Socialinis būstas - tai galimybė įsikurti tiems, kuriems rinkos sąlygomis tai padaryti būtų sudėtinga. Tačiau, kaip rodo praktika, ne visada viskas klostosi sklandžiai, ypač skyrybų ar kitų šeimyninių aplinkybių atvejais. Šiame straipsnyje aptarsime socialinio būsto nuomininkų teises, remiantis teismų praktika ir advokatų įžvalgomis, atkreipiant dėmesį į situacijas, kai šeimos nariai išyra.
Ši problema ganėtinai aštri Kaune, kuriame skirtumas tarp neprivatizuoto ir socialinio savivaldybės būsto valdininkų pastangomis buvo ištrintas. Advokatės D.Višinskienės pastebėjimu, daugeliu atvejų žmonės tokias sutartis pasirašė, net nežinodami apie esminius pakeitimus arba nesuprasdami, kaip smarkiai tai pablogins jų padėtį.
Neseniai tokios dvi D.Višinskienės kontoros atstovautos bylos su Kauno miesto savivaldybe pasibaigė taikos sutartimis. Nepagrįstai įrašyti nuomos sutarčių punktai panaikinti, abiem atvejais nuomininkai tapo neprivatizuoto būsto gyventojais ir galės įsigyti butus, kuriuose yra gyvenę ne vieną dešimtį metų.
Visoje Lietuvoje iki nustatyto termino - 2002 metų pabaigos - gyventojų neišpirkti „valdiški“ butai buvo perduoti savivaldybėms. Gyventojams pasirinkimo nebeliko: su jais buvo pasirašomos sutartys tik dėl socialinio būsto nuomos, buvo „ištrintas“ skirtumas tarp neprivatizuoto ir socialinio būsto. „Valdiškas“ būstas Kaune tarsi išnyko.
Socialinio būsto fondas Vilniuje plečiasi. Šaltinis: vilnius.lt
Teisiniai Aspektai ir Ieškiniai Teismui
Advokatė D.Višinskienė pasakojo, kad į advokatų kontorą dėl nepalankių socialinių sutarčių sąlygų susirūpinę kauniečiai kreipėsi jau prieš keletą metų. Tąsyk kreipėsi suglumusi klientė: dešimtmečius gyveno neprivatizuotame, po skyrybų padalintame bute. 2002 m. „Tai buvo vienas pirmųjų nerimo signalų Kaune: nejau, jei mano pajamos didės - ateityje neteksiu būsto? Kokiu pagrindu, jei visą gyvenimą čia gyvenau?
Dviejų šią vasarą taikos sutartimi teisme baigtų bylų faktinės aplinkybės panašios. Vienu atveju, mirus pagrindinei būsto nuomininkei V.T. ir perrašant 1985 m. Antruoju atveju daugiau nei 50 metų nuomojamose patalpose gyvenantys kauniečiai - motina ir sūnus - tik šiemet, kreipęsi dėl galimybės nusipirkti butą, sužinojo, kad jam taikomas socialinio būsto statusas. Tuo tarpu mirus pagrindiniam nuomininkui J.M., iš tikrųjų su jo šeimos nariais tęsėsi gyvenamosios patalpos nuomos santykiai.
Ieškinyje teismui advokatė D.Višinskienė priminė tuometį teisinį reguliavimą: sovietmečiu, išnuomojant butą tiek V.T., tiek J.M., socialinis būstas net negalėjo būti suteiktas - nes tokių būstų nenumatė to laikotarpio įstatymai. „Įstatymas neturi grįžtamosios galios. Taip pat konstatuota, jog ieškovų, gyvenusių kaip pagrindinio nuomininko šeimos nariai, teisė naudotis butu automatiškai neišnyko įsigaliojus kitiems teisės aktams, be to, nė vienas iš nuomininkų nėra kreipęsis į savivaldybę, kad jiems būtų suteiktas socialinis būstas.
Ieškinyje pasiremta ir teisės aktais, nustačiusiais, jog nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. pabaigos, pagrindu būstą nuomojantiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta viršijus turto ir pajamų ribą, šių nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas neturi ribojimų, taikomų sutartims, sudarytoms nuo 2003 m.
D.Višinskienė pabrėžė, kad socialinių nuomos sutarčių sąlygos pripažintos negaliojančiomis nepaisant to, kad patys gyventojai kažkada šią, jiems nepalankią, sutartį pasirašė. „Sutartį sudaro dvi šalys - šiuo atveju savivaldybė ir žmogus. Teoriškai šalys sutartį gali keisti. Vis dėlto pastebėjome, kad kai 2009 m. Kol kas nežinoma, kiek gali būti atvejų, kai savo teises nuomininkams teks ginti teisme. Vien iki 2009 m.
Šia galimybe pasinaudoti gali tie gyventojai, kuriems būstas išnuomotas iki 2003 m. sausio 1 d.
LIETUVIŠKAS SUBATONAS DAY 234 | Nuo ryt pradedam dirbt | !planas !subatonas
tags: #socialinio #busto #nuomininko #teises #skyrybu #atveju