Logistikos paslaugų vystymosi ir tobulinimo perspektyvos Lietuvoje

Socialinių mokslų sąrašas XX a. pabaigoje pasipildė naujais pavadinimais. Šalia kurtų, studijuotų ir visuotinai pripažintų mokslų, filosofijos, logikos, psichologijos, ekonomikos ir kitų, atsirado marketingas, logistika, organizacijų veikla, personalo vadyba ir kiti. Pastarieji greitai įgijo pripažinimą ir paklausą realiame gyvenime, tapo rinkos kūkio bei verslo tvarkymo, problemų sprendimo, žinių ir metodinių priemonių šaltiniu. Šiuo užsiėmimu.

Logistika yra dviejų ir daugiau veiklų tarpusavio sąveika, kurių tikslai yra žaliavų, materialinių resursų ir produkcijos planavimas, gamyba, kontrolė ir efektyvaus judėjimo iš gamybos taško į vartojimo tašką, užtikrinimas. Pastaruoju metu ir Lietuvoje daug dėmesio skiriama logistikai, neseniai pradėjo kurtis logistikos centrai, kurių pagrindinis uždavinys yra prekių paskirstymas ir informacijos perdavimas.

Šiuo metu, plečiantis komerciniams ryšiams, šalies rinka pasidaro per ankšta, o patekti į užsienio arba pasaulinę rinką nėra paprasta. Svarbus faktorius - jose funkcionuojanti logistikos sistema, jungianti racionalaus gamybos, transportavimo procesų planavimą ir vykdymą. Tai Vakarų Europos šalyse padėjo siekti gerų verslo rezultatų. Dauguma užsienio įmonių turi savo logistikos skyrius, o šalys - logistikos organizacijas. Logistikos organizacijos veikla aktuali ir Lietuvai, nes egzistuoja daug neįspręstų, nesuderintų, žemo techninio lygio logistikos procesų sprendimų, nėra sisteminio požiūrio į logistinę veiklą. Šiuo metu išlieka aktuali praktinio veiklos tobulinimo problema.

Šios šalies kūkio reformos raidoje ypatingą reikšmę turėtų įgauti naujos vadybos mokslo šakos - logistikos - panaudojimas. Tai dar viena valdymo tobulinimo priemonė. Logistinio valdymo sistemos metodologiniai ir konceptualieji pagrindai turi universalų pobūdį, sprendžiant atskiros įmonės ar net visos šalies kūkio valdymo klausimus, nes jais moksliškai pagrindžiami priimami sprendimai. Šio darbo objektas - logistikos paslaugų Lietuvoje vystymasis ir jų tobulinimo galimybės. Darbo tikslas: atskleisti logistikos paslaugų vystymosi Lietuvoje problematiką ir išryškinti jų tobulinimo perspektyvas. Lietuvos smulkios ir vidutinės logistikos įmonės naudojimosi ES parama tyrimui buvo pasirinktos smulkiosios ir vidutinės logistikos įmonės.

Rašant darbą buvo naudotasi įvairiais Lietuvos ir užsienio autorių darbais, interneto tinklapiuose talpinama medžiaga bei periodinės spaudos straipsniais šia tematika. Vertingu šaltiniu teorinėje darbo tematikos analizėje buvo Garalio A., Alborovienės B., Minalgos R. rr Janulienės I.

Logistikos samprata

Labai dažnai logistika yra tapatinama su prekių judėjimu ir sandėliavimu. Kitaip sakant, logistika yra suprantama kaip fizinis paskirstymas. Šiuo metu pats terminas logistika turi kur kas platesnę reikšmę (Janulienė, 2004). Tiek užsienio, tiek ir lietuvių ekonominė ir vadybinė literatūra pateikia labai įvairias logistikos sampratas. Lietuviai mokslininkai literatūroje siklo logistikos apibrėžimus skirti į dvi grupes: pirma susijusi su materialinių srautų valdymu gamybos ir apyvartos sferoje, antra susijusi su naujų galimybių paieška didinant materialinių srautų efektyvumą (Garalis, 2003).

Pagrindiniai logistikos tikslai yra pristatymo trukmė, patikimumas, lankstumas ir jo kokybė. Pristatymas turi įvykti laiku, taip pat sutartys irgi turi būti įvykdytos. Labai svarbu, ar laikomasi pristatymo terminų. Tai rinkos sąlygos tenkinant vartotojų norus ir poreikius (t.y., pirkimo kiekis, trukmė, įpakavimas, persiuntimas, bendradarbiavimas, išorinė aplinka). Kokybė logistikos srityje atitinka produkto/paslaugos kokybę, taip pat ar užsakymas atitinka pervežtų prekių rūšį/į, kiekį bei būklę. Visus šiuos logistikos/prekių pristatymo tikslus svarbu stebėti, nes jų nesilaikant, pastebima neigiama klientų reakcija (Minalga, 2001), sąlygojanti netinkamą informacijos judėjimą - informacinę logistiką.

Tai Vakarų Europos šalyse padėjo siekti gerų verslo rezultatų. Dauguma užsienio įmonių turi savo logistikos skyrius, o šalys - logistikos organizacijas. Logistikos organizacijos veikla aktuali ir Lietuvai, nes egzistuoja daug neįspręstų, nesuderintų, žemo techninio lygio logistikos procesų sprendimų, nėra sisteminio požiūrio į logistinę veiklą. Tai dėstytojų/įmonių specialistų praktinio tobulinimosi problema. Šioms kvalifikuotų verslo specialistų, atitinkančių darbo rinkos poreikius. Seniau logistika buvo suprantama tik kaip priemonė veiklos efektyvumui didinti ir papildomi veiklos kaštai. Sprendžiant produktų paskirstymo klausimą dažnai vartojama logistikos sąvoka. Tyrimai rodo, jog logistikos kaštai sudaro 20-30 proc. produkto vieneto išlaidų (Palšaitis, 1999). Šios logistikos kaštai vėlgi pasiskirsto savo ruožtu į: transportavimo (46 proc.), sandėliavimo (26 proc.), užsakymų tvarkymo (3 proc.), administracinius (4 proc.), įpakavimo (l proc.), pakrovimo (6 proc.) kaštus ir t.t. Šiandien logistika daugelio įmonių suprantama kaip strateginė priemonė konkurencinėje kovoje. Marketingo specialistai pripažįsta logistiką kaip pirminę priemonę konkurenciniam pranašumui įgauti ir išlaikyti. Įmonės, kurios įjungia logistikos planavimą ir valdymą į ilgo laikotarpio strategiją, gali pasiekti didelius pelnus.

Šios šalies kūkio reformos raidoje ypatingą reikšmę turėtų įgauti naujos vadybos mokslo šakos - logistikos - panaudojimas. Tai dar viena valdymo tobulinimo priemonė. Logistinio valdymo sistemos metodologiniai ir konceptualieji pagrindai turi universalų pobūdį, sprendžiant atskiros įmonės ar net visos šalies kūkio valdymo klausimus, nes jais moksliškai pagrindžiami priimami sprendimai. Pavyzdžiui, transporto srityje logistika suprantama kaip žaliavų, nebaigtos produkcijos ar gatavų gaminių racionalaus judėjimo planavimas bei parinkto marašruto kontrolė. "Tinkamas produktas, tinkamoje vietoje, tinkamu laiku, tinkamam klientui". Jeigu pagrindinį marketingo tikslą apibūdintume kaip paklausos kūrimą ir skatinimą, tai logistikos tikslas  paklausos tenkinimas. Tai tarp gamybos ir vartojimo taškų valdymas. Apima gatavu produktu. Klientų logistinio aptarnavimo planavimas. Užsakymų tvarkymas ir informacinis aprūpinimas. Atsargos ir jų valdymas. Sandėlių vietos parinkimas logistikos sistemoje. Sandėliavimo sprendimų priėmimas.

Žemiau pateiktoje lentelėje (1 lentelėje) išvardinti elementai, kuriuos įmonės gali kontroliuoti.

Elementas	Aprašymas
Varotojo aptarnavimas	Vartotojo aptarnavimas - tai nauda, kurią vartotojas gauna dėl laiku ir reikiamoj vietoj pristatytų prekių. Nuo to, kaip efektyviai yra aptarnaujamas klientas, tiesiogiai priklauso kaštai, rinkos dalis, pelningumas.
Užsakymo vykdymas	Užsakymo vykdymas apima visas veiklas, būtinas, kad prekės pasiektų vartotoją. Tai gerina aptarnavimo kokybę.
Komunikacija logistikoje	Informacijos apsikeitimas yra labai svarbus bet kuriai veiklai logistikos procese vykdyti. Tai pagrindinė jungtis tarp įmonės ir vartotojų.
Transportavimas	Fizinis prekių judėjimas nuo žaliavų per gamybos procesą iki vartotojo yra didžiausias kaštus reikalaujanti veikla, kuri apima transportavimo būdus ir priemones parinkimą, taip pat maršrutų sudarymą.
Sandėliavimas	Prekių sandėliavimas sušvelnina vartojimo ir gamybos neatitikimą. Sandėliavimas taip pat gali būti panaudojamas aptarnavimo kokybei gerinti ir transportavimo kaštams sumažinti.
Atsargų kontrolė	Atsargos reikalingos tam, kad prekės būtų prieinamos vartotojams ir tam, kad garantuoti prekių asortimentą vartotojui patogiu metu ir reikiamoj vietoj.
Pakavimas	Pakavimo tikslas yra užtikrinti saugų produkto transportavimą (apsaugoti nuo pažeidimų), užtikrinti prekės atpažinimą logistinis procesų metu, o taip pat sukurti transportavimui patogią pakuotę.
Žaliavų valdymas	Žaliavų valdymas padidina užsakymo įvykdymo ir žaliavų judėjimo greitį, kelyje nuo sandėliavimo vietos iki transporto pasirinktos priemonės.
Gamybos planavimas	Gamybos planavimas yra glaudžiai susijęs su logistikos planavimu. Šiai veiklai, prieš tai neišsiaiškinus jos poveikio kitoms logistikos proceso veikloms.

Sandėliavimo galimybės, prekių tiekimo įsipareigojimai, užsakymo procesų metodai, transportavimas  visa tai apsprendžia tiekėjo galimybes laiku tiekti reikalingas prekes. Norint sukurti efektyvią firmos biznio sistemą, būtina suformuoti optimalų biznio veiklos tinklą. Taipogi, kad firmos gaminama produkcija būtų pristatyta laiku, geros būklės ir į tinkamą vietą, logistikos menedžeriai turi domėtis paskirstymo tinklo planavimu ir kontrole. Biznio logistikos sistema susideda iš sandėlių tinklo, mažmeninio realizavimo rinkų, atsargų, transporto ir informacinių sistemų.

Produkcijos srautsų judėjimo ir saugojimo veiklos visuma yra visos biznio logistikos sistemos dalis. Kartu egzistuoja ir informacijos srautsų tinklas, kuriuo perduodama informacija apie atsargų kiekį, pardavimo apimtį, produktų kainas, transporto tarnybos darbą. Informacijos tinklo grandys susideda iš paštu, telefonu ar faksu perduodamos informacijos iš vieno geografinio taško į kitą. Susikirtimo taškai yra informacijos surinkimo ir perdavimo punktai, kuriuose menedžeriai, naudodamiesi kompiuteriais, valdo pardavimo, transportavimo ir saugojimo procesus bei registruoja operatyvinę informaciją. Informacinė sistema, kaip ir produkcijos srautsų sistema, suprantama kaip sudaryta iš grandžių ir taškų. Logistikos informacinė sistema (LIS) yra valdymo informacinės sistemos (VIS) dalis. Ji užtikrina informaciją, reikalingą logistiniam valdymui. Logistikos informaciniai poreikiai gali būti skirstomi į keturis lygmenis.

Žemiausiojo lygmens informacija susijusi su gamybos organizavimu ir operatyvinis klausimsų sprendimu. Išvardyti klausimai iškyla daug kartų per valandą, todėl labai svarbu informacijos perdavimo greitis. Antrojo, aukštesniojo lygmens informacijos vartotojais tampa žemiausieji grandžių vadovai, t. y. sandėlio menedžeris, kontroliuojantis produkcijos ir žaliavų atsargas, sandėlio darbo efektyvumą bei darbininkų darbo našumą, transporto eksploatacijos skyriaus viršininkas, tvarkantis transporto naudojimą, transportavimo organizavimą ir maršrutizavimo klausimus.

Trečiojo, vidutiniojo valdymo lygmens taktiniai gamybos prognozavimo klausimai apima ne ilgesnį kaip vieneri metai periodą. Aukščiausiojo valdymo lygmens strateginiai firmos tikslai, politika, uždaviniai apima visą logistikos struktūrą ir tiekimo bei paskirstymo organizavimą. Raštiaška ir kompiuterizuotos informacinės sistemos struktūra labai mažai skiriasi. Gerai parinkta sistema padeda organizuoti efektyvų gamybos valdymą. Pagrindinės integruotos informacinės sistemos savybės parodytos paveiksle. Šios savybės pasireiškia bazinėmis funkcijomis, kurias vykdo informacinė sistema: informacijos perdavimu, saugojimu ir apdorojimu. Informacinė sistema privalo užtikrinti informacijos judėjimą (perdavimą) iš taško, kur ji buvo gauta, į taškus, kur ji yra reikalinga. Telefonai, paštas, faksai, teleksai, tiesioginis pasikalbėjimas - tai tik keli informacijos perdavimo būdai. Plačiau vartojimo prekių, judėjimo, prekybinės veiklos organizacinis procesų klausimus.

Logistikos organizavimas

Logistikos organizavimas  logistikos veiksmų derinimas laiko ir erdvės atžvilgiu. Logistikos organizavimas iš esmės nesiskiria nuo kitų funkcijų, tarkime, marketingo organizavimo. Funkcijos svarba ir vieta priklauso nuo įmonės veiklos vizijos ir suformuluotos strategijos. Didėjant konkurencijai ir toliau specializuojantis verslui, reikia nuspręsti, ar logistikos funkcija įmonėje yra esminė (tai priklauso nuo pagrindinės veiklos pobūdžio) ar ne. Jei logistikos funkcija įmonėje tik palaikomoji, tai galima nuspręsti logistikos problemas patikėti kitai, labiau specializuotai įmonei. Logistikos funkcijos organizavimą sąlygoja ir įmonės dydis. Šiuo metu stiprėja konkurencija tarp įmonių. Svarbus faktorius yra joje funkcionuojanti logistikos sistema. Įmonės, kurios savo kasdieninėje veikloje taiko naujausius logistikos projektus, neabejotinai gali tikėtis optimizuoti prekių judėjimo srautus, ko pasekoje mažėja ir netikslingai švaistomi finansiniai resursai, reikalingi papildomiems medžiagsų kiekiams ir sandėlių plotams įsigyti. Pagrindinis įmonės tikslas yra minimaliomis išlaidomis pasiekti maksimalius rezultatus.

Tai, ką firma siklo pirkėjui kaip savo produktą, yra jo poreikių patenkinimas. Jei produktas yra kokia nors paslauga, jis susidės iš tokių nematerialių savybių kaip patogumas, išskirtinumas ir kokybė. Šiuo metu jei produktas yra fizinė prekė, jis turi fizines savybes - svorį, apimtį bei formą, ir jos daro įtaką logistikos kaštams. Kadangi šiuo metu nedaug logistų dirba paslaugs...

tags: #sklypai #vaidotuose #duju #magistrales