būsto nuomininkai turės įsipareigoti, jog sudarys paslaugų teikimo sutartis su vandens, elektros, dujų, šilumos tiekėjais.

Iki šiol neretai pasitaikydavo atvejų, kai gavę raktus nuomininkai sutarčių su tiekėjais neskubėdavo daryti.

Sutartyje taip pat siūloma įpareigoti nuomininką leisti patikrinti nuomojamą socialinį būstą.

Savivaldybės Būsto Fondas Klaipėdoje

Klaipėdos miesto savivaldybės būsto fondas susideda iš savivaldybės būstų, įskaitant socialinius būstus. Iš viso savivaldybė valdo 1469 būstus, iš kurių 649 yra socialinio būsto fondas. Likusi dalis yra savivaldybės būstai.

Plungės Rajono Savivaldybės Pavyzdys

Viena iš savivaldybių funkcijų - aprūpinti gyvenamuoju būstu sunkiai besiverčiančius ir gyvenamojo ploto neturinčius asmenis.

Plungės rajono savivaldybės socialinių ir savivaldybės būstų fonde yra 278 būstai, 78 iš jų - savivaldybės.

Nuo 2021 m. savivaldybės būstų mažėja, nes keičiamos nuomos sąlygos ir savivaldybės būstas virsta socialiniu būstu arba nuomininkai juos išsiperka.

Socialinio būsto plėtra 2021 m. nebuvo vykdoma, 2022 m. iš fizinių asmenų buvo išnuomoti 2 butai ir pernuomoti kaip socialiniai būstai sudarant penkerių metų sutartis, taip pat pernai buvusioje Nausodžio mokykloje Varkaliuose buvo įrengti 8 nauji socialiniai būstai.

Nuo 2021 m. iki šių metų gegužės 31 d. „Plungės būstas“ administruoja 278 savivaldybės ir socialinius būstus, 30 iš jų yra kaimo seniūnijose.

Kiekvienais metais vykdomi šių būstų patikrinimai. Vieni patikrinimai atliekami informavus nuomininką ir iš anksto suderinus su juo tikslų laiką ir datą.

Kai vyksta planinis patikrinimas, prieš išvykdami į vietą darbuotojai patikrina, ar nuomininkas moka nuomos, komunalinius mokesčius.

Atvykus apžiūrimas butas, surašomas apžiūros aktas. Jei būsto būklė yra pablogėjusi, nuomininkas gauna įspėjimą, kad butą turi suremontuoti savo lėšomis.

Neplaniniai patikrinimai vykdomi gavus pranešimą, kad būste keliamas triukšmas, girtaujama, renkasi pašaliniai asmenys.

Neplanuotai tikrintojai gali atvykti ir kai kyla įtarimų, kad būste gyvena pašaliniai asmenys, kurie nėra įtraukti į nuomos sutartį arba būstas pernuomojamas.

Pasitvirtinus informacijai nuomininkas iš būsto iškeldinamas.

Praėjusiais metais buvo atlaisvinta 18 savivaldybės būstų: 9 - nuomininkų prašymu, 4 - gavus socialinį būstą, 2 - iškeldinus teismo sprendimu, 1 - viršijus pajamas, 2 - mirus gyventojams.

Didžiausios problemos perimant perduodamą būstą įmonei kyla dėl to, kad sudėtinga komunikuoti su nuomininkais.

„Sutariame tikslų laiką ir datą, o atvykus nuomininko nebūna. Paskambinus jis pasako, jog paliko butą atrakintą su raktais duryse, arba raktus palieka kaimynams ir pridavime net nedalyvauja“, - pasakojo įmonės atstovė.

Atlaisvintus būstus „Plungės būstui“ tenka remontuoti. Tai daroma iš surinktų nuomos mokesčio lėšų.

Meras patvirtino, kad išties per regioninės plėtros priemonę ketinta pradėti naujo socialinio būto statybas Plungėje, Sausdravo gatvėje. Naujame name turėtų būti įrengti 12 kambarių.

Tačiau svarstoma kita galimybė - socialiniu būstu paversti vieną Plungės technologijų ir verslo mokyklai priklausančių bendrabučių.

Bendrabutyje yra 70-80 vadinamųjų boksų, tad pritaikius šį pastatą socialiniam būstui išeitų įrengti 70-80 dviviečių butų.

Šiuo metu laukiančiųjų eilėje yra bene 173 asmenys.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nemato poreikio tvarkyti mokyklos bendrabutį, todėl Plungėje netrukus turėsime dar vieną pastatą vaiduoklį.

Būsto Politikos Formavimosi Ištakos ir Problemos Lietuvoje

Lietuvos būsto rinkos formavimosi ištakos siekia sovietmečio pabaigą, kai buvo vykdoma masinė būsto privatizacija.

Dėl to Lietuva šiandien išsiskiria Europos Sąjungoje itin aukštu privačiai valdomo būsto skaičiumi - apie 90 % viso šalies būsto priklauso privatiems savininkams.

Per dvidešimt metų būsto sektoriuje vyko nemažai pokyčių: buvo steigiamos daugiabučių savininkų bendrijos, modernizuojama būsto administravimo sistema ir įdiegtos naujos technologijos.

Didžiausias organizacijos iššūkis - vieningos ir ilgalaikės būsto politikos stoka šalyje - vis dar išlieka aktualus.

Aiški ir nuosekli būsto politika - tai ilgalaikė valstybės strategija, skirta užtikrinti prieinamą, saugią ir kokybišką gyvenamąją aplinką visiems gyventojams.

Deja, Lietuvoje būsto politika dažnai lieka antrame plane, o priimami sprendimai dažnai priklauso nuo rinkimų ciklų.

Naujai išrinkti politikai ne visada išlaiko ankstesnių iniciatyvų tęstinumą, todėl sektoriuje atsiranda chaosas ir neapibrėžtumas.

Atėjo laikas pagaliau pasitvirtinti aiškią šalies būsto strategiją, kuri apimti visas kryptis ir skirtų tinkamą dėmesį būsto priežiūrai.

Neleistina ir netoleruotina, kai valstybėje nėra vienos institucijos, kuri būtų atsakinga už būsto politiką.

Šioje srityje reikia ryžtingų politinių sprendimų ir ilgalaikių investicijų, kad Lietuvoje būstas taptų prieinamas ir kokybiškas visiems jos gyventojams.

Socialinės ir Ekonominės Atskirties Augimas

• Aukštos būsto nuomos ir įsigijimo kainos miestuose mažina būsto prieinamumą mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams ir didina jų socialinę atskirtį.
• Žmonės, kurie negali sau leisti įsigyti būsto ar jį atnaujinti, patiria socialinį ir ekonominį nesaugumą.

Jaunimo Migracija

• Kadangi būstas daugelyje Lietuvos miestų yra sunkiai prieinamas, dalis jaunimo pasirenka emigruoti į šalis, kur būsto prieinamumas yra geresnis.
• Tai neigiamai veikia šalies demografinę situaciją.

Finansinė Priklausomybė

• Dėl ribotos būsto pasiūlos daugeliui žmonių tenka imtis ilgalaikių būsto paskolų.
• Tokia finansinė priklausomybė mažina jų ekonominį stabilumą, o tai gali sukelti rimtų problemų ekonominių krizių metu.

Regionų Nykimas ir Didmiesčių Plėtros Sunkumai

• Aiškios regioninės ir būsto politikos nebuvimas lemia, kad gyventojai telkiasi keliuose didžiuosiuose miestuose, o mažesni miestai ir regionai nyksta.
• Tuo tarpu didmiesčiai susiduria su perpildyta infrastruktūra, nepakankama būsto pasiūla ir kitais augimo iššūkiais.

Nepakankamas Dėmesys Turimo Būsto Priežiūrai ir Atnaujinimui

• Pagal galiojančias teisės normas neapibrėžta solidari butų ir kitų patalpų savininkų atsakomybė už pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir atnaujinimą.
• Neveiksminga savivaldybių vykdoma viešoji pastatų naudojimo ir priežiūros kontrolė.

Sisteminiai ir Ilgalaikiai Sprendimai

• Socialinio būsto plėtra: Reikėtų skatinti nekomercinio ir socialinio būsto sektorių, kuris suteiktų galimybę mažas pajamas gaunantiems žmonėms gyventi saugiame ir prieinamame būste ir spręsti migrantų apgyvendinimo klausimus.
• Regioninė politika ir infrastruktūros plėtra: Investuojant į regionų infrastruktūrą ir darbo vietas, būtų galima paskatinti žmones apsigyventi mažesniuose miestuose ir sumažinti spaudimą didiesiems miestams.
• Institucijų bendradarbiavimas: Būsto politikos klausimai priklauso skirtingoms institucijoms, todėl būtina užtikrinti jų glaudų bendradarbiavimą, kad būtų pasiektas vieningas tikslas ir įgyvendinti nuoseklūs sprendimai.
• Valstybinė parama renovacijai: Kadangi didelė dalis Lietuvos būsto yra senos statybos, valstybė turėtų labiau remti renovacijos projektus, užtikrinant energinį efektyvumą ir saugią gyvenamąją aplinką.
• Didesnis dėmesys turimo būsto priežiūrai ir atnaujinimui (renovacijai): Atsižvelgus į ES šalių praktiką bei konstitucinės ir civilinės teisės normas, harmonizuoti butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir atsakomybės teisinį reglamentavimą, susijusį su daugiabučių namų ir kitų pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra bei atnaujinimu.
• Užtikrinti didesnę valstybės paramą pastatų renovacijai, didinant jų energinį efektyvumą.

Ilgalaikė būsto strategija: Lietuva turėtų išvystyti dešimtmečiams į priekį orientuotą būsto politiką, kuri remtųsi Vakarų Europos šalių pavyzdžiais.

Būsto politika nėra vien tik būsto statyba ar pardavimas - tai plati sritis, apimanti gyvenamosios aplinkos kokybę, socialinę integraciją ir ekonominį stabilumą.

Ilgalaikė ir nuosekli būsto politika Lietuvoje leistų sumažinti socialinę atskirtį, skatintų jaunimo likimą šalyje, bei padėtų spręsti demografinės krizės problemas.

Efektyvi socialinio būsto nuomos kontrolė ir nuosekli būsto politika yra būtinos siekiant užtikrinti, kad parama pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia, ir kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui.

tags: #socialinis #bustas #pernuomuojamas