„Snoro“ banko nekilnojamojo turto istorija po bankroto

Po „Snoro“ griūties 2011 metais vis daugiau pasklinda faktų apie tai, kokioje prabangoje gyveno tuomet vieni įtakingiausių verslininkų ir žlugusio banko akcininkai Vladimiras Antonovas bei Raimondas Baranauskas.

Buvusio banko būstinė pardavinėjama už 5 mln. eurų, tačiau pirkėjas vis neatsiranda. 6,6 tūkst. kv. m ploto administracines patalpas anksčiau mėginta parduoti elektroninėje varžytynių sistemoje evarzytynes.lt ir laisvojo pardavimo būdu, tačiau abu kartus pirkėjų nesulaukta. Kartu su „Snoro“ buveine parduodamas kiek didesnis nei 65 kv. m sandėlis, perleidžiama žemės sklypo nuomos teisė. Objektas yra patrauklioje vietoje, tą pripažįsta ir nekilnojamojo turto ekspertai.

Anot G.Adomonio, nors objektas yra patrauklioje vietoje, tačiau turi kelis trūkumus. „Čia ateina nemažai rimtų žmonių. Pastatą galima daug kam pritaikyti - nuo butų iki biurų, viešbučių, tačiau trukdo automobilių stovėjimo aikštelės nebuvimas. Nebent iš rūsio ją galima padaryti. Be to, dalį rūsio ir du trečdalius antro aukšto valdo du savininkai. Pastatu domisi viešbučių atstovai ir plėtotojai, fondai ir privatūs asmenys.

Pastatą galima daug kam pritaikyti - nuo butų iki biurų, viešbučių, tačiau trukdo automobilių stovėjimo aikštelės nebuvimas.

Ekskursija po pastatą prasidėjo šeštame aukšte, kur susitikome su G.Adomoniu. Plačiais laiptais pakilome į septintą aukštą, kuris įrengtas apie 2005 metus. Šalia jų yra didelės posėdžių salės ir milžiniška terasa. Visame aukšte įrengta „protingo namo“ sistema - žaliuzės reguliuojasi automatiškai, įrengtos modernios šildymo ir vėdinimo sistemos. Kur dabar yra septintas aukštas, anksčiau tebuvo stogas. Po rekonstrukcijos čia buvo įrengta VIP erdvė. Septintas aukštas, kurio plotas sudaro apie 550 kv. m, buvo skirtas svarbiausiems banko asmenims, valdybos nariams.

Užsukame į R.Baranauskui priklausiusį kabinetą. Masyvūs baldai, oda aptraukti krėslai ir sofos - visa tai dabar laukia naujojo pirkėjo. „Dabar pardavinėjame ir šiuos baldus, o anksčiau norėjome parduoti viską su baldais. Tikėjomės, kad visą šį aukštą išlaikysime pardavimui, nes jis pritaikytas darbui. - Tai visgi gal jie tikrai iš krokodilo odos? - Baikit, čia juk vienodas raštas visur. Į R.Baranausko kabinetą panašus ir V.Antonovo, tačiau šiek tiek mažesnis. Galbūt todėl, kad jis nebūdavo toks dažnas svečias Lietuvoje, tad ir kabineto nereikėjo didelio. Ištaigingas pastato aukštas beveik nelankomas jau metus.

Keliaujame toliau ir patenkame į ant stogo įrengtą terasą. Iš jos atsiveria pasakiški Vilniaus panoramos vaizdai - centras kaip ant delno. Tačiau ne mažiau įspūdinga ir pati terasa - su fontanais, medeliais ir kapsule. Mus lydėję vyrai pasakojo, kad čia įrengtas šildymas ir vėdinimas, iš patalpos galima stebėti žvaigždes.

Leidžiantis žemyn atsiveria jau ne tokie įspūdingi vaizdai. Nauji, tačiau tušti kabinetai. Šeštame aukšte įrengta dar viena didžiulė posėdžių salė, kurią dabar kartais naudoja administratoriai. Iš tiesų, pastatas yra pustuštis. Penktame aukšte dar galima pamatyti senų nuomininkų ar prie bankroto dirbusių žmonių paliktų daiktų ar dokumentų, tačiau viskas po truputį tvarkoma. Leidžiantis dar žemiau matau paprastus kabinetus.

Šlovingas banko dienas čia mena krūvos popierių, dėžučių, pinigų skaičiavimo aparatų, o laiptai veda dar ir į rūsį, kur buvo įrengta speciali salė privatiems klientams.

Be pagrindinės būstinės, bankroto administratoriai bando parduoti ir buvusį banko filialą Kaune, kuris buvo įsikūręs istoriniame 1931 metais statytame pastate. Kažkada ten buvo Lenkų smulkaus kredito draugijos rūmai, o pastatas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Pastatas parduodamas už 572,6 tūkst.

Rusijoje parduodamas motelis, už kurį prašoma daugiau nei 69 mln. rublių. O Estijoje - dvaro kompleksas, kurio kaina siekia 160 tūkst. eurų, bei „Snoro“ dukterinės įmonės „Real Estate Investment Management OÜ“ 5,5 tūkst. kv. m administracinis pastatas ir 46,43 aro žemės sklypas už 3,8 mln.

Vyriausybė nacionalizavo „Snorą“ po perspėjimo, kad bankui gresia nemokumas. Laikinuoju administratoriumi paskirtas Simonas Freakley. Jo vadovaujami „Krool“ konsultantai prieš metus atliko „Snoro“ akcininko Vladimiro Antonovo reputacijos tyrimą. Dabar laikinajam nacionalizuoto banko „Snoras“ administratoriui pavesta nustatyti, kiek ir kokio turto valdė „Snoras“.

S. Freakley teigimu, dalis banko turto naudota ne banko, o akcininkų reikmėms. Neoficialiais duomenimis, „Snoras“ už gyventojų ir verslininkų bankui patikėtus pinigus pirko užsienio vilas, butus, ištisus pastatus, prabangius automobilius, riedančius ne tik Lietuvos keliais.

1998 m.vyko keturių asmenų suėmimas. Šie atvažiavo saugumiečiams parduoti 10 000 netikrų dolerių, siūlė atvežti dar daugiau - neribotą kiekį iš Jungtinių Arabų Emyratų. Du iš sulaikytųjų - Lietuvos KGB karininkai, vienas jų dirbo „Snoro“ vindikacijos tarnyboje. Padirbtus dolerius atvėžė „Snoro“ automobiliu. Bankas saugumo prašė grąžinti tarnybinį automobilį, pistoletą, šovinius ir radijo stotį.

Beveik prieš dešimtmetį - 2002 m. - mūsų saugumiečiai sužlugdė užsienio mafijos planą, kaip už daugiau nei milijardą litų įsigyti „Snoro“ akcijų ir užvaldyti du trečdalius banko. Pinigus žadėjo pervesti Monako Grimaldi kunigaikščių atstovu prisistatęs Prancūzijos pilietis Jeanas Philippe de Grimaldi. Saugumiečiai išsiaiškino, kad tai apsišaukėlis, jo tėvas - eilinis rumunas, o ši kompanija susijusi su Rusijos mafija. Jie planavo užvaldę paversti „Snorą“ didžiausiu banku Baltijos šalyse.

Netrukus „Konversbank“ investavo dar 25 milijonus ir perėmė „Snoro“ kontrolę. Rusijos spauda šį sandorį vadino keistu. Keturis kartus mažesnis už „Snorą“ „Konversbank“ aptarnavo vien Rusijos atominės energetikos ministerijos sistemą. Galbūt todėl, kad pagrindinis „Konversbanko“ savininkas - mokslininko, dalyvavusio kuriant sovietų branduolines raketas, anūkas Vladimiras Antonovas. Jo tėvo pažintys atominės energetikos ministerijoje galėjo padėti sūnaus verslui, o šis ieškojo, kaip įsitvirtinti būsimosios Europos Sąjungos erdvėje.

Prasidėjus pasaulinei krizei V. Antonovas jaunesnysis siekė supirkti Skandinavijos, Baltijos šalių bankus, veržėsi į Didžiąją Britaniją, tačiau bankų priežiūros institucija „Snorui“ steigti filialą neleido. Dažniausia tokio atsisakymo priežastis - įtarimai dėl neskaidrios veiklos, pinigų plovimo.

V. Antonovas svajojo savo rankose išlaikyti Švedų automobilių koncerno SAAB akcijas, tačiau Švedijos ir Jungtinių valstijų valdžios atstovai sandorį užblokavo. Kai kas Antonovus sieja su 2006 m. įvykdyta Rusijos centrinio banko vadovo Andrejaus Kozlovo žmogžudyste. Anot žiniasklaidos, nužudytasis išvakarėse viešai abejojo „Konversbanko“ veiklos skaidrumu. 2009 m. pasikėsinta ir į Antonovą vyresnįjį. Į jį paleista 18 šūvių. Rusijos žiniasklaida spėlioja, kad į jį šaudyta galbūt dėl jo ir sūnaus verslo.

Pranešta, kad po Lietuvos vyriausybės sprendimo nacionalizuoti „Snorą“ V. Antonovas atvyko į Latviją, kur tariasi dėl tolesnių veiksmų. Į banko „Snoras“ istoriją netrukus bus įrašytas dar vienas turto švaistymo pavyzdys.Banko, kuriam bankroto byla buvo iškelta dar 2011-ųjų gruodį, turtas parduodamas tiktai dabar.

Kitą savaitę prasidėsiančiame banko turto pardavimo etape bus parduodama daugiau nei 250 nekilnojamojo turto objektų. Tai - butai, namai, įvairios paskirties pastatai, kuriems laikas - kaip žudikas. Ypač kai tie statiniai neprižiūrimi.

„Snoras“ šalyje buvo penktasis komercinis bankas pagal turtą. Jo bankroto administratorius Gintaras Adomonis tikino, kad rugpjūčio 6 dieną prasidedančiose varžytynėse pirkėjai ras iš tiesų vertingų nekilnojamojo turto objektų, kurių patrauklumą dar padidino persvarstytos kainos.

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis aiškino, kad labiausiai pirmaisiais metais nuvertėja anksčiau patraukliai atrodęs, tačiau be priežiūros paliktas nekilnojamasis turtas. Jo kaina gali sumažėti 10-20 procentų.„Neprižiūrimas nekilnojamasis turtas jau per metus gali tapti nepatrauklus. Vėlesniais metais jis pereina į kitokio turto kategoriją, ir didelio kainos kritimo nebebūna“, - kalbėjo S.Vagonis.

Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ direktorė Aurelija Mažintienė, prieš porą metų atsakydama į šį klausimą, aiškino, kad, norint parduoti brangesnį pastatą ar butą, būtina atlikti turto vertinimą. Tokie procesai esą užtrunka.

Pavirto vaiduokliais 1,5 mln. eurų už 95 arų sklypą ir buvusią „Žalgirio“ sporto bazę Vilniuje, Žolyno gatvėje. Šį objektą „Snoras“ perėmė už skolas. Nugyventą objektą dar buvo galima prikelti, tačiau juo keletą metų niekas nesirūpino. Čia apsigyveno benamiai. Tad dabar pastatus belieka nušluoti nuo žemės paviršiaus. Tokia pat ateitis laukia ir statinių sostinės Žirmūnų gatvėje. Čia prie Neries upės iš varžytynių už 1,5 mln. eurų pradinę kainą bus parduodami keli „Snorui“ priklausę ir vaiduokliais virtę statiniai.

Neseniai Rygoje buvo parduotas „Snorui“ priklausiusio „Latvijas Krajbanka“ centrinės būstinės 10,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto biurų pastatas. Jį už 10,5 mln. eurų įsigijo kompanijos „Latvijas Novitates Komplekss“ antrinė įmonė „JD 15“. Naujieji šeimininkai neslėpė, jog teks investuoti didžiulę sumą pinigų, kad pastatas atitiktų A klasės biurams keliamus reikalavimus. Tai daug ką nustebino - juk pastatas iškilo 2006 metais. Nors statinys nesenas, jam, kaip ir kitam „Snoro“ turtui, trūko priežiūros.

Vyriausybei nacionalizavus banką buvo areštuotas ir R.Baranausko namas. Ir ne po vieną, o po penkis kartus. Turtą areštavo Vilniaus apygardos prokuratūra, teismas, keli antstoliai. 2011 metų pradžioje šio namo rekonstrukciją pradėjęs R.Baranauskas spėjo pakelti stogą, bet jo neuždengė. Toks pastatas riogso iki šiol, niekas ketverius metus nesirūpina jo užkonservuoti. Nesunku nuspėti, kokia yra sienų, perdangų būklė.

Vadinasi, liko tiktai viena išeitis - parduoti nekilnojamąjį turtą iš varžytynių ir lėšas panaudoti banko skoloms grąžinti. Bet kokia bus namo vertė, jeigu jį areštavusi valdžia nė nemano pasirūpinti turtu?

Nebaigtas statyti neprižiūrimas pastatas keletą metų darkė Utenos centrą. Specialistai baiminosi - dar viena ar dvi žiemos, ir sienos pradės skilinėti, nes jos - iš stiklo ir aliuminio konstrukcijų. Pro nesandarias stiklo blokų sandūras pastate kaupėsi drėgmė.

Kaip nurodoma „Snoro“ bankroto administratoriaus ataskaitoje, iki praėjusių metų pabaigos buvo neparduoti 309 šiam bankui Lietuvoje nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai. Tai ir iš skolininkų perimti, ir banko istoriškai turėti pastatai. Užsienyje buvo likę 5 neparduoti objektai. „Snorui“ vis dar priklauso komercinės paskirties statinių grupė Maskvoje ir Maskvos srityje, Naro Fominsko rajone, esantis motelis.

Estijoje likęs administracinis pastatas Tartu gatvėje, Taline, ir dvaras su žemės ūkio paskirties sklypais Imastu kaime, Tapos valsčiuje. Beje, bankroto administratorius jau sumažino dvaro ir aplinkinių žemės ūkio paskirties sklypų pardavimo kainą. Estijoje taip pat neparduotas „Snoro“ antrinei įmonei priklausantis administracinis pastatas Meistrio gatvėje, Taline.

Tačiau „Snorui“ praėjusiais metais vis dar priklausė 65 nekilnojamojo turto objektai, kurių turto vertinimas netgi nebuvo parengtas. Jie bus parduodami tik atlikus šią procedūrą. Bankroto administratorius pažymėjo, kad 2015-aisiais bus siekiama persvarstyti turto pardavimo užsienyje strategiją siekiant paspartinti pardavimo procesą.

Pavyzdžiui, ketinama įvertinti, ar tikslinga tokį turtą grupuoti arba skaidyti taip didinant jo patrauklumą. Vilą nesėkmingai buvo mėginama parduoti naudojantis ankstesnio bankroto administratoriaus pasitelktų nekilnojamojo turto brokerių paslaugomis.

G.Adomonis pripažino, kad vilos būklė nėra pati geriausia, statiniui reikia renovacijos. Jos stogas kiauras, sudūlėjusios konstrukcijos. Bet dėl finansinės banko situacijos remontas ar kitos investicijos į ją nebuvo ir turbūt nebus atliekamos. Todėl ir šis objektas kažkam greičiausiai atiteks pusvelčiui.

O vienas garsiausių užsienyje esančių „Snoro“ objektų - pastatas Prancūzijos Nicos kurorte. Jo plotas - 572 kvadratiniai metrai, vertinamas 5 mln. eurų. Bet ir jo stogas kiauras...

Bankroto administratoriaus komanda netrukus prasidėsiančiame „Snoro“ turto pardavimo etape tikisi parduoti prabangų butą Vilniaus senamiestyje. Už 104 kvadratinių metrų ploto butą ir automobilio stovėjimo vietą Gaono gatvėje bus prašoma 332 870 eurų. „Snoras“ taip pat parduoda butus Vilniuje, Druskininkuose, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Tarp komercinių nekilnojamojo turto objektų pirkėjai ras banko veiklai naudotus Alytaus, Kauno, Tauragės, Šiaulių, Mažeikių filialų pastatus. Taip pat Vilniuje bus parduodamas žemės sklypas greta Pilaitės prospekto ir vakarinio aplinkkelio, viešbutis Vingrių gatvėje. Pirkėjo lauks medienos perdirbimo įmonė Kelmės rajone, kavinė Palangos J.Basanavičiaus gatvėje, kiti nekilnojamojo turto objektai.

Administratorių algos buvo įspūdingos. Nė vieno iš buvusių banko „Snoras“ vadovų atlyginimas toli gražu neprilygo laikinojo banko administratoriaus Simono Freakley uždarbiui. Jis per mėnesį gaudavo 140 tūkst. eurų. Kito administratoriaus brito Neilo Cooperio alga buvo kuklesnė, bet irgi įspūdinga - 29 tūkst. eurų.

Už 14 objektų tikimasi gauti daugiau kaip 50 mln. litų. „Turtas yra įvertintas nepriklausomų turto vertintojų ir pilnai paruoštas pardavimui. Manome, kad siūlomi objektai bus patrauklūs būsimiems pirkėjams, o jų pardavimas sugrąžins papildomą reikšmingą sumą banko kreditoriams.

Pradedamas pardavinėti nekilnojamasis turtas papildo 156 jau parduodamus banko perimtus nekilnojamojo turto vienetus. Pirmasis nekilnojamojo turto portfelis buvo paruoštas pardavimui šią vasarą, jį sudarė objektai, kurių kiekvieno vertė buvo mažesnė nei 1 mln. litų.

Likusią dalį, apie 33 arų, įmonė turės išsipirkti iš Turto banko už 652 tūkst. 15min skelbė, kad administracinį pastatą buvęs „Snoro“ akcininkas kartu su sutuoktine įsigijo 2009 metais iš Vilniaus savivaldybės aukcione už 6,3 mln. litų (1,82 mln. eurų). Žiniasklaidoje skelbta, kad, pirkdamas namą, turėjo už 695 tūkst. eurų įsigyti ir žemės sklypą, tačiau to taip ir nepadarė.

Balandžio pradžioje Vilniaus apygardos teismas patenkino „Snoro“ bankroto administratoriaus prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones buvusių pagrindinių banko akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko turtui.

Tarptautinis konkursas dėl paskolų portfelio, kurio vertė 1,6 milijardo litų, vyko pagal griežtas procedūras, užtikrinančias proceso skaidrumą. Didžiausias pagal vertę „Snoro“ turtas bus parduotas tarptautiniam konsorciumui, kuriam vadovauja investicinis bankas, šiame etape nepageidaujantis skelbti savo pavadinimo.

Nuo lapkričio 11 dienos „Snoro“ bankroto administratoriaus pareigas pradėjęs eiti UAB „Valnetas“ vadovas Gintaras Adomonis sakė esąs informuotas apie paskolų portfelio procese pasiektą progresą. „Sieksime, kad procesas būtų baigtas kreditoriams palankiausiomis sąlygomis“, - pažymėjo G. Adomonis.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Akorus Real Estate“ pardavimų vadovo Donato Kojalos nuomone, kilusi suirutė gali paskatinti žmones ieškoti alternatyvių investicijų indėliams. Finansų ministerija nurodo, kad „Snoro“ banke yra 4,84 milijardo litų apdraustų indėlių, kurie privalo būti grąžinti indėlininkams. „Per tam tikrą laikotarpį į rinką grįš Lietuvos mastu didelė pinigų suma.

Pažymėtina, kad tokie nekilnojamojo turto objektai ir šiai dienai turi pakankamai pirkėjų, todėl rinkoje dirbtinai sukilus paklausai neatmestinas kainų ūgtelėjimas. Kainų padidėjimas ir pirkėjų pagausėjimas neabejotinai pagyvintų bendrą rinką, tačiau pirkimo bumo, lydimo ženklaus kainų didėjimo, tikėtis tikrai nevertėtų.

Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius praėjusį penktadienį komentuodamas paskutinių kelių dienų visų Lietuvos komercinių bakų indėlininkų elgseną teigė jog kol kas nėra absoliučiai jokios panikos.

Bankas „Snoras“ labai savotiškai investavo indėlininkų ir klientų lėšas. Už gyventojų ir verslininkų bankui patikėtus pinigus pirkti rūmai Prancūzijos Nicos kurorte, didžiuliai butai Vilniaus Senamiestyje ir prabangūs automobiliai, - skelbia Delfi. Šis turtas registruotas banko ar jo antrinių įmonių vardu, tačiau nušalintieji banko vadovai juo naudojosi kaip savo nuosavybe. Rūmai Nicoje įvertinti daugiau kaip 17 mln. litų, maždaug tiek pat įvertinti ir „Snoro“ nekilnojamojo turto objektai Vilniaus senamiestyje. „Snorui“ taip pat priklauso ne vienas prabangus „Jaguar“, „Porche“, „Maybach“ markės automobilis.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius „Snoro“ banko nekilnojamojo turto objektus, kurie buvo parduodami po bankroto:

tags: #snoro #nekilnojamas #turtas