Skolininko dalis turte: teismo praktikos apžvalga

Straipsnyje nagrinėjama, ką svarbu žinoti apie antstolio išieškojimą iš sutuoktinio turto ir kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis.

Sutuoktinių turto teisinis režimas

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas (įskaitant ir iš darbo teisinių santykių gaunamas pajamas), sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Svarbu suprasti, kad po santuokos sudarymo ima galioti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, kad turtas, įsigytas po santuokos tiek abiejų, tiek vieno sutuoktinio vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Antstolis dėl nemokaus sutuoktinio (-ės) skolų gali nukreipti išieškojimą į bet kokį šeimos turtą, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Nors prievolės dėl santuokos ir netampa bendros. Pažymėtina tai, kad turtas yra bendras tol, kol nepadalijamas įstatymo nustatyta tvarka.

Koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe?

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama:

  • turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;
  • pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;
  • pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;
  • įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo.
  • pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Dažnas nustemba sužinojęs, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis ar senatvės pensija - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Sutuoktiniui priklauso 50 % dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnį pripažįstamas:

  • Iki santuokos atskirai įgytas turtas;
  • Asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas;
  • Piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.

Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.

Vedybų sutartis - galimas sprendimas

Jeigu sutuoktiniai vis dėlto nelinkę dalytis tokių prievolių (vieno iš sutuoktinių skolų padengimo) našta, jie gali nusistatyti teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi. Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium. Vedybų sutartis gali būti sudaryta tiek iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis), tiek bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis).

Civiliniame kodekse numatyta, jog vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad:

  • turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
  • turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe;
  • turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.

Pažymėtina, jog sutuoktiniai povedybinėje sutartyje gali nustatyti, kad viena iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams.

Taigi, siekiant išvengti tokių situacijų, kai vieno iš sutuoktinių asmeninės skolos yra išieškomos iš kito sutuoktinio darbo užmokesčio, sutuoktiniams vertėtų sudaryti vedybų sutartį, į ją įtraukiant sąlygą, kad kiekvieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis bei pajamos, gautos iš kitokios sutuoktinių veiklos, yra laikomas jų asmenine nuosavybe.

Ar esame atsakingi už sutuoktinių skolas?

Vykdymo procese išieškojimas gali būti nukreiptas tik į skolininkui priklausantį turtą ir į turtą, kuris priklauso skolininkui ne asmeninės nuosavybės teise.

Išieškojimo tvarka

Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas ne tik į skolininko (ės) asmeninį turtą, bet ir į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Nepaisant to, jog skolininko (ės) prievolė yra asmeninio pobūdžio, išieškojimas pagal šią prievolę gali būti nukreipiamas į skolininkui (ei) priklausančią dalį, esančią jo (jos) ir sutuoktinio (ės) bendrame turte.

Jei skolininko (ės) dalis, esanti jo (jos) ir sutuoktinio (ės) bendrame turte nenustatyta, pagal CPK 667 straipsnį, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir tik po to pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko (ės) turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto pagal vieno iš sutuoktinio turimas asmenines prievoles tik tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka tokiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (CK 3.112 str. 1 d.). Tai reiškia, kad antstolis pirmiausia turi išsiaiškinti, ar skolingas sutuoktinis neturi jokių lėšų ar turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas (CK 3.89 str. 1 d.).

Antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto tik po to, kai yra tiksliai nustatoma skolingam sutuoktiniui priklausanti turto dalis tokiame turte arba yra padalijimas santuokoje įgytas turtas. Tik po to, kai yra tiksliai nustatoma skolingam sutuoktiniui priklausanti turto dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje, antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą iš kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų, kurios pagal sutuoktinių patvirtintą susitarimą arba teismo nutartį priklauso ir skolingam sutuoktiniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo.

Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį.

Šiuo atveju, jeigu povedybinėje sutartyje yra nustatyta, kad turtas, įgytas vieno iš sutuoktinio vardu gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, antstolis negali areštuoti po sutarties sudarymo momento sutuoktinio naujai įgyto turto ar iš sutuoktinio turto išieškoti pagal kito sutuoktinio asmenines prievoles, tačiau net ir tokiais atvejais neretai tenka įrodinėti savo poziciją teisme.

Skyrybų atveju

Skyrybų atveju sutuoktiniai įprastai pasidalija ir prievoles, ir turtą. Todėl nereikia bijoti, kad skyrybų atveju, sutuoktinio turimos skolos bus padalintos proporcingai, jei jos yra asmeninės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Išieškojimo iš bendrosios nuosavybės teisės ypatumai

Didžiausią vykdymo veiksmų dalį Lietuvoje ir užsienio valstybėse atlieka specialūs pareigūnai (Lietuvoje - antstoliai). Antstolis pradeda vykdymo veiksmus, remdamasis civilinio proceso įstatymuose įtvirtintu priverstinio vykdymo priemonių sąrašu, kai jam pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas.

Išieškant iš bendrosios nuosavybės, būtina nustatyti, ar bendrosios nuosavybės subjektų dalys nustatytos (bendroji dalinė nuosavybė) ar nenustatytos (bendroji jungtinė nuosavybė). Priklausomai nuo bendrosios nuosavybės teisės rūšies, skiriasi antstoliui privalomų atlikti veiksmų pobūdis.

Kai siekiama išieškoti iš sutuoktinių turto, valdomo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, būtina nustatyti prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą. Tik nustačius, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę, galima bus nukreipti išieškojimą į atitinkamo teisinio režimo turtą - į sutuoktinio skolininko asmeninį turtą ar bendrąja nuosavybe valdomą turtą.

Išieškoti iš bendrosios nuosavybės galima nustačius idealią ir (ar) realią dalį bendrame turte. Skolininko turtas, kartu ir jo dalis bendrame turte, dažniausiai realizuojamas antstoliui parduodant jį iš varžytynių.

Vykdymo proceso pradžia

Vykdymo procesas daugeliu atvejų prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą geruoju iki tam tikro termino. Tačiau įstatyme yra įtvirtina keletas išimčių. Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jeigu sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente.

Skolininkui neįvykdžius prievolės per raginime nustatytą terminą, antstolis pradeda jo turto paiešką. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas. Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis, nes skolos gali būti išieškomos ir iš sutuoktinio turte esančios skolininko turto dalies.

Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės. Tokiu atveju turtas parduodamas skolininko pasiūlytam asmeniui ir skola padengiama be varžytynių.

Vykdymo išlaidos

Struktūriškai vykdymo išlaidos yra skirstomos į dvi sudedamąsias dalis. Viena dalis - vykdomosios bylos administravimo išlaidos (būtinos ir papildomos), susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. Kita - atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Būtinas vykdymo išlaidas antstoliui privalo sumokėti išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Išieškojus pinigines lėšas, pirmiausiai dengiamos visos išieškotojo patirtos vykdymo išlaidos. Kartu dengiama ir antstolio atlyginimo dalis, kuri yra proporcinga išieškotos sumos dydžiui.

tags: #skolininko #dalis #turte #teismas #virsijo #pareikstus