Žmonių bendruomenėje egzistuoja įvairūs santykiai tarp žmonių - visuomeniniai santykiai. Jeigu šiuos santykius reguliuoja teisės normos (TN), visuomeniniai santykiai įgyja teisinę formą ir tampa teisiniais santykiais, o santykių subjektai įgyja subjektines teises ir teisines pareigas. Civilinė teisė (CT) - tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja lygių ir vienas kitam nepavaldžių subjektų visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius.
LR CK 1.1. straipsnyje sakoma, kad šis kodeksas reguliuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Taigi, CT normomis sureguliuotas faktinis visuomeninis santykis, kurio dalyviai įgyja subjektines teises ir teisines pareigas, vadinamas civiliniu teisiniu santykiu.
Pagrindinis civilinio teisinio reguliavimo dalykas yra turtiniai santykiai. Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja CT, yra būdinga prekinė piniginė išraiška. Su prekine pinigine forma yra susiję ir daugelis neatlygintinų turtinių piniginių santykių: pvz., pasaugos, panaudos, paveldėjimo ir kt. Iš išorės tokie santykiai, atrodo, neturi prekinės piniginės išraiškos, tačiau ji yra jų pagrindas.
Bendroji nuosavybė
Nuosavybės teisė ir bendraturčių teisės
Nuosavybės teisė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių, yra kiekvieno civilinių teisinių santykių subjekto, tiek visos visuomenės gyvavimo ekonominis pagrindas (K 23 str.). Nuosavybės neliečiamumas reiškia diskriminavimo draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai (vienodos faktinės sudėties civilinės bylos turi būti sprendžiamos vienodai, ir kt.).
Sutarties laisvės principas reiškia, kad negalima asmens priversti sudaryti sutartį prieš jo valią. Teisingumo principas reiškia, kad asmeniui skiriama sankcija turi būti proporcinga pažeidimui. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesį.
Sąžiningumo principas subjektyviuoju požiūriu nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu kriterijus, t. y. ir objektyvųjį, ir subjektyvųjį. Kitas svarbus principas - nesikišimo į privačius reikalus principas.
Teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių, arba teisinio aiškumo principas apima: pagarba įgytoms teisėms; draudimas taikyti civilinius įstatymus atgaline tvarka; draudimas pernelyg dažnai keisti civilinius įstatymus, verslo sąlygas ir t.t.
Proporcingumo principas reiškia, kad taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Neleistinumo piktnaudžiauti teise principas reiškia, kad neleistini asmens veiksmai, kuriais jis įgyvendina savo teisę ne pagal jos socialinę paskirtį ir šitaip daro žalą kitiems asmenims. Galiausiai, užtikrinamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principas ir draudimas riboti civilines teises kitaip nei įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas
Pagal CK 4.75 straipsnį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu bendraturčiai nesusitaria, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Kiekvienas bendraturtis privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 str.). Jeigu daiktas padalinamas natūra, tai bendraturtis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto (CK 4.77 str.).
Atskirų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles negali būti nukreiptas į bendrąją dalinę nuosavybę.
Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi teisę naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, inžineriniais tinklais, įrenginiais ir kita bendrojo naudojimo įranga tiek, kiek tai nepažeidžia kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų.
Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nesusitaria dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros, ginčus sprendžia teismas.
Ką daryti, jei bendraturtis nesutinka su statybomis?
Jei bendraturtis nesutinka su statybomis, būtina išsiaiškinti nesutikimo priežastis ir bandyti rasti kompromisą. Jei susitarti nepavyksta, galima kreiptis į teismą. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, gali leisti statybas, nustatydamas tam tikras sąlygas arba atlyginant bendraturčiui nuostolius.
Svarbu atsiminti, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti ir negali pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Todėl, planuojant statybas, būtina atsižvelgti į visų bendraturčių nuomonę ir ieškoti sprendimų, kurie būtų priimtini visiems.
Statybos leidimas
Teisinio reguliavimo ypatumai:
- CT santykių dalyviai turi lygias teises, yra nepavaldūs vieni kitiems.
- CT santykių dalyvių iniciatyva formuojant santykius: CT subjektai, norėdami įgyti civilines teises ar susikurti civilines pareigas, turi išreikšti savo valią.
- Dispozityviškumas CT santykiuose, - tai CT normomis pagrįsta civilinių teisinių santykių subjektų galimybė savo nuožiūra įgyvendinti savo civilinį teisinį subjektiškumą - pasirinkti atitinkamą savo elgesio variantą.
- Turtinė subjektinių civilinių teisių pažeidėjo atsakomybė.
- Ieškininė pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo tvarka.
Pagrindiniai civilinės teisės principai:
- Lygiateisiškumo principas
- Nuosavybės neliečiamumo principas
- Sutarties laisvės principas
- Teisingumo principas
- Protingumo principas
- Sąžiningumo principas
- Nesikišimo į privačius reikalus principas
- Teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių, arba teisinio aiškumo principas
- Proporcingumo principas
- Neleistinumo piktnaudžiauti teise principas
- Visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principas
- Draudimas riboti civilines teises kitaip nei įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais
Civilinės teisės funkcijos:
- Reguliavimo funkcija (statiška ir dinamiška)
- Apsaugos funkcija
Teisės funkcija - tai jos poveikis, vaidmuo, paskirtis, įtvirtinant, organizuojant bei vystant visuomeninius santykius. Teisė kaip visuomeninių santykių įtvirtinimo, organizavimo bei vystymo veiksnys atlieka dvi svarbiausias funkcijas: reguliavimo ir apsaugos.
Pažeidus CT normas bei kitų asmenų subjektines teises, tos normos numato ir sankcijas, kurių tikslas - atstatyti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo: pvz., savininkas ar teisėtas valdytojas gali išreikalauti daiktą iš svetimo, jei jis neteisėtai jį valdo, reikalauti atlyginti žalą ar nuostolius, reikalauti per teismą paneigti garbę bei orumą žeminančią informaciją, jei ji neatitinka tikrovės, ir pan.
Taigi CT paskirtis - teisiškai veikti susiklosčiusius turtinius, taip pat asmeninius neturtinius santykius tarp vienas kitam nepavaldžių subjektų, organizuoti tuos santykius taip, kad jie funkcionuotų remiantis visuomenės vystymosi dėsningumais, pagal visuomenės poreikius, kad būtų užkertamas kelias atsirasti ir plėstis visuomenei žalingiems santykiams.
Pastaba: Ši informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Dėl konkrečių teisinių klausimų visada kreipkitės į kvalifikuotą teisininką.