Lietuvoje žemės ir miško sklypų nuosavybės teisės yra registruojamos ir viešai prieinamos, todėl norint sužinoti, kam priklauso konkretus sklypas, yra keli būdai. Duomenys apie sklypų savininkus Lietuvoje yra vieši ir prieinami visiems. Tokią teisę garantuoja įstatymas. Žemės sklypo savininką taip pat galima norėti atrasti ir dėl kitų priežasčių.
Pateikiame išsamų gidą, kaip tai padaryti.
Norint sužinoti, kam priklauso žemės sklypas, reikia trijų įrankių: Regia.lt, Registrų centro portalo ir Google.
1. Tikslaus adreso nustatymas
Pirmiausia, jums reikės sužinoti tikslų dominančio nekilnojamojo turto adresą. Tą padaryti galite keliais skirtingais būdais.
1.1. Regia.lt naudojimas
Vienas paprasčiausių būdų - pasinaudoti Regia.lt, kur rasite daug detalios informacijos apie jus dominantį sklypą. Jame ne tik surasite adresus, bet ir galite pamatyti komunikacijas šalia sklypo - ar šalia praeina dujos, elektra, vanduo, kokios artimiausios susisiekimo paslaugos. Tam į pagalbą ateina regionų geoinformacinės aplinkos portalas Regia.lt. Nuvykus prie sklypo ir bandant pasinaudoti Regia.lt portalu mobiliajame telefone, džiaugsmo nebus daug, todėl rekomenduojama naudoti kompiuterį.
Naudokitės regia.lt platforma, kad peržiūrėtumėte sklypų ribas, paskirtį ir jų unikalius numerius. Regia.lt yra patogi platforma, kuri leidžia vizualiai peržiūrėti Lietuvos žemės ir miško sklypus. Norėdami rasti konkretų sklypą, galite įvesti adresą, sklypo unikalų numerį arba naudoti interaktyvų žemėlapį. Pasirinkę norimą sklypą, matysite jo ribas, paskirtį ir kitą susijusią informaciją.
Jeigu sklypui nėra suteikto adreso, tuomet jums reikėtų sužinoti to sklypo unikalų numerį. Tai galite padaryti vos per kelias minutes. Apsilankę Registrų centro portale Regia.lt suraskite jus dominančio sklypo vietą žemėlapyje ir pasirinkite funkciją „identifikuoti sklypą“. Šie duomenys jums nieko nekainuos. Žinodami sklypo unikalų numerį, turėtumėte vykti į Registrų centro padalinį ir pateikti prašymą išrašui gauti.
Laikinai einanti Registrų centro Komunikacijos skyriaus vadovės pareigas Gražina Urbonavičė „Regia“ sistemą pristato kaip interaktyvų žemėlapį, kuriame integruoti pagrindinių mūsų šalies registrų - Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro ir Adresų registro - duomenys. Tiesa, be šios informacijos, „Regia“ skelbia ir savivaldybių, Nacionalinės žemės tarnybos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų institucijų duomenis.
Šia sistema naudotis labai paprasta. Ji prieinama kiekvienam, gebančiam naudotis internetu. Kuriant šią elektroninę paslaugą prioritetas buvo teikiamas jos patogumui. Ši elektroninė paslauga sukurta panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
Naudodamiesi šia paslauga Lietuvos gyventojai gali susipažinti su savo nekilnojamu turtu, kur yra valstybės saugomos teritorijos (draustiniai, parkai), matyti jų ribas. Paslauga naudinga ir planuojantiems statybas - žemėlapyje nurodytos kiekvieno žemės sklypo ribos ir adresai.
Registrų centro atstovė G. Urbonavičė teigia, kad „Regia“ žemėlapio paskirtis dvejopa - padeda tiek gyventojams, tiek savivaldybių atstovams. Jie, prisijungę prie šios elektroninės paslaugos, gali ne tik skelbti informaciją apie savo veiklą, bet ir naudoti šį interaktyvų žemėlapį sprendimams priimti. Pavyzdžiui, galima pažymėti šiukšlių konteinerius ir, tarkime, aikštes, pramogų vietas, parkus, skverus ir kapines. Taip bus geriausia matyti, ar visose šiose vietose užtenka konteinerių, ar jie pakankamai dažnai išvežami.
Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius teigia, kad įtarę statybų pažeidimą ar suradę neatitikimą naudodamiesi „Regia" žemėlapiu, gyventojai turėtų apie tai informuoti atsakingą instituciją. Jei tai saugoma teritorija, tuomet verta informuoti saugomos teritorijos direkciją. Dar galima skambinti policijai, nes jie tą informaciją perduoda aplinkosaugai, jei skundas nėra jų kompetencija.
DELFI žurnalistė Birutė Davidonytė, rašanti nelegalių statybų tema, jau kurį laiką naudojasi „Regia" žemėlapiais ir nuolat atranda neatitikimų. Ji sako, kad su šia el. paslauga atėjo viešumas - visi gyventojai gali matyti užgrobtas teritorijas ir išsiaiškinti, ar šalia jų vykstančios statybos yra legalios.
2. Informacijos paieška Registrų centre
Žinodami tikslų nekilnojamojo turto adresą, galite pasinaudoti Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastru ir registru. Registrų centre galima gauti informaciją apie nekilnojamojo turto savininką.
Registrų centre registruojami visi žemės ir miško sklypai Lietuvoje. Norėdami sužinoti, kam priklauso konkretus sklypas, galite naudotis Registrų centro teikiama paslauga - Nekilnojamojo turto registro išrašais. Šie išrašai pateikia informaciją apie sklypo savininką, teises į turtą bei kitą teisinę informaciją. Užklausą galite pateikti tiesiogiai Registrų centro padalinyje arba internetu per Registrų centro savitarnos sistemą.
2.1. Prisijungimas prie Registrų centro savitarnos sistemos
Tam tikslui turėsite prisijungti prie Registrų centro portalo savitarnos sistemos vienu iš leistinų ir jums priimtinų būdų. Prisijungę rasite Nekilnojamo turto ir registrą ir kadastrą.
2.2. Nekilnojamojo turto registro išrašo užsakymas
Galiausiai jums reikės pasirinkti norimo dokumento tipą (išrašą). Šiuo atveju tai - Nekilnojamojo turto registro išrašas pagal nurodytą turto adresą.
Išrašo išdavimo prašymą taip pat galite pateikti paštu, elektroniniu paštu ar atvykus į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį. Kiekvienu atveju reikalavimai tinkamam prašymo pateikimui skiriasi, todėl būtina atsižvelgti į tam keliamus reikalavimus.
2.3. Svarbi informacija apie savininko duomenis
Tačiau reikia turėti omenyje, kad gautame išraše nerasite savininko kontaktinių duomenų: Registrų centras fizinių asmenų kontaktinių duomenų (telefono numerio ar elektrinio pašto adreso) nekaupia ir neteikia. Be to, tokiu būdu užsakytas išrašas bus nuasmenintas, kuriame nebus ir savininko duomenų.
Kad gauti savininko duomenis, būtina įrodyti (pvz. pateikti atitinkamus dokumentus), kad duomenų gavėjo interesas yra viršesnis už turto savininko (duomenų subjekto) interesą. Tai reiškia, kad norint sužinoti kam priklauso miškas ar žemės sklypas, neužteks viso labo pateikti dokumentais nepagrįstą interesą miško ar sklypo pirkimui.
Išrašo gavimas yra mokama paslauga, kurios kaina priklauso nuo skubos, kuria išrašą norite gauti.
3. Papildoma informacija apie miško žemę
Ar sklype yra miško žemės galima sužinoti internetinėje svetainėje regia.lt. Pasitaiko atvejų, kai nuperkamas ar paveldimas žemės sklypas, kuriame miško žemės nekilnojamo turto registro pažymoje nėra, bet per daug metų, jei žemės sklypas nebuvo naudojamas, atskirose vietose jame užauga miškas. Tai aktualu ir visiems žemės sklypų savininkams.
Per dešimtmetį vieną kartą visuose žemės plotuose buvo atliekama valstybinė miškų inventorizacija ir vadovaujantis tuo metu galiojančia Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos nustatytais reikalavimais, kad ne miško žemės naudmenų sklypai, kai viename hektare yra 2000 ir daugiau vienetų ir 1 metro ir daugiau vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba 4000 ir daugiau vienetų 2 metrų ir daugiau vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašomi kaip medynai.
Pastaruoju metu sugriežtėjus reikalavimams dėl apleistos žemės ir padidėjus mokesčiams už neprižiūrimą ir krūmais bei medžiais apaugusią žemę, dalis žemės savininkų pradėjo kirsti medžius ir krūmus nepasidomėję, ar jų sklypuose nėra miško žemės, įtrauktos į Valstybės miškų kadastrą. Kiti vykdydami įvairių projektų derinimus sužino, kad dalis jų žemės sklypo yra inventorizuoti kaip miško žemė.
Atskirais atvejais dėl inventorizacijos klaidų, kur kartais krūmai ar medžių šešėliai iš aerofoto nuotraukų buvo inventorizuoti mišku, vadovaujantis nustatyta tvarka išjungiami iš Miškų valstybės kadastro. Kitais atvejais, jei miškas sunaikinamas dėl neteisėtos žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė (žemės naudmena - miško aikštė - galimai sunaikintas miškas) ir inicijuojamas tyrimas dėl įvykdytos veiklos.
Nepriklausomai nuo tyrimo rezultatų, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtintais Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais, miško savininkas ar bendrasavininkiai turi pareigą ir privalo mišką atsodinti. Ši nuostata galioja naujiems savininkams, jei buvę miško savininkai gavo leidimai kirsti mišką, vykdė plynus kirtimus, tačiau per trejus metus jo neatkūrė.
Tarp miško žemės savininkų miškas gali būti padalintas tik pirmiesiems savininkams, nepriklausomai nuo miško ploto. Kitais atvejais - jei miško žemės atskiros dalys bus ne mažesnės kaip 5 hektarai. Jei miško žemė sudaro tik dalį sklypo, miško žemė gali būti atskirta nuo žemės ūkio naudmenų.
Privačioje žemėje įveisti miškus ir paversti juos kitomis naudmenomis žemės ir miško savininkai gali teisės aktų nustatyta tvarka. Miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis reglamentuoja 2011 metų rugsėjo 28 dienos Vyriausybės nutarimas Nr.4.
4. Kiti patarimai
Ieškant patinkančio sklypo savo namo statybai ir važinėjant po įvairias vietas, kartais atrandame sklypus, kurie mums patinka, tačiau jų nerasime skelbimų portaluose. Turėdami informaciją apie tikslų sklypo adresą, galime pradėti ieškoti savininko. Tikrai ne visus buvo galima iškart lengvai surasti.
Nuo šiol geoportal.lt naudotojai gali nemokamai peržiūrėti šiuos VĮ „Registrų Centro" duomenis: Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis ir Administracinės ribos ir adresai.
Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio el. paslauga apima šiuos duomenis: LR teritorijos kadastro vietovių ribas, sklypų ribas, inžinerinius įrenginius, o administracinių ribų ir adresų peržiūros paslauga - LR teritorijos seniūnijų, savivaldybių ir apskričių administracines ribas bei gyvenamųjų vietovių ribas, gatvių ašines linijas ir adresų taškus.
Žemėlapius pasieksite geoportal.lt žemėlapių naršyklėje ir/ar duomenų paieškos puslapyje.
5. Nekilnojamojo turto mokestis
Nekilnojamojo turto (toliau ― NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių, įsigyjamų NT objektų (gyventojams už komercinės paskirties, o juridiniams asmenims už visą nuosavybės teise priklausantį, įsigyjamą ar ir perimtą iš fizinio asmens nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį)), bendros mokestinės vertės.
Masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centras svetainėje įvedus NT unikalų numerį. Unikalus numeris yra suteiktas kiekvienam registruotam objektui. Naujai nustatytos NT objektų mokestinės vertės nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti naudojamos 5 metus, pradedant nuo 2021 m. mokestinio laikotarpio.
Gyventojai neatlygintinai vieną kartą per mokestinį laikotarpį gali užsisakyti Nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašą vienam NT objektui arba (savininkui paprašius) visiems NT objektams esantiems viename registre.
Registrų centras per 7 darbo dienas parengia ir įteikia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto objekto mokestinė vertė.
Į Registrų centrą dėl pažymos užsakymo galite kreiptis keliais būdais:
- Elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarnos sistemą išskyrus turtui, kuris turi būti vertinamas išlaidų (kaštų) metodu.
- El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el.
6. Vidutinės rinkos vertės apskaičiavimas
Jeigu išraše esančio NT objekto vertės nustatymo būdas yra „Atkuriamoji vertė“ ir nustatymo data yra anksčiau nei 5 metai, arba neradote ieškomo NT objekto mokestinės vertės Registrų centro internetinėje svetainėje, pvz.: Jums reikia kreiptis į Registrų centrą ir užsakyti NT vidutinės rinkos ir / ar mokestinės vertės perskaičiavimą vienu iš aukščiau nurodytų būdų.
Vidutinės rinkos vertės apskaičiavimas išlaidų (kaštų) metodu atliekamas NT, kurio vidutinė rinkos vertė nėra nustatoma masinio vertinimo būdu (pvz. sandėliavimo, pramoniniai ir inžineriniai statiniai, kūrybinės dirbtuvės ir pan.). Apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės mokesčiams galioja ne ilgiau nei 5 metus.
Jei jums priklauso tik dalis NT objekto, tuomet tos dalies mokestinė vertė apskaičiuojama visą NT objekto vertę padauginus iš turimos dalies. Pvz.: jums priklauso 1/3 administracinės patalpos, kurio mokestinė vertė yra 12 000 eurų, tai turimos dalies mokestinė vertė 12 000 eurų x 1/3 = 4 000 eurų.
Mokesčio tarifus nustato savivaldybės - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Savivaldybių sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų rasite čia.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 formoje yra nurodoma savivaldybėje esančio nuosavo ar perimto nekilnojamojo turto, apmokestinamo pagal nurodytą tarifą, vertė.
Žingsniai, kaip sužinoti sklypo savininką
Šioje lentelėje apibendrinami pagrindiniai žingsniai, kuriuos reikia atlikti norint sužinoti žemės sklypo savininką Lietuvoje:
| Žingsnis | Veiksmas | Pastabos |
|---|---|---|
| 1 | Nustatykite tikslų sklypo adresą | Naudokite Regia.lt arba interaktyvų žemėlapį |
| 2 | Prisijunkite prie Registrų centro savitarnos sistemos | Reikalingas elektroninis parašas arba kita autorizacijos priemonė |
| 3 | Užsakykite Nekilnojamojo turto registro išrašą | Pasirinkite išrašą pagal nurodytą adresą |
| 4 | Gaukite informaciją apie savininką | Atminkite, kad kontaktiniai duomenys nebus pateikti |
2018 m. Įsigydami žemės sklypą piliečiai turėtų pasidomėti ir pasitikslinti miško žemės ribas Miškų valstybės kadastro registre.