Santuokos nutraukimas - sudėtingas procesas, ypač kai reikia spręsti turto dalybų klausimus. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, šis procesas yra reglamentuotas įstatymais, kurie numato įvairias galimybes ir sąlygas, atsižvelgiant į konkrečias situacijas. Šiame straipsnyje aptarsime turto dalybas skyrybų atveju, remiantis teismų praktika, net jei nuo santuokos sudarymo nėra praėję 5 metai.
Santuokos Nutraukimas Bendru Sutarimu
Santuokos nutraukimas bendru sutarimu yra pats paprasčiausias ir pigiausias būdas pabaigti santuoką. Tai patogiausias santuokos nutraukimo būdas, nes sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, be to, tai greičiausias būdas, nes įstatymas numato, kad prašymai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu teisme išnagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos.
Svarbu! Santuoka bendru sutarimu gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos:
- Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei 1 metai;
- Abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių;
- Abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.
Jei neturite nepilnamečių vaikų ir netvarkote bendro ūkio daugiau kaip 1 metus, santuokos nutraukimo dokumentus tvirtina notaras, o santuoka laikoma nutraukta kitą dieną po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.
LR Civilinio kodekso 3.51 straipsnis reglamentuoja santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuomet skyrybos dėl sutuoktinio kaltės ar sutuoktinės kaltės nėra inicijuotos.
Kai abu sutuoktiniai priima sprendimą nutraukti santuoką bendru sutarimu, pats procesas tampa aiškesnis ir paprastesnis.
Taikus santuokos nutraukimas siekia užtikrinti abiejų sutuoktinių ir jų vaikų gerovę ir padėti jiems gražiai nutraukti tarpusavio santykius be didesnių konfliktų ir ginčų.
Jeigu vis dėlto nepavyksta nutraukti santuokos taikiai, tokiu atveju tenka kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tačiau dar prieš ieškinio parengimą yra būtina inicijuoti mediacijos procesą.
Svarbu pažymėti, kad skyrybos bendru sutarimu yra galimos tik jeigu nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai. Toks ribojimas yra numatytas siekiant, kad sprendimas dėl santuokos nutraukimo nebūtų neapgalvotas, impulsyvus, taip pat siekiant užkirsti kelią fiktyvioms santuokoms.
Sutartis Dėl Santuokos Nutraukimo Pasekmių
Pagrindinis dokumentas, kuris yra teikiamas teismui bei notarui, siekiant nutraukti santuoką, yra sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra aptariami šie klausimai:
- Turto padalinimas
- Atsiskaitymo su kreditoriais tvarka
- Nepilnamečių vaikų ir sutuoktinių vienas kito išlaikymas
- Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas
- Dalyvavimo nepilnamečių vaikų auklėjime tvarka
- Nepilnamečių vaikų bendravimo su gyvenančiu tėvu arba motina tvarka
- Kitos sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos
Sutuoktiniai yra laisvi patys savo nuožiūra susitarti dėl santuokos pabaigos teisinių pasekmių.
Tačiau teismas bei notaras skyrybų bylose yra aktyvus ir jeigu pastebi, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas arba notaras sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.
Be to, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą ar notarą (jei neturi nepilnamečių vaikų) dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.
Turto Padalinimas
Vienas iš svarbiausių bei dažniausiai ginčą keliančių klausimų yra turto dalybos. Tai apima ne tik nekilnojamąjį turtą, pinigus, bet ir kilnojamąjį turtą (automobilius, motociklus, priekabas ar kt.) įgytus per santuokos laikotarpį.
Turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalintas sutuoktiniams jų bendru susitarimu.
Jeigu abipusio susitarimo nėra, teismas spręsdamas šį klausimą preziumuoja, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl jis dalinamas per pusę.
Tuo pačiu, jeigu vieno sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją.
Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams.
Ar gali turtas būti padalintas ne per pusę?
Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik išimtinais atvejais. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.
Turto Teisinio Rėžimo Svarba
Turto padalinimas priklauso ir nuo turto teisinio rėžimo, t.y. ar turtas yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė ar bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
- Asmeninė nuosavybė - turtas, įgytas iki santuokos, dovanotas ar paveldėtas po santuokos, asmeninio naudojimo daiktai ir pan.
- Jungtinė nuosavybė - turtas, įgytas po santuokos abiejų sutuoktinių vardu, pajamos iš asmeninės nuosavybės, pajamos iš bendros veiklos ir pan.
Asmenine sutuoktinių nuosavybe priklausantis turtas gali būti pripažintas ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu turtu, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) arba sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Santuokos Nutraukimas Dėl Vieno Iš Sutuoktinių Kaltės
Įstatyme įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Reikalauti santuokos nutraukimo šiuo pagrindu galima neatsižvelgiant į tai, kiek laiko praėję, kai sudaryta santuoka, tačiau būtina įrodyti sutuoktinio kaltę. Nutraukiant santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, kito sutuoktinio kaltė nėra preziumuojama.
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Pavyzdžiui, teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais, nustato, kad abu sutuoktiniai buvo vienas kitam neištikimi. Teismui konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda labai svarbių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad nė vienas iš jų neturi teisės prisiteisti iš kito turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Laikinosios Apsaugos Priemonės
Kai taikomos jau iškėlus civilinę bylą, apsaugos priemonės vadinamos - ieškinio užtikrinimo priemonėmis. Tiek vienas, tiek kitas priemones teismas gali taikyti savo iniciatyva arba suinteresuotų asmenų (pvz., vieno sutuoktinio, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, prokuroro, policijos ir t. Šių priemonių taikymo pagrindas - būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ir asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
Kokias laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti teismas?
- Sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos
- Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų
- Draudimas sutuoktiniui atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų trukdoma kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu
- Laikino išlaikymo priteisimas
- Turto areštas
Pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra išsamus. Septyniuose punktuose įvardytos priemonės atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes gali įgyti specialesnę, konkretesnę išraišką ir tai būtų įstatyme nurodytos priemonės detalizavimas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, kurios šiame sąraše nenumatytos, tačiau teismo nuomone, yra būtinos siekiant apsaugoti vaiko ar kito sutuoktinio interesus.
Pavardės Klausimas Po Skyrybų
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.
Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.
Gyvenamojo Būsto Klausimas
Jei yra vienas gyvenamasis būstas, kuris priklauso vienam iš sutuoktinių, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.
Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės.
Jeigu šeimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium.
Dokumentai Reikalingi Santuokos Nutraukimui
Norint nutraukti santuoką bendru sutarimu, Jums reikės kelių oficialių dokumentų. Ypač svarbu šiandieną, todėl visas skyrybų procesas vyksta nuotoliniu, elektroninių būdu.
Pagrindiniai dokumentai:
- Asmens tapatybės dokumentai
- Santuokos liudijimas
- Vaikų gimimo liudijimai (jei turite vaikų)
- Prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
- Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių
- Pažyma iš AB „Regitra“ apie transporto priemones (jei yra dalintino turto)
Skyrybų Procesas Esant Gyvenant Užsienyje
Gyvenimas užsienyje neturėtų tapti kliūtimi norint oficialiai nutraukti santuoką Lietuvoje. Šį procesą galima įgyvendinti sklandžiai, net jei vienas ar abu sutuoktiniai yra išvykę. Taip, santuoką nutraukti Lietuvos Respublikoje galima net ir tuo atveju, jei vienas ar abu sutuoktiniai gyvena užsienio valstybėje. Kiekviena situacija yra individuali, todėl rekomenduojame pasikonsultuoti su teisininku, kuris įvertins jūsų aplinkybes ir nustatys, ar byla gali būti nagrinėjama Lietuvoje.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
- Kiek laiko trunka nutraukti santuoką? Proceso trukmė priklauso nuo skyrybų būdo: bendru sutarimu - greičiau, dažniausiai keli mėnesiai.
- Ar būtinas abiejų sutuoktinių sutikimas? Ne visada. Abiejų sutikimas reikalingas nutraukiant santuoką bendru sutarimu.
- Ar galiu skirtis, jei sutuoktinis gyvena užsienyje? Taip, santuoką galima nutraukti Lietuvoje, net jei vienas ar abu sutuoktiniai gyvena užsienyje.
- Ar būtinas advokatas? Ne, santuokos nutraukimo bendru sutarimu proceso metu advokatas nėra reikalingas.
- Kiek kainuoja santuokos nutraukimas? Kaina priklauso nuo bylos sudėtingumo: ar skyrybos vyksta bendru sutarimu, ar ginčo tvarka. Susideda iš žyminio mokesčio teismui ir išlaidų teisinei pagalbai.
- Ar po skyrybų galiu pasilikti sutuoktinio pavardę? Taip, galite pasilikti santuokinę pavardę, nebent teismas nusprendžia kitaip.
- Kas nutinka su bendru turtu po skyrybų? Turtas padalinamas sutuoktinių susitarimu arba teismo sprendimu.
- Kaip nustatoma, su kuriuo iš tėvų gyvens vaikai? Tėvai gali susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos.
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir turėtų būti vertinama kaip rekomendacinė. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku, kuris įvertins jūsų konkrečią situaciją ir padės priimti geriausią sprendimą.
Svarbu! Visas skyrybų procesas vyksta nuotoliniu, elektroninių būdu. Santuokos nutraukimas prasideda nuo sutuoktinių sprendimo, kaip jie norėtų užbaigti savo santuoką. Santuokos nutraukimas bendru sutarimu yra pats paprasčiausias ir pigiausias būdas pabaigti santuoką.
Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums geriau suprasti turto dalybų procesą skyrybų atveju Lietuvoje. Sėkmės!