Trumpai, skolos ir nuosavybės santykis arba finansinė priklausomybė - tai finansinis rodiklis (D/E), lyginantis įmonės (finansines) skolas su jos nuosavu kapitalu. Jis parodo, ar įmonė stipriai priklausoma nuo turimų skolų.
Skolos ir nuosavybės santykio grafinis atvaizdavimas
Finansinės priklausomybės koeficientas
Plačiau, finansinės priklausomybės koeficientas yra vienas iš įmonės finansinio sverto įvertinimo rodiklių. Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo labiau įmonė priklausoma nuo skolinto kapitalo. Kuo ji daugiau turi skolų - tuo rizika aukštesnė. Optimalus rodiklis priklauso nuo veiklos sektoriaus bei kitų aplinkybių. Vidutiniškai jis svyruoja tarp 0,5 ir 1, tačiau įmonėms su stabiliu pinigų srautu bei didelėmis investicijomis gali būti ir didesnis. Ir atvirkščiai - sparčiai augančiai įmonei volatiliame sektoriuje net 0,5 koeficientas bus aukštas.
Skaičiavimo formulės
Skolos ir nuosavybės santykį galima apskaičiuoti naudojant vieną iš dviejų formulių:
- Finansinė priklausomybė = Įsipareigojimai / Nuosavas kapitalas
- Finansinė priklausomybė = Grynoji skola / Nuosavas kapitalas
Skaičiuojant skolos ir nuosavybės santykį, populiariausia naudotis pirmąja formule, kuri atsižvelgia į visus įsipareigojimus. Antroji formulė naudojama, kuomet tikslas yra pamatuoti įmonės finansinį svertą, nes apyvartinio kapitalo skolos traktuojamos nevienodai.
Trumpai, skolos ir nuosavybės santykis arba finansinė priklausomybė - tai finansinis rodiklis (D/E), lyginantis įmonės (finansines) skolas su jos nuosavu kapitalu.
Mokumo rodikliai
Mokumo rodikliai (Solvency Ratios) plačiau nei likvidumo rodikliai leidžia spręsti apie įmonės trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo galimybes. Dažnai naudojami yra šie mokumo rodikliai: bendrasis mokumo (debt-to-equity), skolos - nuosavybės (debt-to-equity), įsiskolinimo (debt-to-asset) ir manevringumo.
Skirtumas tarp mokumo ir likvidumo rodiklių yra tas, kad likvidumo rodikliai vertina tik trumpalaikius įsispareigojimus ir trumpalaikį turtą. Mokumas - Įmonės sugebėjimas grąžinti skolas, suėjus jų mokėjimo terminui.
Skolos - nuosavybės rodiklis (debt-to-equity ratio), kitur gali būti vadinamas finansinės priklausomybės koeficientu, parodo kiek 1-nam nuosavo kapitalo eurui tenka skolų bei atskleidžia įmonės kapitalo struktūrą. Tai įvyksta lyginant įmonės skolas su įmonės nuosavu kapitalu. Jeigu prisiminsime, kad nuosavas kapitalas plius visos įmonės skolos (įsipareigojimai) yra balansinis dydis, kuris parodo viso nuosavo kapitalo ir skolintų lėšų dydį, tai lengvai suprasime, jog santykis tarp skolų ir nuosavų lėšų (nuosavas kapitalas) atskleidžia įmonės kapitalo struktūrą.
Šis mokumo rodiklis artimas bendrajam mokumo koeficientui (pastovaus mokumo koeficientui), vienintelis skirtumas, kad jis yra atvirkščias, t.y.
Kaip taisyklė laikomasi nuomonės, jeigu rodiklio reikšmė nedaug skiriasi nuo vieneto, tai įmonės būklė mokumo atžvilgiu laikoma normalia, reikšmė ties 0.5 gera.
Būtina pastebėti, kad šio rodiklio reikšmės interpretacija labai priklauso nuo ūkio šakos, kurioje veikia įmonė. Sakykim šakose, kurios reikalauja didelių kapitalinių įdėjimų, net rodiklio reikšmė 2 gali būti laikoma gera. Rodiklio reikšmė aplink 0.5 laikoma normalia (t.y.
Finansinės analizės svarba
Finansinė analizė užima svarbią vietą įmonėje, nes ji tiria įmonės veiklos finansines pasekmes ir jų priežastis. Įvairūs autoriai pateikia skirtingus finansinės analizės apibrėžimus. Finansinė analizė padeda atskleisti įvykusius įmonės procesus bei dabartinę jos finansinę būklę.
Pagal J. įvykusius procesus bei tinkamai įvertinti įmonės ekonominę situaciją. Pateikti finansinės analizės tikslai priklauso nuo šios analizės informacijos vartotojų. Visų pirma, finansinės analizės informacija svarbi įmonės vadovams, kurie naudodamiesi analizės duomenimis, gali įvertinti įmonės veiklos efektyvumą, ar teisingai praeityje priimti sprendimai ir atsižvelgdami į šią informaciją daryti išvadas, ką galėtų atlikti geriau ateityje. Būsimus investuotojus domina ar jų investuotos lėšos gaus pelną, dividendus. Taip pat finansinės analizės informacija svarbi įmonės kreditoriams, produkcijos tiekėjams, paslaugų teikėjams, kurie iš analizės duomenų sprendžia apie įmonės finansinę būklę, ar įmonė sugebės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Apibendrinant išvardintą informaciją, galima teigti, kad tinkamai atlikta finansinė analizė padeda nustatyti įmonės trūkumus, kuo remiantis vadovybė gali imtis priemonių šiuos trūkumus pašalinti bei atlikti veiksmus, kad šie trūkumai ateityje nepasikartotų. Pagalba nustatant pelningiausias įmonės veiklos sritis, kadangi tai parodo nesėkmingas veiklas, kurių reikėtų atsisakyti ar kažką keisti, kad veikla taptų pelningesnė, pvz.
Finansinės analizės duomenų šaltiniai
Įmonės finansinės analizės duomenų šaltiniai yra visa informacija, kuri naudojama analizuojant įmonės veiklą. Ši informacija privalo būti tikra ir patikima, kadangi nuo jos priklauso ar finansinės analizės rezultatai bus kokybiški ar ne, ar gautais rezultatais bus galima pagrįsti įmonės valdymo sprendimus.
Finansinės analizės šaltinių klasifikavimas pirmiausia priklauso nuo analizei keliamiems tikslams, finansinės analizės šaltiniai skirstomi į keturias grupes:
- Planiniai normatyvai.
- Buhalterinės apskaitos.
- Atskaitomybės.
- Neapskaitiniai.
Įmonės finansinę analizę geriausia pradėti nuo verslo plano, kadangi jame pateikta informacija apie įmonės veiklą, produkto bei jo rinkos apžvalga, planuojama pasiekti apyvarta ir numatomas pelnas, bei kita svarbi informacija. Taip pat daug informacijos pateikiama įmonės biudžete, tokios kaip planuojama įmonės veikla bei iš anksto apibrėžtas ar esamas tam tikros veiklos įvertinimas. Tuo tarpu buhalterinės apskaitos informacijos vartotojai randa informaciją apie įmonės turtą, kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus, taip pat informaciją reikalingą įmonei valdyti. Naudojantis šios informacijos duomenimis, galima numatyti būsimas pajamas ir išlaidas, įvertinti įmonės veiklos galimybes.
Finansinės analizės rūšys
Finansinė analizė pagal įvairius požymius skirstoma į tam tikras rūšis. Jos susieti su bendraisiais analizės uždaviniais ir priklauso nuo analizės tikslo, paskirties, analizuojamo laikotarpio bei naudojamų informacinių šaltinių.
Literatūroje galima rasti įvairių finansinės analizės klasifikavimo būdų:
- Vienkartinė analizė.
- Periodinė analizė.
- Operatyvinė analizė.
- Retrospektyvinė analizė.
- Perspektyvinė analizė.
- Vidinė lyginamoji analizė.
- Lyginamoji įmonių analizė.
- Kompleksinė analizė.
- Teminė analizė.
- Horizontalioji analizė.
- Vertikalioji analizė.
- Santykinė analizė.
Kiekvienai įmonei labai svarbu yra išsaugoti savo autoritetą bei puikiai konkuruoti rinkoje, tam, kad šito pasiektų joms būtina vykdyti savo turimus įsipareigojimus. Mokumas yra būtina įmonės gyvavimo sąlyga, nes nuo jo priklauso įmonės veikla, finansinė būklė bei veiklos rezultatai. Tik būdama moki įmonė gali siekti tolimesnių strategijų, perspektyvų, investicinių sprendimų. Mokumą galime apibūdinti kaip gebėjimą, pajėgumą mokėti, padengti mokestinius įsipareigojimus.
Analizuoti finansinius duomenis galima ir be standartinių finansinių rodiklių, tačiau reikia pripažinti, kad įvairių finansinių duomenų nagrinėjimo standartizavimas palengvina šią užduotį. Patys finansiniai rodikliai būna labai įvairūs, tačiau kiekvienas iš jų turi konkretų tikslą. Praktikoje keblumų sukelia tai, kad dažnai tas pats rodiklis turi kelias skaičiavimo versijas, kurių kiekviena skirtingiems specialistams gali atrodyti teisinga. Skaičiuojant rodiklius visuomet iškyla daug klausimų, tačiau ne visuomet atsakymas vienareikšmis. Daugumą reikalingų duomenų paprastai galima rasti įmonės finansinėse ataskaitose.
Taip pat daug įtakos turi laikotarpių pasirinkimas: nors tipiška yra pasirinkti pilnų ataskaitinių metų rezultatus, tačiau dažnai analizuojamas gali būti ir kitas laikotarpis, pvz. ketvirčio rezultatai arba paskutinių keturių ketvirčių rezultatai. O duomenys iš balanso dažnai naudojami ne laikotarpio pabaigai, bet vidutiniai (pagal kiekvieno ketvirčio pabaigą).
Rodiklių lyginimas - dar atsakingesnis darbas nei jų paskaičiavimas. Lyginti galima tik panašias bendroves, veikiančias tame pačiame sektoriuje. Geriausia jei jie tiesioginiai konkurentai. Deja, realybėje įmonės dažnai turi iš karto kelis verslus, o finansinės ataskaitos vienos. Tokiu atveju lyginimas tampa labai komplikuotas. Nepamirškite - nereikėtų pasikliauti vienu rodikliu, nes kitas gali rodyti visai kitokią situaciją.
FINANSINIAI RODIKLIAI: Kaip analizuoti finansines ataskaitas
tags: #skolos #nuosavybes #arba #finansines #prilausomybes #koeficientas