Detalùsis plãnas - miestų statybos tikslų įgyvendinimo pagrindinė priemonė, naudojama Lietuvos savivaldybių. Jis gali būti taikomas tvarkant žemės naudojimą žemės ar miškų ūkyje arba pakeistas šios srities specialiaisiais planais. Skirtingai nuo savivaldybės bendrojo plano (sudaromas visai savivaldybės arba miesto teritorijai), detalusis planas rengiamas savivaldybės arba miesto teritorijos dalims, kartais mažam miestui arba kaimui.
Šiame straipsnyje aptarsime žemės sklypo planus, jų tipus, rengimo tvarką ir svarbiausius aspektus, kuriuos būtina žinoti planuojant statybas ar kitus darbus.
Detaliojo plano svarba ir paskirtis
Detalųjį planą privaloma rengti keičiant esamą žemės sklypo ir statinių naudojimą (nustatytą nekilnojamojo turto registre) ir formuojant naujus žemės sklypus. Detalusis planas negali prieštarauti bendrajam planui arba turi būti rengiamas pagal bendrojo plano pataisymus. Jei savivaldybė bendrojo plano neturi arba jis neapima planuojamos teritorijos, detalusis planas sudaromas pagal Aplinkos ministerijos sudarytą Teritorijų planavimo normų sąvadą.
Detaliajame plane grafiškai ir raštu pažymima žemės naudojimo statyboms būdas (sodybiniams namams, daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams ar komercijos pastatams statyti) ir matas (leidžiamas pastatų aukštis ir sklypo privalomas neužstatytas plotas). Be to, nurodoma gatvių raudonosios linijos, automobilių stovėjimo vietos, inžinerinių tinklų trasos, bendro naudojimo želdynų plotai, apsauginių želdinių juostos.
Detaliojo plano rengimo procesas
Detaliųjų planų rengimą organizuoja savivaldybė, privatiems arba nuomojamiems žemės sklypams - fiziniai bei juridiniai asmenys. Šie norėdami pakeisti privačios žemės sklypo naudojimą turi kreiptis į savivaldybę dėl pritarimo ir detaliojo planavimo sąlygų. Detalųjį planą rengia atestuotos įmonės - privačios arba įkurtos prie savivaldybės.
Jį parengus (kai kada - nusprendus rengti) paskelbiama apie tai spaudoje, projektas aptariamas viešame susirinkime, dalyvaujant planavimo organizatoriui, planuotojui ir suinteresuotiems asmenims. Parengtą ir apsvarstytą detalųjį planą turi suderinti savivaldybės administracija ir kitos planavimo sąlygas pateikusios institucijos, patikrinti apskrities viršininko administracija, patvirtinti savivaldybės taryba ir valdyba.
Žemės sklypo dalies įsigijimas: ką reikia žinoti?
Dažnai susiduriame su situacijomis, kai mūsų klientai jau turi įsigiję ar nori įsigyti ne visą žemės sklypą, o tik jo dalį. Tokiais atvejais reikia labai aiškiai įvardinti galimas grėsmes ir rasti jų sprendimus, nes neišvengiamai teks turėti santykį su kitais žemės sklypo bendraturčiais.
Galimi sprendimo būdai:
- Sklypo dalių atidalinimas
- Naudojimosi tvarkos parengimas
- Nieko nedarymas
Apie paskutinį variantą detaliau rašyti nereikia, nes kai parduodama sklypo dalis, kuri yra apibrėžta tik skaičių išraiška, paprastai reiškia, kad gali tekti įdėti labai daug pastangų ir pinigų, kol bet koks vystymas tokiame sklype bus įmanomas.
Geriausias sprendimas - žemės sklypo dalies atidalinimas. Tačiau jis ne visuomet yra paprastai ir lengvai įgyvendinamas. Sunkiausia dalis - susitarimas su sklypo bendraturčiais. Reikės ne tik nuspręsti dėl sklypo padalinimo schemos, bet ir dėl įvažiavimų į būsimus sklypus bei kitų klausimų. Paprastai žemės sklypo dalių atidalinimas įgyvendinamas rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą.
Visas šis procesas gali būti pradedamas tik susitarus bendraturčiams dėl visų aukščiau aprašytų detalių. Taip pat svarbu paminėti, kad sklypų atidalinimą ne visuomet leidžia teritorijų planavimo dokumentai ar kiti teisės aktai.
Gerokai paprastesnis sprendimas už aukščiau aprašytą atidalinimą - naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas. Ši tvarka aiškiai apibrėžia konkrečiomis sklypo dalis, kuriomis gali naudotis bendraturčiai, taip pat ką tose dalyse galima ar ko negalima daryti. Visa procedūra pakankamai nesudėtinga.
Visų pirma, turi būti parengtas tikslus žemės sklypo planas su pažymėtomis sklypo dalimis, taip pat tekstinė dalis, kurioje aprašyta naudojimosi tvarka. Tuomet šis dokumentas yra tvirtinamas notarine tvarka ir registruojamas Nekilnojamojo turto registre.
Turbūt didžiausias naudojimosi tvarkos trūkumas yra toks, kad užstatymo rodikliai yra skaičiuojami ne kiekvienai sklypo daliai atskirai, bet visam sklypui. Pavyzdžiui, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas užstatymo intensyvumas leidžia sklype pastatyti 1000 kvadratinių metrų bendrojo ploto pastatus. Pavyzdžiui, įvertinus sklypo užstatymo rodiklius ir esamus pastatus, liko tik 100 „laisvų“ kvadratinių metrų. Norėtumėte savo dalyje pasistatyti panašaus bendrojo ploto namą, tačiau ką daryti, jei sklypo bendraturtis nori to paties?
Svarbu atkreipti dėmesį, kad bendra daline nuosavybe valdomame sklype norint pradėti statybą teks gauti visų bendraturčių sutikimus. Siekiant apsisaugoti nuo nesutarimų, visuomet siūlome iš anksto susitarti su sklypo bendraturčiais visais galimais statybos klausimais. Jie gali būti aiškiai reglamentuoti ir naudojimosi tvarkoje. Ją rengiant svarbu kuo detaliau apgalvoti visus galimus ateities scenarijus, taip pat ir bendraturčių pasikeitimo galimybę.
Svarbu žinoti, kad naudojimosi tvarka nenustoja galioti perleidus sklypo dalį. Naudojimosi tvarka gali ne tik padėti išspręsti galimus bendraturčių nesutarimus, tačiau ir padidinti jūsų sklypo dalies vertę, jei nuspręstumėte ją parduoti.
Žinoma, atskiras sklypas be kitų bendraturčių visais atvejais bus geresnis variantas už sklypo dalį, nes visų galimų gyvenimo atvejų naudojimosi tvarka apibrėžti neįmanoma.
Visais atvejais prieš perkant žemės sklypo dalį su naudojimosi tvarka ar be jos, rekomenduojame kaip įmanoma detaliau išanalizuoti sklypo, teritorijų planavimo dokumentus ir bendrą situaciją. Atlikus šiuos namų darbus galite išvengti labai nesėkmingų ilgalaikių investicijų.
Statyba be detaliojo plano
Žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ar vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas.
Kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą.
Prašymai pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą paskelbiami be draudžiamų skelbti asmens duomenų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje informuojant, kad 10 darbo dienų nuo prašymo paskelbimo dienos galima teikti pasiūlymus merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui raštu ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo.
Sprendimas dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo kitą darbo dieną po jo priėmimo dienos paskelbiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje.
Statyba krašto apsaugos tikslams skirtoje teritorijoje ir stambiems projektams skirtose teritorijose esančiuose žemės sklypuose vykdoma pagal valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus arba savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.
Kauno miesto savivaldybės informacija
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo dėl visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo 8 skyriaus 41.1 punktu, informuojame, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. A-1716 „Dėl žemės sklypo Kruosto g. 40, Kaune, detaliojo plano koregavimo“ pradedamas rengti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 2691 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. 1901/0284:684, detaliojo plano patvirtinimo“, patvirtinto detaliojo plano koregavimas žemės sklype (detaliajame plane žemės sklypas Nr. 11) Kruosto g.
Planavimo tikslas - koreguoti detalųjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A-2691 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. 1901/0284:684, detaliojo plano patvirtinimo“, žemės sklype (detaliajame plane žemės sklypas Nr. 11) Kruosto g. Dėl informacijos apie žemės sklypo Kruosto g. 40, Kaune, detaliojo plano koregavimą prašome kreiptis į Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyr. specialistę Jūratę Batūraitę (adresu Laisvės al.