Algirdas Julius Greimas: Gyvenimo kelias ir semiotinė įtaka

Algirdas Julius Greimas - iškili asmenybė, palikusi ryškų pėdsaką semiotikos moksle ir kultūroje. Šis straipsnis skirtas apžvelgti jo gyvenimo kelią, mokslinę veiklą ir įtaką, kurią jis padarė tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.

Algirdas Julius Greimas

Ankstyvasis gyvenimas ir studijos

Algirdas Julius Greimas gimė 1917 m. kovo 9 d. Tuloje, Rusijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais čia kartu su kitais lietuviais karo pabėgėliais įsikūrė Greimų šeima. 1918 metais Greimai grįžo į Lietuvą. Vasaras Algirdas praleisdavo kaime, kur priklausomai nuo amžiaus atlikdavo įvairius ūkio darbus: ganė paršiukus, vėliau karves, o paūgėjęs kartu su bendraamžiais jodavo naktigonei į mišką. Kaime tebebuvo gyvi senieji papročiai.

Greimas buvo nepriklausomos Lietuvos augintinis. Jis mokėsi vienoje iš geriausių Lietuvoje Marjampolės gimnazijoje. 1934 m. Algirdas pradeda teisės studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete, kuriame klausėsi profesorių, gavusių išsilavinimą Paryžiaus, Peterburgo, Marburgo ir Berlyno universitetuose.

Greimo gyvenimo posūkius lėmė permainos Europos politiniame žemėlapyje. Atėjus Hitleriui į valdžią, Vokietija, siekdama atplėšti Klaipėdos kraštą, sustiprino politinį ir ekonominį spaudimą Lietuvai. Tai privertė pertvarkyti Lietuvos ekonomiką bei politiką ir atsigręžti į Prancūziją. Nusprendus kurti prancūziško tipo licėjus, sustiprėjo prancūzų kalbos mokytojų poreikis. Buvo nuspręsta su valstybės stipendija pasiųsti į Prancūziją tris šimtus gimnazijas baigusių moksleivių, kad jie išmoktų prancūzų kalbos ir taptų prancūzų kalbos mokytojais. Greimas, nutraukęs teisės studijas, išvyko į Grenoblį studijuoti prancūzų kalbos ir dialektologijos.

1939 metų rudenį Greimas grįžta į Lietuvą atlikti karinės tarnybos. Raudonajai armijai užėmus Lietuvą, jis tampa jos atsargos karininku. Per pirmuosius masinius trėmimus Greimo tėvas, Prienų burmistras, ištremiamas į Krasnojarsko sritį, o motina - į Altajų. Tėvas miršta 1942 metų pradžioje Rešotuose. 1943 metais Greimas kaip literatūros kritikas debiutuoja straipsniu Cervantes ir jo Don Kichotas jo paties įkurtame kultūros almanache „Varpai“.

Emigracija ir mokslinė veikla Prancūzijoje

Artėjant frontui, Greimas pasitraukia į Vakarus ir 1945 metų pradžioje apsistoja Paryžiuje. Prancūzijoje Greimas lygia greta gyvena mokslininko intelektualo gyvenimą. Apgynęs 1948 m. Sorbonoje daktaro disertaciją Mada 1830-aisiais, jis išvyksta dėstytojauti į Aleksandriją, kur susidraugauja su būsima prancūzų intelektualinio gyvenimo įžymybe Roland’u Barthes’u. Aleksandrijoje Greimas susipažino su struktūrine XX a. kalbotyra, Claude‘o Lévi-Strausso antropologija, Edmundo Husserlio ir Maurice‘o Merleau-Ponty fenomenologija. Pratęsdamas Ferdinando de Saussure‘o kalbotyrą jis imasi kurti bendrąją reikšmės teoriją - semiotiką.

Po Aleksandrijos ir kelerių metų dėstymo Ankaroje bei Stambule, Greimas grįžta į Prancūziją. Nuo 1965 metų jis vadovauja bendrosios semantikos ir semiolingvistikos tyrimams Aukštųjų visuomenės mokslų studijų mokykloje. Čia Greimas įkūrė tarpdisciplininį reikšmės tyrimų seminarą, į kurį rinkdavosi per šimtą įvairiausių mokslinių disciplinų tyrėjų.

Struktūrinė semantika

Didysis Greimo mokslininko tikslas buvo sukurti mokslinę prasmės išaiškinimo teoriją. Jis, kaip ir kiti modernizmo epistemai priskiriami XX a. humanitarai, tikėjo reikšmės objektyvumu ir galimybe ją aprašyti. Greimas siekė pateikti mokslinį reikšmės aprašymo projektą, atitinkantį šiuolaikinį mokslinį žinojimą. Tuo, jo nuomone, semiotika skiriasi nuo laisvo filosofavimo. Pagrindinis filosofo uždavinys esąs sukurti diskursą apie prasmę kaip milžinišką pasauliui bendramatę metaforą, t. y. apkalbėti pasaulį.

Greimo Struktūrinė semantika reiškė posūkį nuo leksinio semantinių laukų tyrimo į teksto kaip reiškiančios visumos analizę, nuo sistemos prie ją numatančio semiotinio proceso. Suvokdamas reikšmę kaip pasakojimą, Greimas aprašo reikšmių transformacijas pagal Vladimiro Proppo atskleistą mitinio pasakojimo modelį. Į naratyvinę schemą įrašoma „gyvenimo prasmė“ su trimis esminėmis instancijomis - subjekto išbandymais. Kvalifikacinis išbandymas, suteikiantis subjektui galėjimą veikti, įgalina jį atlikti pagrindinę užduotį. Lemiamasis išbandymas, sujungiantis subjektą su vertės objektu, realizuoja jo galias konkrečia veikla. Šlovinamasis išbandymas suteikia subjektui pripažinimą, įprasmina jo veiklą.

Greimo semiotika neapsiriboja popieriniais tekstais. Greimo semiotika pasiūlė diskurso visuminės reikšmės tyrinėjimo procedūras, neprieštaringą mokslinę metakalbą. Plečiantis problematikai, Greimo ir jo mokinių darbuose einama nuo veiksmo į būsenos semiotiką, nuo netolydumo prie tolydumo, nuo objekto prie subjekto.

Mitologiniai tyrinėjimai

Greimas, dėdamas Paryžiaus semiotikos mokyklos pamatus, ėmėsi ir semiotinių mitologijos tyrinėjimų. Tai tarsi du gretutiniai tos pačios disciplinos kūrimo takai: dedukcinis ir indukcinis. 1966 metais, remdamasis Lévi-Strausso pateikta bororų mito analize, Greimas pabandė suformuluoti teorinius mitinio pasakojimo interpretacijos pagrindus. Garsusis antropologas tąsyk nepritarė semiotikui, ir tai paskatino Greimą perkelti „lauko tyrimus“ į gimtąją kultūrą: „Tada pasakiau sau: „jeigu galiu analizuoti bororus, kodėl nesiimti lietuvių?“

Pasak Greimo, mitologija skiriasi nuo tiksliųjų mokslų tuo, kad jos objektas - ne pasaulis ir jo daiktai, bet tai, ką žmogus galvoja apie pasaulį, daiktus ir save patį. Kitaip tariant, „mitologas kvėpuoja kiek praretintu, lakesniu oru“.

Viena svarbiausių problemų, kurią sprendė Greimas semiotikas ir Greimas mitologas, buvo struktūros ir istorijos santykis, įvykių sekos priklausymas nuo paradigmatinės sistemos. Pavyzdys jam buvo Saussure‘o įžvalgos, išdėstytos studijoje apie pirminę balsių sistemą indoeuropiečių kalbose. Remdamasis išnykusiomis hipotetinėmis fonemomis, Saussure‘as nustatė indoeuropietiškų šaknų balsyno dėsningumus. Ten, kur ankstesnioji lyginamoji kalbotyra matė padriką indoeuropietiškų šaknų įvairovę, jis atskleidė pastovią šaknies struktūrą, sąlygotą morfologinių ir fonetinių aplinkybių.

Pirmasis lietuvių mitinis tekstas, kurį Greimas į traukė į savo semiotinius tyrinėjimus, buvo 33 pasakos apie bebaimį herojų variantai. Šis pasakos tipas patraukė Greimo dėmesį dviem atžvilgiais: kaip visoje Europoje paplitusi fabula ir kaip lietuvių kultūros mitinio universumo dalis. Pirmuoju atžvilgiu tyrėjas pastebi ryškius šios pasakos skirtumus nuo Vladimiro Proppo aprašyto (ir Struktūrinėje semantikoje teoriškai modifikuoto) stebuklinės pasakos modelio.

Pavyzdys ištraukos iš knygos "Apie dievus ir žmones":

Aitvaras priskiriamas pirmapradei dievų kartai, įsivaizduojamai milžinų ir dangaus žvėrių pavidalais, kurią nugalėjus susikūrė nauja pasaulio tvarka. Parūpindamas paslėptus, socialiniuose mainuose nedalyvaujančius pinigus Aitvaras pasirodo kaip asociali būtybė, priklausanti išorinei sukultūrinto sakralumo sferai. Pasaka skiriasi nuo stebuklinių pasakų naratyvinės schemos tuo, kad ieškomas vertės objektas čia yra ne įprastinių kaupiamųjų verčių (meilės, grožio, sveikatos, turto) įkūnijimas, o Antroji Saulė. Neįprastas ir stebuklingų pagalbininkų pasirinkimo būdas: subjektas išlaiko kvalifikacinį išbandymą teisingai padalydamas gyvūnų grobį. Tai leidžia Greimui susieti pasakos herojų su kontraktualiniu suverenumu. Pasaka apie Aušrinę laikoma pasaka apie naujosios kartos dievų gimimą. Aušrinė, jos brolis, tapatinamas su Auššveičiu (atitinkančiu latvių Auseklį), ir trys jos seserys vadinami dievais žemininkais, atstovaujančiais trečiajai pagal Dumézilį funkcijai, teikiančiais žmonėms meilę, grožį, sveikatą.

Įtaka ir atminimas

Lietuvių atmintyje Algirdas Julius Greimas iškyla mažiausia dviem veidais - kaip semiotikas, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas, ir kaip mitologas, senųjų tikėjimų tyrėjas. Iš tikrųjų tai yra vienas ir tas pats Greimas. Greimo Struktūrinė semantika1, padėjusi naujos mokyklos pamatus, išleista 1966 metais.

Greimo indėlis į semiotiką ir kultūrą yra neįkainojamas. Jo darbai ir idėjos tebėra aktualūs ir įkvepia naujus tyrinėjimus įvairiose mokslo srityse.

Štai lentelė, apibendrinanti svarbiausius Greimo gyvenimo etapus:

Prancūzų aktorė Dominique Frot pagal Algirdo Juliaus Greimo tekstus sukūrė monospektaklį „L’inattendu se dérobe“ („Netikėtumas slepiasi“), kuris parodytas Paryžiaus merijoje pernai gegužės 30 d. Bendromis prancūzų ir lietuvių semiotikų pastangomis, palaikytomis Prancūzų instituto Lietuvoje, spektaklis atkeliauja į Lietuvą ir su lietuviškais titrais bus rodomas vasario 22 dieną Nacionalinio dramos teatro fojė.

tags: #namas #kuriame #gyveno #greimas