Pilies gatvė Vilniuje, viena seniausių ir svarbiausių miesto arterijų, slepia daugybę istorinių pastatų. Vienas iš jų, Pilies g. 22, turi turtingą ir įvairialypę praeitį, glaudžiai susijusią su Lietuvos diduomene, mokslo ir kultūros veikėjais.
Nuo Kunigaikščio Namų iki Didikų Valdos
1508 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis padovanojo šį buvusį kunigaikščio Mykolo Glinskio namą Konstantinui Ostrogiškiui, vienam turtingiausių Lietuvos didikų ir žymiausių karvedžių.
Konstantinas Ostrogiškis (apie 1463-1530) vykdė etmono ir vietininko pareigas pietvakarinėse LDK žemėse. Išpažino stačiatikybę ir rėmė stačiatikių bažnyčią. Žymus karvedys ir politikas nusipelnė ne vieno valdovo pagarbos ir padėkos. Po sėkmingų kovų prieš totorius 1497 m. tapo LDK didžiuoju etmonu. 1500 m. kautynėse prieš Maskvos kariuomenę Smolensko žemėje pralaimėjus jo vadovaujamai kariuomenei, pateko į nelaisvę, bet 1507 m. grįžęs į Lietuvą, atgavo turtus ir aukštą padėtį. Vadovaudamas jungtinei Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei, kovose prieš Maskvą 1514 m.
Kultūros ir Mokslo Židinys
Nuo XVI a. pabaigos Pilies g. 22 pastatas su erdviu kiemu pritraukė kultūros ir mokslo žmones. Spėjama, kad būtent čia buvo įsikūrusi viena pirmųjų Vilniaus spaustuvių, kurią įrengė reformatų knygas spausdinęs Danielius Łęczyckis.
- 1591 m. namą išsinuomojo pirmasis lietuvių spaustuvininkas Jokūbas Morkūnas, vertęs knygas į lietuvių kalbą ir spausdinęs evangelikų-reformatų leidinius.
- 1599-1601 m. pastato šeimininku buvo taip pat reformacijos šalininkas, spaustuvininkas Joannesas Kartzanas.
XVII-XIX a.: Nuo sugriovimo iki universiteto
1655 m., vykstant karui su Maskva, pastatas buvo nusiaubtas ir kurį laiką apleistas. Tačiau naujas namo istorijos etapas prasidėjo 1683 m., kai jis buvo susietas su Vilniaus jėzuitų kolegijos ir akademijos veikla. Panaikinus Jėzuitų ordiną ir uždarius kolegiją, universitetui atitekusiame name apgyvendinti profesoriai ir studentai.
1781 m. statinių komplekse įkurta Vilniaus universiteto Medicinos kolegija, vėliau reorganizuota į Medicinos-chirurgijos akademiją, veikusią iki 1842 m.
- 1782 m. prancūzų botanikas ir medikas Jeanas Emmanuelis Gilibert’as kolegijos kieme įkūrė Vilniaus universiteto Botanikos sodą ir oranžeriją.
- Jo darbus tęsė gamtininkas ir keliautojas Johanas Georgas Adamas Forsteris, pirmasis pradėjęs Lietuvoje geologinius tyrimus, ir 1799 m. Botanikos sodą perkėlęs į Sereikiškes Stanislovas Bonifacas Jundzilas.
Šiame name taip pat dirbo ir gyveno medicinos profesoriai Stefanas Lorenzas Bisio, Jacques’as Briôtet, Ludwigas Heinrichas Bojanus, Jędrzejus Śniadeckis ir kiti.
1818-1828 m. čia gyveno ir pirmuosius eilėraščius parašė poetas Juliuszas Słowackis.
XIX-XX a.: Nuo kanceliarijos iki profesorių rezidencijos
Panaikinus Medicinos-chirurgijos akademiją, pastatą savo žinion perėmė generalgubernatoriaus kanceliarija.
1915 m. name įkurdinta vokiečių kariuomenė, veikė drabužių, batų, baldų, vaisių parduotuvės, kirpykla, alinė ir kavinė.
Tarpukariu Vilniaus universitetas name apgyvendindavo profesorius - čia rezidavo filologai Janas Oko ir Janas Otrębskis, dailininkas Ferdynandas Ruszczycas ir kiti.
Žymūs Gyventojai ir Darbuotojai
| Asmuo | Veikla | Gyvenimo laikotarpis Pilies g. 22 |
|---|---|---|
| Konstantinas Ostrogiškis | Lietuvos didikas, karvedys | Nuo 1508 m. |
| Jeanas Emmanuelis Gilibert’as | Prancūzų botanikas ir medikas | 1781-1783 m. |
| Johanas Georgas Adamas Forsteris | Gamtininkas ir keliautojas | 1784-1787 m. |
| Andrius Sniadeckis | Chemikas, gydytojas | Nuo 1797 m. |
| Augustas Bekiu | Medikas, Vilniaus universiteto profesorius | 1818-1824 m. |
| Juliuszas Słowackis | Lenkų poetas, dramaturgas | 1818-1828 m. |
| Ferdynandas Ruszczycas | Tapytojas, grafikas, scenografas, pedagogas | 1923-1934 m. |
Laiškai ir Atsiminimai
Ištraukos iš Georgo Forsterio laiškų Samueliui Tomui Zemeringui atskleidžia to meto gyvenimo detales Pilies g. 22:
"Vakar gavau pirmąjį briedį. Tai buvo patelė, bet visiškai suaugusi. Ponas, kuris man jį padovanojo, paprašė užpakalinių kulšių, nes ši mėsa laikoma delikatesu. Taigi paprašiau ateiti mėsininką [į Forsterio namus, dabar - Pilies g. 22], liepiau nudirti odą ir žvėrį sukapoti, tačiau paprašiau palaukti ir nepjauti galvos, kol neateisiu pats."
Liudvika Byševska 1786 metų kelionės į Vilnių dienoraštyje rašė:
"Neaplenkiau ir Garbiojo pono Forsterio auditorijos; tas skundėsi Akademijos valdžia, kad tokiame ankštame bute jį įkurdino, nes ne tik spintos viena už kitos susigrūdusios, bet ir studentams labai ankšta, kaip minėjau, kambarys aštuonių uolekčių ilgio ir keturių uolekčių pločio."
Stanislovas Moravskis savo atsiminimuose apie Vilnių (1818-1825) mini profesorių Bojanusą:
"Bojanus, vienas mokyčiausių ir žymiausių Europos žmonių, impozantiškos figūros ir nuostabaus veido vyriškis, buvo Vilniaus universiteto veterinarijos profesorius."
Taip pat Stanislovas Moravskis aprašo įvykį, kai prancūzų pulkininkas įsiveržė į profesoriaus Bekiu butą 1812 metais:
"-Monsieur, je vous somme de décamper à lʼinstant. Ce logement est à moi. -Ah! Ah! Monsieur, jʼen suis ravi! Vous êtes monsieur le professeur Bécu! Eh bien! Monsieur! Je lʼhonneur de vous prevénir de ma part, que fussiez-vous le professeur A-cul, C-ul, D-cul, F-cul, fussiez-vous même le cul de tout lʼalphabet, je nʼen ferai rien!"
Jozefas Frankas savo atsiminimuose apie Vilnių mini Joną Sniadeckį:
"Į vakuojančią astronomo stebėtojo vietą pasiūlėme nusipelniusį Krokuvos universiteto profesorių Joną Sniadeckį (vyresnįjį chemijos profesoriaus brolį). Jonas Sniadeckis buvo mažas kresnas žmogelis, žilais plaukais, nors ir nelabai senas. Gatvėje jį visuomet lydėdavo tarnas. Kraštelis nosinaitės visad kyšodavo iš jo kišenės."