Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas nustato želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, taip pat visuomeninius santykius, užtikrinančius kraštovaizdžio ir urbanistinės aplinkos savitumą ir kokybę. Siekiant geriau subalansuoti urbanistinio ir gamtinio karkaso struktūras, užtikrinti gyvenamosios aplinkos kokybės ir rekreacinius poreikius, palaikyti teritorijos ekologinį stabilumą ir ekosistemų funkcijas, kuriama želdynų sistema.
Želdynų sistemą sudaro:
- Atskirieji želdynai.
- Priklausomieji želdynai.
- Žaliosios jungtys.
Želdynų apibrėžimai
Svarbu suprasti pagrindines sąvokas, apibrėžtas įstatyme:
- Želdynas - ne mažesnis kaip 0,01 hektaro ne miško žemės plotas su želdiniais, kuriame gali būti vandens telkinių, želdynų statinių ir įrenginių, vejų ir gėlynų.
- Želdiniai - ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos.
- Žalioji jungtis - želdynų, pavienių želdinių ir vertikaliųjų ir (ar) stogo želdinių visuma, užtikrinanti rekreacinius ir (ar) ekologinius ryšius tarp atskirųjų želdynų, miško masyvų ir (ar) kitų gamtinio karkaso struktūrų.
Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų normos
Miestų, miestelių ir kurortų teritorijose minimalų privalomą viešųjų atskirųjų želdynų plotą vienam gyventojui ir didžiausius jų pasiekiamumo atstumus (atskirųjų želdynų normą) tvirtina aplinkos ministras. Priklausomųjų želdynų minimalų privalomą santykinį plotą žemės sklype, skirtą išimtinai tik želdiniams augti (priklausomųjų želdynų normą), jo apskaičiavimo tvarką ir teritorijas, kurioms priklausomųjų želdynų norma nenustatoma, tvirtina aplinkos ministras. Priklausomųjų želdynų norma nustatoma atsižvelgiant į teritoriją, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, esamą ar numatomą žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), žemės sklype esančių ir projektuojamų pastatų paskirtį.
Priklausomųjų želdynų norma gali būti kompensuojama vertikaliuoju pastatų apželdinimu, su žemės sklypu besiribojančių ar ne didesniu kaip 200 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribos esančių ar numatytų įveisti atskirųjų želdynų arba rekreacijai pritaikytų miškų plotais - didžiausius leidžiamus kompensuoti priklausomųjų želdynų normų dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką nustato aplinkos ministras. Priklausomųjų želdynų norma privaloma rengiant teritorijų planavimo dokumentus.
Savivaldybių vykdomosios institucijos privalo iki kiekvienų metų pirmojo ketvirčio pabaigos savivaldybės interneto svetainėje paskelbti atnaujintą informaciją apie atskirųjų želdynų normų įvykdymą jos teritorijoje ir, jeigu atskirųjų želdynų normos savivaldybės teritorijos dalyje neįvykdytos, pateikti informaciją apie numatytą problemos sprendimą ir terminą jam įgyvendinti.
Želdynų planavimas ir projektai
Želdynų kūrimas apima želdynų planavimo, želdynų projektavimo ir želdynų projekto įgyvendinimo procesus, kurių metu, atsižvelgiant į įstatymo principus, formuojami nauji arba pertvarkomi esami želdynai. Naujiems viešiesiems atskiriesiems želdynams įrengti ar esamiems viešiesiems atskiriesiems želdynams pertvarkyti privaloma parengti želdyno projektą. Privatiems želdynams įrengti, prižiūrėti ir tvarkyti želdynų projektų rengti neprivaloma.
Viešųjų atskirųjų želdynų projektai, apimantys kompleksinį želdyno tvarkymą - reljefo formavimą, želdinių, kelių, takų, želdynų statinių ir įrenginių, vandens telkinių tvarkymą, lauko apšvietimą, vandens tiekimą, kitus želdyno teritorijos tvarkymo elementus, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos architektūros įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, Statybos įstatymu ir Statybos įstatymą įgyvendinančiais statybos techniniais reglamentais, numatančiais statinio projektavimą.
Želdinių apsauga
Saugomais gamtos paveldo objektais želdiniai ir želdynai skelbiami, prižiūrimi ir tvarkomi vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu ir šiuo įstatymu. Saugomais kultūros paveldo objektais želdynai skelbiami, prižiūrimi ir tvarkomi vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ir šiuo įstatymu.
Medžiai ir krūmai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės, priskiriami saugotiniems želdiniams. Dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus savivaldybių atstovaujamosios institucijos skelbia saugotinais želdiniais.
Leidimai saugotiniems želdiniams
Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją.
Yra išimčių, kai leidimas nereikalingas, pavyzdžiui, kai šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant - dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui.
Sklypo apželdinimo ypatumai
Prieš pradedant kiemo aplinkos tvarkymo darbus, reikia tiksliai apsispręsti dėl stilistikos, augalų aukščio, želdinių spalvos, takelių ir apšvietimo vietos. Patartina nusibraižyti želdinių, poilsio zonos vietų schemą, tai yra bendrą viso sklypo planą. Svarbiausias patarimas - išlaikyti nuoseklumą renkantis augalus, turėtumėte rasti ryšį ne tik tarp mažųjų ir aukštaūgių augalų, bet ir atsižvelgti į sklype esančių statinių architektūrą.
Daugiausia priežiūros reikalauja žolės veja - pjauti kas savaitę, tręšti 2-3 kartus per metus, pavasarį skarifikuoti, naikinti piktžoles. Bet išvaizdaus sklypo niekas neįsivaizduoja be vejos. Patrumpinta ir vešli veja suteikia erdvės pojūtį.
Takelius ir kelius galima suskirstyti į intensyvaus naudojimo ir vadinamuosius savaitgalinius, kurie veda į poilsio zonas, sklypo pakraštyje esančią pirtį ar pavėsinę. Medžiagas takeliams reikia stengtis parinkti pagal poreikį, taip pat reikėtų jas suvaldyti.
Šviestuvų tinklas reikalingas ne tik apšviesti takelius, įvažiavimą į kiemą, bet ir suteikti sklypui jaukumo, savitos stilistikos, išryškinti aplinkos detales. Prieš pradedant sėti veją, reikia įsirengti efektyvią laistymo sistemą. Automatinis laistymas gerokai palengvina vejos priežiūrą.
Renkantis augalus, svarbu atsižvelgti į esamą vietą, kiek saulės ir šešėlio jai tenka per dieną, kokia dirvos sudėtis, koks reljefas, kiek laiko Jūs norite skirti savo kiemo priežiūrai. Tinkamai parinkti augalai augs sveiki, vešlūs ir atrodys puošniai.
Populiarūs augalai: Dažniausiai norima visžalių krūmų ir medžių (pušų, kukmedžių, kadagių, tujų, rododendrų, buksmedžių ir kt.). Lapuočiai spalvingesni, žydėdami skleidžia įvairius kvapus lapų formų gausa suteikia apželdintai vietai lengvumo, šiek tiek netvarkos, (rūgštusis žagrenis, lanksva, jazminas, puošmedis, dviskiautis ginkmedis, paprastoji ieva, alyva).
Sodindami augalus turime numatyti, kaip jie atrodys po 10-15 metų, gal ir vėliau. Svarbu numatyti, kad medžiai ar stambūs krūmai nepasiektų elektros laidų, neužtemdytų viso sklypo ar kaimyno kiemo, o sustiprėjusios šaknys neiškilnotų keliukų ar aikštelių dangos.
Aplinkos idėjos naujakuriams: kas yra sklypo karkasas?
tags: #sklypo #apzeldinimo #plotas