Socialinės paslaugos yra socialinės politikos sritis ir pagrindinė socialinio darbo organizavimo forma. Pirmaeilis socialinių paslaugų tikslas yra patenkinti asmenų gyvybinius poreikius ir sudaryti palankesnes žmogaus orumą išsaugančias gyvenimo sąlygas, kai jie patys savarankiškai nepajėgūs to pasiekti. Galutinis socialinių paslaugų tikslas - sudaryti palankias sąlygas ir ugdyti asmenų sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje. Socialinės paslaugos - tai pagalbos silpniems visuomenės nariams suteikimas įvairiomis nepiniginėmis formomis bei globos pinigais. Tai žymia dalimi subsiduojamos, o atskiriems asmenims ir nemokamos paslaugos.
Socialinių paslaugų prigimtis lemia, kad paslaugų gavėjams dalis paslaugų kainos ar net visa kaina gali būti kompensuojama, tačiau tai nereiškia, kad šios paslaugos yra nemokamos. Socialinių paslaugų katalogo objektas yra įvairių tipų socialinės paslaugos. Pirmoje katalogo dalyje pateikiamas bendras socialinių paslaugų aprašymas: pagrindiniai terminai lietuvių ir anglų kalbomis, paslaugų klasifikacija.
Pagrindinės socialinių paslaugų gavėjų (klientų) grupės:
- Seni žmonės, kuriems reikalinga globa.
- Suaugę ir vaikai su negalia.
- Vaikai, kuriems reikalinga globa.
- Rizikos grupės asmenys (grįžę iš įkalinimo vietų, narkomanai, piktnaudžiaujantys alkoholiu, infekuoti ŽIV virusu, benamiai ir pan.).
Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias socialines paslaugas ir specialiąsias socialines paslaugas. Bendrosios socialinės paslaugos skirtos tiems socialinių paslaugų gavėjams, kuriems nereikia specialios pagalbos. Atsižvelgiant į socialinių paslaugų teikimo vietą bei laiką, specialiosios socialinės paslaugos gali būti stacionarios ir ambulatorinės.
Stacionarios socialinės paslaugos - paslaugos, kurias teikia stacionarios socialinių paslaugų įstaigos: senelių globos namai, suaugusiųjų psichoneurologiniai pensionatai, vaikų globos namai, vaikų psichoneurologiniai pensionatai. Šiose socialinių paslaugų įstaigose asmenys gyvena pastoviai, jiems užtikrinama globa, palaikomasis gydymas ir reabilitacija.
Ambulatorinės institucinės socialinės paslaugos - paslaugos, teikiamos ambulatorinėse socialinės globos įstaigose: dienos centruose, bendruomenių centruose, darbo terapijos centruose, nakvynės namuose, reabilitacijos centruose ir pan., kuriose klientai yra globojami tam tikrą paros dalį.
Pagalba namuose - tai pagalba (paslaugos), teikiama namuose seniems žmonėms, žmonėms su negalia, siekiant padėti jiems gyventi savarankišką gyvenimą. Informacijos teikimas, konsultavimas - paslauga, skirta suteikti reikalingą pagalbos organizavimui informaciją ar ilgesnį laiką konsultuoti klientą dėl jo problemos sprendimo.
Kataloge taikoma skirtinga paslaugų aprašymo schema stacionarioms ir nestacionarioms socialinėms paslaugoms. Visų stacionarių socialinių paslaugų aprašymas pateiktas pagal vieningą schemą, tuo tarpu šiame katalogo variante nestacionarių paslaugų aprašymas nėra tiek struktūrizuotas, kaip stacionarių paslaugų. Kadangi tai gana nauja paslaugų rūšis Lietuvoje ir informacija apie nestacionarias paslaugas dar kaupiama ir sisteminama, jas aprašyti pagal vieningą schemą yra gana sunku. Stengtasi prisilaikyti tos pačios paslaugų aprašymo struktūros, tačiau visiškai analogiškos struktūros nestacionarių paslaugų aprašymas bus pateiktas vėliau koreguojant katalogą.
Stacionarios socialinės paslaugos seniems žmonėms - tai paslaugos, teikiamos senelių globos namuose, senelių pensionatuose. Senelių globos namai, pensionatai, slaugos namai - tai socialinių paslaugų įstaigos, skirtos senų žmonių ilgesniam ar nuolatiniam gyvenimui, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė globa, slauga ar palaikomasis gydymas. Į senelių globos namus priimami pensinio amžiaus žmonės, kurie negali patys apsitarnauti ir kuriems reikalinga nuolatinė globa bei slauga. Į senelių globos namus gali būti priimami ir I ar II grupės invalidai, vyresni kaip 16 metų, kuriems būtina priežiūra ir slauga. Priimant gyventi į senelių namus, įvertinamas asmens stacionarių socialinių paslaugų poreikis.
Senelių globos namai, pensionatai - tai ten gyvenančių asmenų namai, todėl gyvenimas juose turi būti organizuotas taip, kad gyventojų fiziniai, psichologiniai, socialiniai, kultūriniai bei dvasiniai poreikiai būtų patenkinami kuo geriausiai. Šios paslaugos garantuoja prieglobsčio suteikimą, būtinų poreikių patenkinimą bei reikalingą globą žmonėms, kuriems nereikia intensyvaus gydymo. Šios paslaugos garantuoja prieglobsčio suteikimą ir aprūpinimą bei reikalingą globą ir ugdymą vaikams, kuriems nereikia intensyvaus gydymo.
Socialinio darbo paslaugos yra skirtos patenkinti kiekvieno globos namų gyventojo socialinius bei emocinius poreikius, padėti kiekvienam gyventojui prisitaikyti prie ligos, negalios bei gydymo sukeliamo poveikio, priprasti prie naujos globos namų aplinkos, atkurti ir pagerinti socialinio funkcionavimo galimybes. Socialinio darbo personalo skaičius bei kvalifikacija priklauso nuo socialinio darbo programos sudėtingumo bei apimties, globos įstaigos dydžio, nuo jos gyventojų charakteristikos bei socialinių poreikių.
Kiekvienam globos namų gyventojui pagal poreikius turi būti teikiamos medicininės bei slaugos paslaugos. Medicininių paslaugų poreikį nustato gydantis gydytojas arba vyriausioji medicinos sesuo. Slaugos paslaugas teikia medicinos seserys, slaugės, vyriausiajai medicinos sesei prižiūrint. Įvertinus globos namų gyventojo poreikius, sudaromi individualūs slaugos planai. Senelių globos namuose turi būti teikiamos neintensyvios ir intensyvios slaugos paslaugos.
Kiekvienuose senelių namuose turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,0 - 6,0 valandos slaugos laiko per parą kiekvienam intensyviai slaugomam senelių namų gyventojui. Vidutiniškai vienam intensyviai slaugomam asmeniui tenka 5,6 val. Atsižvelgdamas į gyventojo fizinę ir psichinę būseną, gydantis gydytojas gali nurodyti skirti ilgesnį slaugos laiką intensyviai slaugomam senelių namų gyventojui. Neintensyviai slaugomam tenka vidutiniškai 1,6 val. slaugos laiko per parą. Senelių namų administracija turi užtikrinti 24 valandų slaugos paslaugas.
Socialinių paslaugų įstaigos darbo terapijos organizatorius gali atlikti ir kitas funkcijas bei užimti ne visą etatą. Darbo terapijos paslaugas teikiančių darbuotojų skaičius priklauso nuo globos įstaigos dydžio bei gyventojų sudėties. Socialinių paslaugų įstaigų administracija organizuoja gyventojų laisvalaikį. Tuo tikslu yra teikiamos kultūrinės paslaugos. Kultūrinių paslaugų organizatorius gali atlikti ir kitas funkcijas bei užimti ne visą etatą. Skaičius darbuotojų, teikiančių kultūrines paslaugas socialinių paslaugų įstaigoje, priklauso nuo gyventojų skaičiaus, jų sudėties bei poreikių.
Globos įstaigos gyventojams pageidaujant, globos namuose turi būti teikiamos religinės paslaugos. Tam tikslui gali būti įrengta atskira patalpa, kuri gali tarnauti ir kaip šarvojimo salė, atliekant laidojimo paslaugas. Socialinių paslaugų įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos sportuoti. Socialinių paslaugų įstaigose turi būti teikiamos švietimo, ugdymo paslaugos. Vaikų socialinių paslaugų įstaigose turi būti teikiamos specialaus mokymo bei ugdymo paslaugos. Ugdymo tikslas - kiek tik įmanoma lavinti vaikų bei vaikų su negalia galimybes. Ugdymo paslaugos teikiamos vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintomis mokymo bei specialaus ugdymo programomis. Įvertinus kiekvieno vaiko poreikius ir galimybes, sudaromos individualios ugdymo programos.
Globos įstaigos gyventojams, pajėgiantiems ir norintiems individualiai atlikti smulkius buitinius darbus, turi būti sudarytos sąlygos tai atlikti. Vaikų socialinių paslaugų įstaigose turi būti įsteigti savarankiško gyvenimo skyriai ar savarankiškos vaikų bendruomenės.
Socialinių paslaugų įstaigos turi būti įsteigtos specialiai šiam tikslui pastatytuose, rekonstruotuose ar pritaikytuose pastatuose. Patalpos turi atitikti techninius, sanitarinius, higieninius, saugos darbe ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimus. Stacionarių globos įstaigų personalą sudaro vadovų, specialistų, tarnautojų bei darbininkų kolektyvas tiesioginiam darbui su klientais ir bendram aptarnavimo darbui atlikti. Personalo skaičius ir struktūra priklauso nuo globos įstaigų gyventojų skaičiaus bei struktūros. Personalo skaičius ir struktūra stacionarių socialinių paslaugų įstaigoje turi būti pagrįstas čia gyvenančių klientų poreikių struktūra, orientuotas į kuo geresnį klientų aptarnavimą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas personalo tiesioginiam darbui su klientais formavimui.
Globos įstaigos naudoja savo veikloje maitinimo, minkšto inventoriaus, medikamentų ir kt. Kiekvienas socialinių paslaugų įstaigoje gyvenantysis (jeigu jis veiksnus) gali būti gyventojų tarybos nariu. Asmuo gali būti pašalinamas iš socialinių paslaugų įstaigos vadovaujantis bendrosiomis vidaus tvarkos taisyklėmis, kuriose numatyta ir pašalinimo tvarka.
Apgyvendinimo socialinėse globos įstaigose tvarka - taisyklės, pagal kurias įforminamas kliento priėmimas į globos įstaigą. Jos tvirtinamos ar keičiamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Apgyvendinimo globos namuose sąlygos - reikalavimai, kuriais remiantis seni žmonės priimami gyventi į šiuos namus arba nustatomas apgyvendinimo namuose eiliškumas.
Dokumentacija, aprašant globotinio turtą (senelių globos namuose), - priimamo asmens turtas (jeigu jį turi) yra aprašomas pagal globos namuose parengtą turto aprašymo formą, jeigu klientas pateikia tokią informaciją. Sutartis tarp gyventojo ir globos įstaigos administracijos - tarp kliento ir administracijos pasirašoma sutartis apie abipusius įsipareigojimus gyvenant globos namuose. Sutartis tarp vaiką atstovaujančios institucijos, asmens ir globos įstaigos administracijos - apgyvendinant vaiką globos namuose tarp jį atstovaujančiojo ir globos įstaigos administracijos pasirašoma sutartis apie abipuses teises ir pareigas gyvenant globos namuose.
Pagal katalogo pradžioje pateiktą paslaugų aprašymo schemą šioje (III dalyje) aprašytos tokios įstaigos: bendruomenės centras, abilitacinis centras, darbo terapijos centras, pagalba namuose. Dienos centras - įstaiga, skirta asmenims, kurie gyvena savo namuose, bet dienos metu jiems teikiama reikalinga globa, maitinami, tenkinami higieniniai poreikiai, bendraujama. Pagyvenusių žmonių klubas - įstaiga, skirta suteikti dienos globą pagyvenusiems žmonėms, kurie tik iš dalies gali savimi pasirūpinti ir kuriems reikia socialinės bei psichologinės pagalbos. Konkrečios įstaigos personalo struktūra priklauso nuo įstaigos profilio ir klientų skaičiaus bei sudėties.
Bendruomenės centro veikloje gali dalyvauti visi bendruomenės gyventojai. Bendruomenės centro darbą organizuoja maža profesionalų grupė (dažnai tik vienas profesionalas - samdomas darbuotojas). Bendruomenės centras gali būti išlaikomas iš savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų visuomeninių organizacijų programoms remti, labdaros, paramos, mokesčio už paslaugas ar iš pelno, gauto už paslaugas bei kitą veiklą. Socialinės reabilitacijos centras - įstaiga, skirta žmonių su negalia integracijai į visuomenę. Vaikų ugdymo grupė, centras - socialinių paslaugų įstaiga, skirta užimtumui dienos metu, ugdymui, socialinei reabilitacijai. Darbo terapijos centras yra įstaiga, skirta žmonių su negalia įtraukimui į darbinę veikla, o per tai - integracijai į visuomenės gyvenimą. Personalo sudėtis. Pagrindiniai jų klientai - ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai. Personalo sudėtis.
Informacijos teikimas - tai socialinės globos ir rūpybos skyriuose (centruose) arba savarankiškų atskirų tarnybų renkama bei sisteminama informacija apie socialinę paramą, socialines paslaugas, socialinių paslaugų įstaigas, įstatymus bei kitus normatyvinius aktus, jų aiškinimas. Turi būti sudaryta galimybė iš anksto užsirašyti pas socialinį darbuotoją. Socialinis darbuotojas teikia informaciją bei konsultuoja klientą, kaip elgtis probleminėje situacijoje. Konsultavimas yra daugiau ar mažiau ilgalaikis procesas.
Socialinės pagalbos tarnyba gali būti organizuota kaip pagalbos namuose padalinys socialinės globos skyriuje, atskira pagalbos namuose tarnyba, tarnyba prie visuomeninių invalidų ir kitų socialinę paramą teikiančių organizacijų. Pagalbos namuose tarnybos vadovas - asmuo, kuris atsakingas už socialinės pagalbos namuose organizavimą, socialinių paslaugų namuose teikimo pirminę kontrolę.
Kiekviena savivaldybė sudaro detalų pagalbos namuose gavėjų registrą. Siekiant numatyti paslaugų namuose teikimo pirmumą, gali būti išskirtos pagalbos namuose pakopos. Pagalbos namuose pakopos išskiriamos pagal poreikio paslaugoms namuose būtinumo laipsnį atskiroms asmenų kategorijoms. Pagalbos namuose (socialinės paslaugos namuose) paslaugos skirstomos į pagrindines ir papildomas. Papildomos paslaugos - paslaugos, kurios nėra gyvybiškai būtinos konkrečioje situacijoje, bet gali būti teikiamos asmeniui pageidaujant, susitarus su paslaugų teikėju.
Kiekviena savivaldybė pati rengia pagrindinių ir papildomų paslaugų sąrašą, prisilaikydama pagrindinio jų išskyrimo principo. Dalinė pagalba namuose - aptarnavimas, teikiant tik kai kurias paslaugas.
Teisė į Socialinį Būstą
Ši paslauga teikiama asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnį.
Teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą turi asmenys ir šeimos, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba mažesnis kaip 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.
Asmenys ir šeimos, su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja po 5 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos. Asmenys ir šeimos įrašomi į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą pagal prašymo užregistravimo Savivaldybės administracijoje datą ir laiką. Likusių be tėvų globos asmenų ir jų šeimų.
Reikalavimai Pretendentams
Asmenys ir šeimos, norintys pretenduoti į socialinį būstą, turi atitikti tam tikrus reikalavimus:
- Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravę gyvenamąją vietą Šiaulių mieste arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Šiaulių mieste;
- Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už praėjusius kalendorinius metus deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių:
- asmens be šeimos: grynosios metinės pajamos - 40 VRP* dydžių, turtas** - 56 VRP* dydžių;
- dviejų ar trijų asmenų šeimos: grynosios metinės pajamos - 80 VRP* dydžių, turtas** - 112 VRP* dydžių;
- keturių ar daugiau asmenų šeimos: grynosios metinės pajamos vienam asmeniui - 23 VRP* dydžiai ir turtas vienam asmeniui **- 56 VRP* dydžiai.
- jeigu neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba yra mažesnis kaip 14 kv.
Asmenys ir šeimos, nuomojantys socialinį būstą ir laukiantys socialinio būsto eilėje, privalo Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais (iki 2019 m. gegužės 1 d.) deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas), pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už kalendorinius 2018 metus (forma FR0001). Socialinio būsto nuomininkai teisę į socialinio būsto nuomą išsaugo, jei jų deklaruotas kalendorinių metų turtas (įskaitant gautas pajamas), viršija nurodytus ribinius dydžius teisei į socialinio būsto nuomą pagrįsti ne daugiau kaip 25 procentais.
Socialinė kampanija „(Ne)svetimas kaimynas“
Būsto Prieinamumo Problemos Lietuvoje
Per dešimt metų (2007-2017) Lietuvoje 50 proc. padaugėjo būsto išlaidų slegiamų gyventojų, didžiąją dalį savo pajamų išleidžiančių būstui. 2014-2017 m. būsto įsigijimo kainos Lietuvoje augo iki 8,9 % kasmet; 2019 m. Skursta beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų, skurdo lygis nemažėja. 2018 m. apie 645 tūkst. 2014-2020 m. nacionalinės pažangos programoje Lietuva įsipareigojo kryptingai didinti būsto prieinamumą ir iki 2020 m. būsto prieinamumą pažeidžiamoms gyventojų grupėms padidinti iki 100 proc., tačiau 2016 m. Didžiųjų miestų savivaldybės turi sukaupusios daugiau nei 13 milijonų eurų būstams įsigyti ar remontuoti, bet pagal paskirtį jų nenaudoja. Didelė dalis savivaldybių turimų butų stovi neapgyvendinti.
„komunizmo žlugimas buvo lydimas būsto politikos decentralizacijos, o tai reiškė valstybės atsakomybės perdavimą į privačias rankas ir būsto politikos liberalizavimą bei marketizavimą. „Visose išsivysčiusiose šalyse valstybė daro įtaką̨ būsto sektoriaus plėtrai ir reguliuoja būsto pasirinkimo bei prieinamumo galimybes. Būsto politika - tai instrumentas, kuriuo valstybė siekia sušvelninti laisvosios rinkos jėgų įtaką namų ūkių pasirinkimui nuomojant, perkant arba statant būstą. Kitaip negu Lietuvoje, kitose Europos valstybėse „būsto statybą plėtoja mažos bendrovės, įvairios nevyriausybinės organizacijos, taip pat patys namų ūkiai inicijuoja ir vykdo būsto statybą. Prieinamas ir kokybiškas socialinis būstas, teikiamas savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, sudaro sąlygas ilgalaikei nuomai, o tai sumažina poreikį pirkti nuosavą būstą. Įvairios socialinio draudimo schemos leidžia išsaugoti kokybišką būstą net ir patekus į socialinę riziką.
Būsto prieinamumas priklauso ir nuo pilietinės visuomenės pastangų. Europos piliečių iniciatyva - tai priemonė paraginti Europos Komisiją imtis veiksmų. Iniciatyvą „Būstas - visiems“ inicijavo Austrijos visuomenininkai drauge su profesinėmis sąjungomis ir kitomis ne pelno organizacijomis. Visose ES šalyse reikia surinkti iš viso 1 milijoną parašų ir bent 7 šalyse - nustatytą minimumą parašų. Parašai po peticija renkami internetu iki kovo 18 d. Paremkime kilnią iniciatyvą. Visi turime teisę į stogą virš galvos. Vergauti bankams, viską sukišti nuomai - normalu, o valstybės parama piliečiams apsirūpinant būstu - nenormalu? Jei taip nemanote, savo parašu prisidėkite prie europiečių judėjimo. Iniciatyvos puslapis lietuvių kalba.
Dokumentai, reikalingi socialiniam būstui gauti:
- Asmens tapatybės dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė).
- Prašymas suteikti socialinį būstą.
- Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą.
- Dokumentai, įrodantys pajamas ir turtą (pažyma iš darbovietės, pensijos pažymėjimas, deklaracija apie pajamas ir turtą).
- Dokumentai, patvirtinantys šeimos sudėtį (santuokos liudijimas, gimimo liudijimai).
- Kiti dokumentai, priklausomai nuo individualios situacijos (invalidumo pažymėjimas, pažyma apie lėtinę ligą, dokumentai apie būsto būklę).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad reikalavimai ir dokumentų sąrašas gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės, todėl rekomenduojama pasitikslinti informaciją konkrečioje savivaldybėje.
Apibendrinant, socialinio būsto schemos Lietuvoje yra skirtos padėti pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms užsitikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Nors išlieka iššūkių, susijusių su būsto prieinamumu ir savivaldybių išteklių panaudojimu, svarbu, kad piliečiai žinotų apie savo teises ir galimybes gauti socialinę paramą būstui.
Socialinis būstas Vilniuje
tags: #socialinio #busto #schemos