Socialinio būsto gyventojų daržovių auginimas: ar tai įmanoma?

Savos daržovės skanesnės, naudingesnės sveikatai ir nieko nekainuoja - tokį požiūrį turi ne vienas. Tačiau, ar tikrai daržovių auginimas yra toks paprastas ir pigus užsiėmimas, ypač socialinio būsto gyventojams?

LRT.lt portalas siūlo išsiaiškinti, kas brangiau - daržoves augintis pačiam ar jas nusipirkti parduotuvėje?

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė neabejoja - daržoves daug pigiau pirkti, nei jas auginti: „Ypač prekybos tinklų parduotuvėse, nes ten visada rasi akcijų.

Z. Cironkienė vardija ir kitus svarbius daržovių auginimo ypatumus - norint turėti gerą derlių, reikia derlingos žemės, gero šiltnamio, gerų sėklų, gerų daigų ir kitų priemonių.

„Dažniausiai mėgėjas nenaudoja cheminių trąšų ar augalų apsaugos priemonių, todėl derlius nuo pat pradžių užprogramuotas būti mažesnis. Tačiau daržininkas mėgėjas sąnaudų neskaičiuoja, nes tai jo hobis, aš pati iš tokių. Tad manyčiau, kad tai nelygintini dalykai“, - atkreipia dėmesį Z.

Panašios pozicijos laikosi ir „Kietaviškių gausos“ rinkodaros vadovė Bitė Kotryna Valatkaitė. Paklausta, ar daržoves labiau apsimoka įsigyti, ar pačiam užsiauginti, B. K. „Man tai tokia tema, kur net nereikia mąstyti, bet aš žvelgiu iš miesto žmogaus perspektyvos“, - atkreipia dėmesį B. K.

B. K. teigimu, žmonės, kurie nori šviežias daržoves valgyti visus metus, produkciją perka prekybos centre, o savo gali užsiauginti tik vasarą ir užsimarinuoti ar užsikonservuoti.

„Yra ir egzotinės veislės, pavyzdžiui, gintariniai, kokteiliniai pomidorai, minikumato (juodieji, mažiukai pomidorai). Šios veislės yra egzotinės, retos. Jų Lietuvoje beveik niekas neaugina. Tokios veislės yra brangesnės, todėl ir tas galutinis produktas brangiau kainuoja. Manau, kad labai viskas priklauso ir nuo veislės, nes vien sėklų kaina skiriasi“, - sako B. K.

B. K. nuomone, jeigu turi sąlygas, tai labai malonu, tai suteikia malonumą, bet neturint tikrai gerų žinių, kaip tai daryti, galima gal iš dalies ir prisižaisti, nes tu galbūt tiksliai nežinai, kiek ir kaip reikia tręšti, gali kažkokių trąšų padauginti.

Socialinio tinklo „Instagram“ paskyros „My Cozy Garden“ kūrėja ir daržovių augintoja Solveiga Jančiauskaitė taip pat įsitikinusi - užsiauginti daržoves kainuoja gerokai brangiau. „Tiesą sakant, niekada neskaičiavau, nes daržoves auginu ne dėl finansinių sumetimų, bet, nors ir neskaičiavau, esu įsitikinusi, kad daugiau kainuoja užsiauginti, negu nusipirkti.

Žinoma, dar yra skirtingi auginimo būdai. Lauke auginti pigiau, šiltnamyje - gerokai brangiau. Tarkime, pomidorus ir agurkus auginu tik šiltnamyje, nes lauke tikrai ne visada sulauksi derliaus, nes yra toks dalykas, kaip stichijos. Šiltnamis suteikia didesnių galimybių, nors ir ten visko gali nutikti“, - sako S.

„Tie, kas augina šiltnamyje, tikisi ankstyvo derliaus, dažniausiai tuos augalus pasodina anksčiau, o, pavyzdžiui, šiemet buvo labai vėlyvos šalnos pavasarį, gegužės mėnesį, tad teko net elektrinį pečiuką nešti, kad išsaugočiau tuos augalus. Tai elektra taip pat kainavo. Taip pat priklauso nuo to, ar turi vandens telkinį prie namų, ar neturi. Mes renkame tik lietaus vandenį, nes kažkokio tvenkinio nėra pas mus. Jeigu nėra lietaus vendenuko, jo neprisikaupia, vadinasi, iš vandentiekio vandenuko gali tekti palaistyti. Žinoma, laikas irgi yra pinigai“, - vardija S.

Paklausta, kaip vertina kai kurių žmonių požiūrį, kad savos daržovės nieko nekainuoja, S. Jančiauskaitė svarsto, kad tai - senų laikų įsitikinimas: „Aš jo iki dabar nelabai suvokiu, bet tie žmonės, vyresni žmonės... ir pati turiu kaimynų, jie daržuose prabūna nuo ryto iki vakaro. Paskaičiuokime vien tai, kad žmogus tam praleidžia visą dieną.

Ji sako mėgstanti auginti ir retesnes daržovių veisles, kurių kartais net neįsigysi prekybos centruose. Be to, atkreipia dėmesį pašnekovė, savas daržoves užsiauginęs žmogus visada žino, ar jos buvo tręštos, jei taip, kokios trąšos buvo naudotos. O ir savų daržovių skonis, priduria S.

„Tai yra mano hobis, kaip meditacija. Man tai yra kažkoks stebuklas, kad pasėji mažą sėklytę, o už kelių mėnesių stovi su daržovių kibirais. To stebuklo iki šiol nesuvokiu. Man tikrai labai gera žiūrėti, kaip dygsta, kaip stiebiasi, kaip noksta. Kad ir kiek tų minusų yra, nes jų tikrai yra daug, bet man toks pasimėgavimas tikrai viską atperka“, - teigia S.

Be jau paminėtų minusų S. Jančiauskaitė įvardija ir tai, kad daržoves šiltnamyje auginantis žmogus prie namų yra pririštas, nes šiltnamio be priežiūros negalima palikti ilgiau kaip kelioms dienoms, o užklupus karščiams - ir dienai.

Ji svarsto, kad auginti daržoves gali apsimokėti nebent tuo atveju, jeigu pasitaiko itin geras derlius ir daržovės auginamos lauke.

„Mūsų instituto paskutiniai atlikti tyrimai rodo, kad būtinųjų išlaidų didžiausią dalį sudaro maistas. Keturių asmenų šeimai, gyvenančiai Vilniuje, vidutiniškai maistui per mėnesį tenka išleisti apie 300 eurų. Be jokios abejonės, gyvenant užmiestyje ir turint galimybę bent dalį maisto užsiauginti patiems, šios reikšmingos išlaidos sumažėja. Ne veltui dažnai gausesnės šeimos keliasi gyventi iš miesto ir taip sutaupo ne tik maisto, bet ir nemažą būsto išlaidų dalį“, - sako J.

Ji priduria, kad, gyvenant mieste, vis dėlto užsiauginti daržovių yra gana sudėtinga. „Tokiu atveju labai svarbu įvertinti kuro išlaidas, nes nuolatinis važinėjimas gali kainuoti išties daugiau, nei reikalingų daržovių įsigijimas turguje“, - akcentuoja J.

Seimo narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas mano, kad dalis lietuvių emigruoja iš inercijos – jie žino apie galimybes užsienyje, turi ten giminaičių, kurie neblogai įsikūrė.

Anot A.Syso, seniai laikas keisti Minimalaus gyvenimo lygio (MGL), kuris dabar yra 130 litų, sąvoką. „Už tokią sumą niekas negyvena ir neišgyventų. Juk net minimalios pensijos yra dvigubai didesnės.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius mano, kad lietuvius iš gimtinės gena ne darbdavių elgesys. „Tiesa, dar neseniai naujieji darbdaviai su darbuotojais elgdavosi negražiai, tačiau situacija sparčiai keičiasi. Tai susiję su nedarbo mažėjimu.

Lietuvių, gyvenusių Amerikoje, visuomeninės organizacijos „Sugrįžus“ viceprezidentė Giedrė Šipailaitė. – Mūsų organizacija jau vienija apie 100 žmonių, grįžusių iš JAV. Jos įkūrėju tapo daug metų JAV gyvenęs Mindaugas Kazlauskas, šiuo metu dirbantis nekilnojamojo turto srityje.

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3366,2 tūkst. gyventojų, t.y. 18,7 tūkst. (0,6 proc.) mažiau nei prieš metus.

Vidutinis mėnesinis neto (į rankas) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) ketvirtąjį 2007 metų ketvirtį buvo 1526,6 lito. Per metus jis padidėjo 18 proc.

2007 metų pabaigoje išsinuomoti socialinį būstą pageidavo 20305 asmenys ir šeimos. Tai yra 24 proc. daugiau negu 2006 metais. 33 proc. visų norinčiųjų sudarė jaunos šeimos, 17 proc. - neįgalieji, 8 proc. - našlaičiai, 4 proc. - daugiavaikės šeimos.

Valstybė pernai 698 asmenims suteikė paramą gaunant kreditą būstui, subsidijų suteikta už 9,5 mln. litų. Valstybė padengia 20 proc. (našlaičiams, neįgaliems asmenims) arba 10 proc. (šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų, jaunoms šeimoms, taip pat šeimoms, kuriose vienas iš tėvų yra miręs) suteikto kredito.

Daržoves valgyti sveika, bet išaugintas ekologiškai - daug sveikiau. Ekologiškai auginta didžiausia bulvė nesveria gal ir 100 gramų.

Daug metų ekologišką ūkį Panevėžio rajone puoselėjančios Bronislavos Šerelienės pastebimu, ekologiška daržovė daug kuo skiriasi nuo intensyvaus ūkininkavimo produkto. „Pirmiausiai, ji nepurškiama nuo piktžolių chemikalais - ravima rankomis.

„Kiekvieno pojūtis yra individualus. Kartą pripratusias prie ekologiško ėdalo kiaules šeimininkai pabandė pašerti gražiomis, didelėmis chemizuoto ūkio bulvėmis.

Ūkininkė atkreipė dėmesį ir į kitas daržovių savybes. Štai vieni pirkėjai skundėsi, kad nusipirko bulvių iš turgaus, o jos pradėjo juoduoti. „Neteko patirti, kad mūsų bulvės juoduotų.

Tačiau visgi bulvės dydis gali išduoti, kaip ji auginta. Jei bulvė sveria 900 g, pirkėjas, ūkininkės nuomone, jau gali įtarti, ar ta daržovė nėra gavusi sintetinių trąšų. Tačiau, pavyzdžiui, morkos, burokėliai ir be trąšų auginami būna dideli, gražūs.

Abejojantiesiems maistine daržovių, auginamų naudojant chemines medžiagas, verte atsakymus turi mokslininkai. „Dabar daug kas nori viską gauti kuo greičiau, kuo patogiau. Matyt, daug kam žymiai paprasčiau ir, be abejo, pelningiau pateikti chemikalais „pamaitintos“ produkcijos.

Pačios moters šeimos daržovių racioną sudaro apie 85 proc. ekologiškai išaugintos produkcijos.

Ūkininkė pastebėjo, kad ekologiškų daržovių auginimas panašus į kūrybinį procesą: „Jei nesi dailininkas, nenupieši gero paveikslo.

Dažnai pradedantieji vasaros gyventojai nuo pavasario iki rudens lenkia nugarą savo dachoje, o sklypas jų nelepina gausiu derliumi. Akivaizdu, kad žaidimas nebuvo vertas pastangų, ir po to seka nusivylimas bei apmaudas, kad laikas buvo sugaištas. Kodėl taip nutinka?

Visa tai susiję su erzinančiomis klaidomis, kurių kiekviena atima iš ūkininkų dalį derliaus.

Pagrindinės klaidos auginant daržoves:

1. Nepaisant to, kad birželis yra pati vasaros pradžia, yra daržovių, kurios jau per vėlai sėjamos į sodą. Jie turėtų būti sodinami balandžio arba gegužės mėnesiais. Jei vėluojate sodinti vėlai nokstančias daržoves, sėklas geriau palikti iki kitų metų. Daugelį greitai augančių žalumynų ir ridikėlių rūšių galima sėti arčiau rudens, kai atslūgsta karštis.
2. Rimta klaida - į šulinį įmesti siurblį ir laistyti sodinius lediniu vandeniu iš žarnos. Daugumai augalų šoko gydymas sukels stresą ir dėl to ligas. Šilumą mėgstantys augalai (agurkai, moliūgai, skvošas, pattypan moliūgai) yra ypač nukenčiami nuo tokio lietaus. Nors šalčiui atsparios daržovės taip pat gali sulėtinti augimą ir vystymąsi. Svarbu sodą ir daržą laistyti tik nusistovėjusiu šiltu vandeniu.
3. Laistymas turėtų būti atliekamas taip, kad augalams netrūktų drėgmės. Ir čia galima padaryti daug klaidų. Pirmasis iš jų - laistyti sodą ir daržą dienos metu po kaitria saule. Tai Sizifo užduotis, nes drėgmė išgaruoja akimirksniu. Be to, dėl lašų, nukritusių ant lapų ir stiebų, gali atsirasti saulės nudegimas. „Geriau „vandens procedūras“ atlikti anksti ryte ir vėlai vakare“, nors esant dideliam karščiui daugelis sodininkų mano, kad teisinga laistyti tik saulėlydžio metu. Ne mažiau pavojinga klaida yra perlaistymas. Jo perteklius sukelia šaknų sistemos puvimą. Taip pat neteisinga vienodai laistyti visus sodo augalus, nes tarp jų yra ir drėgmę mėgstančių, ir atsparių sausrai, o jų reikalavimai skiriasi. Laistyti per dažnai ir po truputį yra dar vienas neteisingas sprendimas.
4. Kalbame ne apie plonų, riebių ūglių (vandens daigų) šalinimą, o apie rimtą didelių šakų genėjimą. Jokiomis aplinkybėmis to nereikėtų daryti birželio mėnesį. Tai šoko procedūra, kuri neatliekama aktyvaus sulčių tekėjimo ir augimo laikotarpiais.
5. Vasaros gyventojai žino, kad pirmoje vasaros pusėje augalams pridedama azoto, o antroje pusėje - kalio ir fosforo. Tačiau viskas nėra taip paprasta. Braškės yra ankstyvas derlius, o birželį jos jau „pereina“ prie vaisių. Per didelis azoto tręšimas skatina padidėjusį žaliosios masės augimą uogų nenaudai. Sumažėja pasėlių boro ir jodo, kurie yra atsakingi už vaisiaus cukraus kiekį ir svorį, įsisavinimas.
6. Pasėlių normavimas yra svarbiausia žemės ūkio technika, leidžianti medžiui duoti tiek vaisių, kiek jis gali duoti. Jei kiaušidžių yra per daug, būtų klaida jas visas laikyti ant augalo (ypač ant jauno). Tai nualins naujai pasodintus medžius. Subrendusiuose pasėliuose taip pat kartais reikia reguliuoti derlių, nes be reguliavimo, kai augalas perkraunamas, vaisiai tampa mažesni, sumažėja jų kokybė.
7. Neteisingas veislių pasirinkimas yra dar viena klaida. Jie turi būti parinkti atsižvelgiant ne tik į regioną, bet ir į dirvožemio tipą svetainėje. Kai kurios veislės gali gerai augti priemoliuose ir blogai durpynuose, o kitos - priešingai. Tas pats pasakytina ir apie skirtingų rūšių pasėlius.
8. Vidurinėje juostoje pirmuosius dešimt birželio dienų naktį gali būti šalnos. Nesodinkite šilumą mylinčių augalų sodinukų atvirame lauke iki birželio 4 d. Taip pat gerai užkurti laužus (jei įmanoma, nesukeliant gaisro), fumiguoti medžius, kad išsaugotumėte švelnius, naujai susiformavusius vaisius.
9. Augalams pražydus ir suformavus kiaušides, kai kurie nustoja kovoti su ligomis ir kenkėjais, o tai yra klaida. Jei pasėliai yra labai užkrėsti, derliaus gali ir nebūti. Sodinkite insekticidinius augalus, naudokite biologinius preparatus ir liaudies gynimo priemones.
10. Ravėjimas - vienas varginančių darbų, juolab kad birželį piktžolės kaip tik auga, tereikia suspėti jas išrauti. Didelė klaida - retai ravėti lysves, ypač vasaros pradžioje. Jie ne tik atima iš daigų vandenį ir maistines medžiagas, bet ir gali lengvai juos sunaikinti, užtamsindami ir užblokuodami prieigą prie saulės šviesos.

Birželį, kaip ir gegužę, vasaros gyventojai neturi laiko pailsėti. Vaisių, uogų ir daržovių augalus reikia atidžiai prižiūrėti. Jei praleisite laiką, galite pamiršti apie sodrų derlių. Rūpinkitės savo sodu ir daržovėmis su meile. Laistykite juos laiku, ravėkite, maitinkite ir saugokite nuo kenkėjų, taip pat nedarykite erzinančių klaidų. Tuomet sodas ir daržas apdovanos jus skaniausiais vaisiais, daržovėmis ir sultingais žalumynais.

Lina Liubertaitė - skoningų sodų Lietuvoje ambasadorė, kursų ir konferencijų organizatorė, žurnalistė, atnešusi į sodus ir kiemus šviežiausius landšafto vėjus ir kurianti kokybiško dizaino kultūrą.

- Lina, papasakok šiek tiek apie save, kaip apskritai atsiradai sodų pasaulyje?

- Taip, atėjau iš visai kitų verslų! Ir paauglystėje sakiau, kad daržovių auginimas tikrai ne man. Tačiau kai su šeima įsikėlėme gyventi į namą, apsidariau ir supratau, kad norėtųsi ką nors nuveikti su aplinka. Visgi dėsniai, kuriuos naudojo mama ir močiutė, netiko, todėl ėmiau ieškoti sprendimų. Specialistų paslaugos pakankamai brangios, be to, norėjau ir pati įsitraukti į procesą. Pastebėjau, kad esu ne viena, kuriai trūksta informacijos patogiai pateikiamu formatu ir pagalvojau: o kodėl pačiai nesiimti šios misijos? Taip pradėjau organizuoti apželdinimo kursus, tokius praktiškus, kurie padėtų žmonėms surasti atsakymus, ką daryti su savo sklypu. Kartu rašiau straipsnius, kalbinau savo kursų lektorius. Tai buvo „Geltono karučio“ pradžia. Po poros metų atsirado konferencijos „Garden style“, kuriose patirtimi dalijosi tarptautinio lygio specialistai, „Youtube“ kanalas...

- Esi tas žmogus, kurio drąsiai galima paklausti, kokios sodų mados dabar vyrauja pasaulyje?

- Mados keičiasi, bet ne taip greitai - užtrunka, kol augalai suauga, sužydi, duoda derlių. Prieš dvidešimtmetį vyravo alpinariumai, tujų gyvatvorės, iščiustytas, sukultūrintas vaizdas. Kiemas turėjo aiškiai skirtis nuo laukinės gamtos, niekam nerūpėjo ekologija, visi tręšė, naudojo insekticidus, pesticidus...

Dabar į ekologiją žiūrime gerokai rimčiau ir sodų dizainas - ne išimtis. Pradedame vertinti ne gėles vienam sezonui, kurios ryškiai sužydi ir viskas, o daugiamečius augalus: gėles, medžius, krūmus, kurie kiekvienu metų laiku atrodo vis kitaip. Pradedame suvokti gamtos grožį. Ieškome ne ilgiausiai žydinčios gėlės, bet džiaugiamės bijūnais, kurie žydi nors ir trumpai, bet mes tuo žydėjimu gėrimės, jo ilgimės. Ir tas laukimo pojūtis tik sustiprina emociją, kurią patiriame grožėdamiesi šiomis gėlėmis, uosdami jų aromatą... nes žinome - tai netrukus baigsis. Tas pats su alyvomis, jazminais, sakuromis. Rožės taip pat vertinamos jau ne tos ryškiažiedės, kurias reikia purkšti nuo kenkėjų ir ligų, o tos, kurios auga kaip gražus krūmas, kiemo pažiba, kurių nebūtina dengti prieš žiemą, o nužydėjusios subrandina gražius vaisiukus.

- Sakyčiau, kad šis hobis tampa labiau įgarsintas, išskiriamas kaip toks. Visais laikais buvo žmonių, kurie mėgo auginti, domėjosi gėlynais, daržininkavo. Gal vienu metu buvo toks jausmas, kad tai lyg ir močiučių reikalai. Bet tai nieko nekeičia, nes kasmet atsirasdavo atrandančių šį hobį. Aš stengiuosi transliuoti, kad sodininkystė yra smagi, netgi azartiška, kūrybiška veikla šiuolaikiškam žmogui. Ją mėgsta įvairūs asmenys uždirbantys skirtingas pajamas. Mano kursuose būna ir bankininkų, ir namų šeimininkų, ir gydytojų, dėstytojų, buhalterių... susitikę jie gali rasti bendrą temą ir puikiausiai pasikalbėti apie augalus.

- Visų pirma siūlyčiau neskubėti. Pamenu, kaip pradėjus kursus viena lektorė pasakė: „Krūmai užauga greitai: treji penkeri metai ir yra. Mano reakcija buvo: „Tu turbūt juokauji!“ Tačiau su gamta neišeina greiti rezultatai. Gal skambės didaktiškai, bet ilgainiui įsitikini, kad tas laikas tikrai eina greitai ir nereikia norėti visko šią akimirką. Jei turite pliką sklypą, pirmiausiai reikia pajausti aplinką. Kiekvienas dizaineris paklaus, ko jūs norite iš aplinkos, ką veiksite? Jei tik įsikėlėte, negalėsite į šį klausimą gerai atsakyti. Manau, reikia išbūti metus, tada matysite, kur norite sėdėti dėl puikaus pavėsio, kur reikia dengtis nuo saulės, su kuriais kaimynais sutariate, o nuo kurių norėtumėte atsiriboti.. kiek reikia erdvės vaikų žaidimams, o gal jos nereikia, nes vaikai aidžia bendruomenės žaidimų aikštelėje?

- Viską galima pačiam padaryti, nes žmonės ir daro patys. Aplinkos kūrimas įdomus darbas, tačiau šiek tiek konsultacijų praverstų. Tai galėtų būti kursai, trumpas kelių valandų vedlys, kuris užduotų pagrindinius klausimus, į kuriuos atsakydami galėtumėte braižyti konkrečias linijas savo sklypo plane ir išvengti dizaino klaidų bei perteklinio darbo. Jo kai kurie neapgalvoti sprendimai gali padauginti ištisomis valandomis. O juk jas tikrai turite kur panaudoti! Konsultuotis verta ir kad neišradinėtume dviračio, o pasinaudotume paprastais ir patikrintais sprendimais. Na, o toliau, tai kiekvienas turi savo poreikius, skonį... vienam patinka mėlyna, kitam raudona, vienam kontrastai, modernas, kitam pastelinis, kaimiškas vaizdas. Sklypo kūrimas - ne vienkartinis dalykas. Kambaryje nusipirkome baldus ir gyvename, bet su aplinka taip nebus. Kuo anksčiau tai suprasime, tuo lengviau bus pasinerti į procesą. Ir nereikia kelti baigtinio tikslo.

- Tai nenuostabu. Apželdinimo srityje yra įprasta, kad net tarp pasaulinio garso specialistų nemažai tokių, kuriems tai yra antroji profesija. Šią tendenciją net matau iš savo kursų. Yra tokių klientų, kurie juos praėję taip ir neprisiruošė pokyčiams, bet dauguma skoningai susitvarkė sklypus, vieną kitą esu ir nufilmavusi.

Apibendrinant, galima teigti, kad daržovių auginimas socialiniame būste yra įmanomas, tačiau reikalauja nemažai žinių, laiko ir investicijų. Svarbu įvertinti visas sąnaudas ir galimybes, bei pasirinkti tinkamus auginimo būdus ir veisles. Taip pat, nepamiršti apie ekologiją ir sveikatą, bei stengtis auginti ekologiškas daržoves.

Žemiau pateiktoje lentelėje galite rasti pagrindinius faktorius, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį planuojant daržovių auginimą socialiniame būste:

Sodininkystė gali būti puikus hobis, tačiau svarbu įvertinti visas sąnaudas ir galimybes.

Taigi, ar verta socialinio būsto gyventojams auginti daržoves? Atsakymas priklauso nuo kiekvieno individualios situacijos, galimybių ir noro investuoti į šį užsiėmimą.

tags: #socialinio #daugiabucio #gyventojai #noretu #uzsiauginti #darzoviu