Šių dienų realybė yra tokia, kad beveik pusė Lietuvoje sudarytų santuokų baigiasi skyrybomis. Kai sutuoktiniai nusprendžia pasukti skirtingais keliais, atsiranda eilė klausimų, tokių kaip: kur kreiptis, kokius dokumentus pateikti, ką juose nurodyti, kada atsiras teisinės pasekmės įvykus skyryboms ir pan. Tam, kad galima būtų atsakyti į šiuos klausimus, pirma, reikia apibrėžti, kokiu būdu vyks skyrybos, t.y. ar tai abiejų sutuoktinių sprendimas ir jie be pykčių pasirengę aptarti skyrybų sąlygas, t.y. skyrybos vyks abipusiu sutarimu, ar tai tik vieno sutuoktinio apsisprendimas ir noras.
Šiame straipsnyje bus kalbama apie skyrybas abipusiu sutuoktinių sutarimu. Skyrybos dėl sutuoktinio kaltės - kito straipsnio tema. Skyrybos, kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai, yra ypač jautrus ir atsakingas procesas. Šiame straipsnyje jūs sužinosite visus svarbiausius teisinius aspektus, susijusius su santuokos nutraukimu esant vaikams: nuo būtinų dokumentų sąrašo ir vaiko interesų apsaugos principų iki išlaikymo (alimentų) formų, dydžio nustatymo geriausios praktikos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.
Santuokos nutraukimas prasideda nuo sutuoktinių sprendimo, kaip jie norėtų užbaigti savo santuoką. Santuokos nutraukimas bendru sutarimu yra pats paprasčiausias ir pigiausias būdas pabaigti santuoką. Ypač svarbu šiandieną, todėl visas skyrybų procesas vyksta nuotoliniu, elektroninių būdu.
Vaikų išlaikymas ir jų gyvenamoji vieta skyrybų metu | Teisinėkonsultacija.lt
Santuokos Nutraukimo Abipusiu Sutarimu Sąlygos
Civiliniame kodekse numatyta, kad santuoka sutuoktinių bendru sutarimu gali būti nutraukta ne visais atvejais, o tik tuomet, jeigu nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei jie yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Tik esant visoms šioms sąlygoms, skyrybų procesas gali baigtis sėkmingai.
Sutuoktiniai, apsisprendę baigti šeimyninį gyvenimą skyrybomis bei esant aukščiau nurodytoms sąlygoms, turėtų kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu.
Į Kurį Teismą Kreiptis?
Prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Pvz. Jeigu sutuoktiniai gyvena Vilniuje, prašymas paduodamas Vilniaus miesto apylinkės teismui, jeigu Kaune - Kauno miesto apylinkės teismui, jeigu vienas sutuoktinis gyvena Druskininkuose, kitas - Varėnoje - prašymą nagrinės arba Druskininkų miesto, arba Varėnos miesto apylinkės teismas.
Santuoka gali būti nutraukta tik tuomet, jeigu nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai ir abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Kokius Dokumentus Pateikti?
Kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu, reikia pateikti du pagrindinius dokumentus - abiejų sutuoktinių pasirašytą prašymą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o taip pat dokumentų priedus.
Be standartinių dokumentų, reikalingų bet kokioms skyryboms (santuokos liudijimas, asmens tapatybės dokumentai), kai turite nepilnamečių vaikų, teismui reikės pateikti papildomus dokumentus, susijusius su jų interesų užtikrinimu:
- Vaikų gimimo liudijimai.
- Susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių (jei skiriamasi bendru sutarimu). Šiame dokumente privaloma detaliai aptarti:
- Su kuriuo iš tėvų nustatoma vaiko gyvenamoji vieta.
- Vaiko išlaikymo (alimentų) dydis, mokėjimo tvarka ir forma.
- Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka.
Jei susitarimo nėra (pvz., skyrybos dėl kaltės ar vieno sutuoktinio prašymu), ieškinyje ar atsiliepime į ieškinį turi būti pateikti konkretūs siūlymai dėl šių klausimų.
- Informacija apie vaikų poreikius: duomenys apie vaikų ugdymo įstaigas, sveikatos būklę, būrelius, pomėgius ir kitus specifinius poreikius, kurie svarbūs nustatant išlaikymo dydį ir gyvenimo sąlygas.
- Tėvų pajamų ir turto deklaracijos ar kiti pajamų šaltinius patvirtinantys dokumentai, reikalingi objektyviam išlaikymo dydžiui nustatyti.
Tinkamai parengti dokumentai padeda pagreitinti procesą ir užtikrinti, kad visi su vaikais susiję klausimai būtų išspręsti teisingai.
Prašyme dėl santuokos nutraukimo reikia papildomai nurodyti sutuoktinių gimimo metus, ar yra visos santuokos nutraukimo sąlygos, priežastis, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo, duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymą, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo.
Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje reikia aptarti savo nepilnamečių vaikų ir/ar vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, bendro turto, skolų padalinimo klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas.
Pvz. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje gali būti nurodoma, kad vaikas lieka gyventi su motina, o tėvas kas mėnesį moka po 250 eurų vaiko išlaikymą, kad susitinka su vaiku kas antrą savaitgalį, kiekvienais metais pasiimą jį vasaros atostogoms ir pan.
Sutuoktiniai privalo nurodyti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, su kuriuo iš tėvu ir kur numatoma vaikų gyvenamoji vieta.
Sutuoktiniai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje gali aptarti ne tik vaiko, bet ir vienas kito išlaikymo klausimus, nes gali būti situacija, kad išlaikymo reikia vienam iš sutuoktinių. Tokiu atveju sutuoktiniai susitaria dėl išlaikymo dydžio, terminų, mokėjimo tvarkos.
Pvz. Numatoma, kad sutuoktinis kas mėnesį buvusiai sutuoktinei mokės po 300 eurų išlaikymo kas mėnesį pavedimu į banko sąskaitą, kol ji susiras darbą, jeigu vyras šeimoje vienintelis dirbo, sutuoktinė išėjo iš darbo, dėl to, kad reikėjo prižiūrėti vaikus ir šeimoje susiklostė tvarka, kad vyras finansiškai išlaiko šeimą.
Turto Dalybos Skyrybų Atveju
Jeigu sutuoktiniai turi bendro nekilnojamojo turto, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje būtinai turi būti aptarti turto padalinimo klausimai, - kuriam iš sutuoktinių ir koks turtas atiteks po skyrybų, kokiomis dalimis ir kaip turtas dalinamas. Taip pat tarp sutuoktinių gali būti numatytas kompensacijos mokėjimas, jeigu egzistuoja disbalansas tarp dalinamo turto arba jo dalių turto verčių.
Pvz. Sutuoktiniai turi butą, kuris sutuoktinių sutarimu paliekamas sutuoktinei, ir kuri sumoka tam tikrą pinigų sumą sutuoktiniui kaip kompensaciją už jai atitenkantį butą.
Arba sutuoktiniai turi butą ir žemės sklypą su sodo nameliu. Susitaria, kad butas atitenka sutuoktinei, o žemės sklypas - sutuoktiniui, kuris papildomai sumoka sutuoktinei kompensaciją, kadangi žemės sklypo vertė yra daug didesnė už sutuoktinei atitinkančio buto vertę.
Sutuoktiniai būtinai turi aptarti turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo tvarką.
Sutartyje būtina aptarti ne tik nekilnojamojo turto, bet ir tam tikro kilnojamojo turto, tokio kaip, pavyzdžiui, automobiliai, akcijos, obligacijos, čekiai, kiti vertybiniai popieriai, santaupos, pensijų fondo pinigai, padalinimo klausimus. Jeigu sutuoktiniai turėjo bendrą verslą, jie jį gali padalinti arba susitarti jį perleisti vienam iš jų su tam tikromis sąlygomis, kompensacijų tvarka ir pan. Jeigu sutuoktinai turėjo bendrą kreditorinį reikalavimą, jie taipogi susitaria kaip ir kieno jis bus įgyvendinamas.
Svarbu pažymėti, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje reikia nurodyti ne tik kaip yra dalinamas sutuoktinių turtas, bet ir kaip bus dalinamos jų bendros skolos. Taigi, būtina nurodyti, kas perima arba kaip dalinami sutuoktinių bendri skoliniai įsipareigojimai, tokie kaip, pavyzdžiui, hipoteka, kreditas, lizingas, skolas pagal daikto pirkimo išsimokėtinai sutartį, teismo priteistos bendros skolos, skolos pagal vekselius ir pan.
Pvz. Butas, kuriame lieka gyventi sutuoktinė, buvo įsigytas su paskola. Sutuoktiniai susitaria, kad neišmokėta paskolos dalis pereina sutuoktinei, kuri perima ir butą.
Arba sutuoktiniai gali padalinti neišmokėtos paskolos dalį, jeigu, pavyzdžiui, sutuoktiniui atitenka daugiau turto. Arba paskola pereina sutuoktiniui, jeigu bute su jo buvusia sutuoktine lieka gyventi jų nepilnametis vaikas. Taigi, variantų gali būti labai daug, viskas priklauso nuo to, kaip sutuoktiniai sugeba susitarti bei nuo jų finansinių galimybių.
Sutuoktiniai gali perimti skolas nepriklausomai nuo jiems atitenkančio turto. T.y. jeigu sutuoktinei atitenka butas, nebūtinai ji perims ir buto paskolą. Egzistuoja vienintelė skolinio įsipareigojimo perėmimo sąlygą - jį perimantis sutuoktinis turi turėti finansinių galimybių šį įsipareigojimą vykdyti.
Prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, būtina pranešti sutuoktinių kreditoriams apie tai, kad pradedamas skyrybų procesas, o teismui - pateikti tokių pranešimų įrodymus. Tai reikalinga tam, kad kreditoriai galėtų įstoti į procesą ir ginti savo teises, nesutikti su siūlomu skolinių įsipareigojimų padalinimu.
Pvz. Sutuoktiniai nusprendžia paskolą perkelti sutuoktiniui, kuris nedirba ir, savaime suprantama, neišgalės mokės paskolos. Tokiu atveju kreditorius (bankas) gali reikšti nesutikimą su tokiu skolos perkėlimu, nes nebus užtikrintas paskolos grąžinimas, kitaip tariant, kreditorius nukentės. Sutuoktiniai bus priversti rasti kitą sprendimą dėl skolos perkėlimo, kad kreditorius su juo sutiktų, o teismas galėtų priimti sprendimą dėl skyrybų.
Prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, būtina pranešti sutuoktinių kreditoriams apie tai, kad pradedamas skyrybų procesas.
Santuokos nutraukimo sutarties sąlygos iš esmės gali būti bet kokios, jeigu sutuoktiniai dėl jų sutaria ir jos nepažeidžia trečiųjų asmenų (kreditorių, nepilnamečių vaikų) interesų, geros moralės, viešosios tvarkos bei įstatymų. Jeigu tam tikros sutarties sąlygos pažeidžia kitų asmenų teises, teismas negalės patvirtinti tokios sutarties ir priimti sprendimo byloje.
Pvz. sutuoktiniai susitaria, kad jų nepilnametis vaikas lieka gyventi su motina, kuri neturi jokio nekilnojamojo turto ir neaišku kur gyvens po skyrybų. Teismas netvirtins sutarties, nes turi įsitikinti, kad nepilnamečio vaiko interesai bus apsaugoti.
Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą ir tampa privalomas sutuoktiniams. Nevykdant sutarties, gali būti taikomas priverstinis teismo sprendimo vykdymas (per antstolį). Jeigu po teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo pasikeičia aplinkybės (vieno sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) ir teismo sprendimas negali būti vykdomas pilna apimtimi, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.
Pvz Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo numatytas didelis išlaikymas vaikui (500 eurų), tačiau vaiko tėvas pakeičia darbą ir pradeda uždirbti žymiai mažiau, tuomet jis gali kreiptis į teismą, prašydamas pakeisti sutarties sąlygą dėl išlaikymo (prašyti numatyti 250 eurų) išlaikymą.
Geranoriškai nevykdant teismo patvirtintos sutarties, ji gali būti vykdoma per antstolį
Vaiko Teisių Apsauga Skyrybų Procese
Lietuvos teisėje galioja prioritetinės vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas (Civilinio kodekso 3.3 str.). Tai reiškia, kad visuose su vaikais susijusiuose klausimuose, įskaitant skyrybų procesą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kas geriausiai atitinka vaiko interesus.
Vienas svarbiausių klausimų skyrybų byloje - kur gyvens vaikas (Civilinio kodekso 3.174 str.). Sprendimas priimamas tokia tvarka:
- Tėvų susitarimas: įstatymas skatina tėvus pačius susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos.
Kai santuokos nutraukimo procese egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai teismai skiria ypatingą dėmesį. Atsižvelgiant į tai, skyrybos turint vaikų, ypatingai kai tėvai nesutaria dėl vaikų globos, yra pakankamai sudėtingas procesas.
Teismų praktikoje pasisakoma, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku.
Laikoma, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia.
Kai santuoka yra nutraukiama bendru sutuoktinių sutikimu teismo tvarka, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų pagal tėvų susitarimą. Atvejais, kuomet sutuoktiniai nesutaria ir kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu.
Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Ši pareiga neišnyksta net ir po skyrybų bylos. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalo ją vykdyti.
Tuo tarpu į vaiko norą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų teismas atsižvelgia, tačiau tai teismo neįpareigoja priimant sprendimą dėl globos. Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Europos žmogaus teisių teismas savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją. Tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.
Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinama, ar vaiko norai atitinka jo interesus.
Pažymėtina, kad vaiko apklausos metu dažnai nustatoma, kad tėvas ar motina, siekiantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, darė įtaką vaiko apsisprendimui, pavyzdžiui, žadant nupirkti, ko vaikas nori. Tokiais atvejais į vaiko norą, jeigu jis neatitinka vaiko interesų apsaugos, neatsižvelgiama.
Išlaikymas (Alimentai)
Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Civilinio kodekso 3.192 str.). Skyrybų atveju sprendžiamas išlaikymo (alimentų) priteisimo klausimas.
Kaip Apskaičiuojami Alimentai?
Išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į du pagrindinius kriterijus:
- Vaiko poreikius: maistas, apranga, būstas, sveikatos priežiūra, mokslas, laisvalaikis, papildomas ugdymas ir kt. Poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos būklės, gabumų.
- Tėvų turtinę padėtį: vertinamos abiejų tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, taip pat ir galimybės gauti didesnes pajamas.
| Rodiklis | Suma (nuo 2025 m.) |
|---|---|
| Minimalus rekomenduojamas išlaikymas vienam vaikui | 777 Eur |
| Kiekvieno iš tėvų dalis (minimali) | 388.5 Eur |
Išlaikymo Formos:
- Periodinės išmokos: Dažniausia forma - kas mėnesį mokama konkreti pinigų suma.
- Vienkartinė pinigų suma.
- Turto perdavimas vaikui (pvz., butas, namas).
Dažniausi Mitai Apie Alimentus:
- „Alimentai skirti tik mamai/tėčiui.“ Netiesa. Alimentai yra skirti vaiko būtiniesiems ir specialiesiems poreikiams tenkinti.
- „Jei nedirbu, nereikia mokėti.“ Netiesa. Pareiga išlaikyti vaiką išlieka. Teismas gali vertinti galimybes gauti pajamas arba priteisti išlaikymą iš turimo turto.
- „Jei uždirbu minimalią algą, alga reiškia mokėsiu minimalius alimentus.“ Netiesa. Alimentų dydis priklauso nuo konkretaus vaiko poreikių ir abiejų tėvų turtinės padėties.
- „Galima susitarti, kad alimentų vienas iš tėvų nemokės.“ Netiesa. Tėvai negali susitarti dėl vaiko teisės į išlaikymą atsisakymo. Toks susitarimas negaliotų, nes prieštarautų vaiko interesams. Tačiau išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis.
- „Jei buvęs sutuoktinis vėl susituokia, alimentų mokėti nebereikia.“ Netiesa.
Bendraudami Su Vaiku Po Skyrybų
Skyrium gyvenantis tėvas (motina) turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais (Civilinio kodekso 3.170 str., 3.175 str.).
Mediacija Šeimos Ginčuose
Lietuvoje šeimos ginčuose, įskaitant skyrybas, kai sprendžiami klausimai dėl nepilnamečių vaikų (gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo), prieš kreipiantis į teismą yra privaloma pasinaudoti mediacijos paslauga. Mediacija - tai ginčų sprendimo procedūra, kurios metu neutralus trečiasis asmuo (mediatorius) padeda šalims pačioms rasti abiem priimtiną sprendimą.
Mediacijos Tikslai:
- Padėti tėvams taikiai susitarti.
- Sumažinti konflikto žalą vaikams.
- Rasti individualius, konkrečiai šeimai tinkančius sprendimus.
Jei mediacijos metu pavyksta susitarti, pasirašomas susitarimas, kurį gali patvirtinti teismas. Jei susitarti nepavyksta, gaunama pažyma apie dalyvavimą mediacijoje, kuri leidžia kreiptis į teismą.
Procesiniai Aspektai
Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.
Taigi, teismas turi įsitikinti, kad santuoka yra faktiškai iširusi o taip pat imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, nustatant šešių mėnesių susitaikymo terminą, po kurio suėjimo jeigu nė vienas sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas. Taigi, net inicijavus skyrybų procesą, sutuoktiniai turi galimybę apsigalvoti ir išsaugoti šeimą.
Santuokos nutraukimas abipusiu sutarimu yra pakankamai lengvas ir greitas procesas, kadangi tarp sutuoktinių nėra ginčo, jie geranoriškai nusiteikę bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, šalinti atsiradusius trūkumus, derinti santuokos nutraukimo pasekmes ir pan. Jeigu tinkamai įvykdomos visos sąlygos, procesas būna pakankamai greitas ir ekonomiškas, kadangi, kaip rodo praktika, dauguma gali apsieiti be kvalifikuoto teisininko pagalbos, rengiant dokumentus, tokie prašymai taip pat yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio.
tags: #skyrybos #abipusiu #sutarimu #kaip #dalinamas #turtas