Bachmano Žemė - naujas gyvenamasis kvartalas šimtmečius menančioje Klaipėdos vietoje, šalia vaizdingo Danės upės slėnio. Individualūs namai ir kotedžai iškils čia stovėjusio turtingo ir įtakingo Bachmano dvaro teritorijoje, o jų bendras ansamblis sukurs atskirą jaukų miestelį, kuris išlaikys pagarbą tradicijai ir unikaliai gamtai bei pulsuos šiuolaikiška dvasia.
Bachmano Žemės vizualizacija
Kvartalo Akcentai ir Patogumai
Išskirtinis naujo kvartalo akcentas - aikštė, viso kvartalo širdis. Tai bus erdvė, suteiksianti ritmą ir tapsiantį gyventojų traukos centru. Ne tik švenčių metų, bet ir kiekvieną dieną - nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, kai į namus sugrįš jų šeimininkai ir, stabtelėję aikštėje, dalinsis dienos įspūdžiais su kaimynais.
Šiame kvartale suprojektuoti:
- Individualūs namai
- Kartotiniai namai rytinėje ir pietinėje kvartalo dalyje
- Dvibučiai namai rytinėje ir vakarinėje kvartalo dalyje
- Blokuoti namai palei Arimų gatvę
- Universalūs namai, skirti gyventi vienai arba dviem šeimoms
Privalumai:
- Patikimas, daugiametę patirtį turintis NT statytojas.
- Kvartale visos miesto komunikacijos.
- Įrengtas kvartalo gatvių apšvietimas.
- Visi keliai iškloti trinkelėmis.
- Saugi teritorija - privažiavimas pro automatinius užtvarus, stebėjimo kameros.
- Uždaras, vientisos architektūros kvartalas.
- Atstumas iki Klaipėdos centro - tik 3 km.
- Puikus susisiekimas - netoli visuomeninis transportas, prekybos centrai, mokyklos, darželiai.
- Šalia tekanti Danės upė.
Vystytojas - namų statytojas UAB „Gaudesta“ - stabili, perspektyvi ir atsakinga už savo darbus įmonė, kuri gyvuoja jau 18 metų!
Istorinis Kontekstas: Nuo "Trinyčių" Fabriko Iki Šiuolaikinio Kvartalo
Ši teritorija turi turtingą praeitį. Medvilnės audimo fabrikas AB „Klaipėda” prie Malūno tvenkinio buvo įkurtas 1925 m. iš Lietuvos atvykusių brolių Abrahamo ir Rafaelio Fainbergų. Įmonė pradžioje turėjo 50 darbuotojų, o 1938 m. jau buvo didžiausias tekstilės fabrikas Lietuvoje (jame dirbo 1600 žmonių), taip pat vienas moderniausių tokios rūšies fabrikų Europoje. Jis buvo didžiausias Klaipėdos darbdavys prieš II pasaulinį karą, tačiau dėl menkų atlyginimų, pasak istoriko Juliaus Žuko, vietiniai čia vengdavo įsidarbinti, daugiausia dirbdavo atvykėliai iš Žemaitijos ir kitų Lietuvos regionų.
Trinyčių fabriko vaizdas
Didžioji dalis produkcijos - vilnoniai, pusvilnoniai ir medvilniniai audiniai - buvo realizuojama Lietuvos rinkoje su prekiniu ženklu „Du arkliukai”. Anot istoriko dr. Vasilijaus Safrnovo, per II pasaulinį karą buvo sunaikintas vienas pagrindinių audimo korpusų, buvęs arčiau tvenkinio, mažiau nukentėjo antrasis. Gamykla iš dalies buvo atstatyta per antrą 1945 metų pusmetį. 1946-1950 m. TSRS ūkio plane ji buvo įtraukta į svarbiausiųjų sąjungos lengvosios pramonės įmonių atkūrimo ir išplėtimo sąrašą. Audimo korpusas pradėjo veikti tik 1949 m. 1945-1947 m. įmonė vadinosi Medvilnės verpimo ir audimo kombinatas „Trinyčiai”, vėliau - Medvilės verpimo fabrikas „Trinyčiai”. 1954 m. buvo pastatytas naujas korpusas. 1956 m. pradėjo veikti pluošto dažymo cechas.
1959-1964 m. du iš trijų fabriko korpusų buvo rekonstruoti į vieną pagrindinį, kuriame buvo įrengta naujų cechų ir pastatytas naujas buitinis korpusas palei Bangų g., seni įrengimai pakeisti naujais. Pirmaisiais pokario metais fabrikas gamino verpalus, audinius ir vatą. Nuo 1947 m. - vien medvilnės verpalus. Žaliavą fabrikas gaudavo iš Vidurinės Azijos, o verpalus siųsdavo į Lietuvos ir kitų TSRS respublikų įmones.
Nuo 1990 m. įvairiuose fabriko skyriuose dirbusi, o 1999-2003 m. įmonei vadovavusi Daiva Urbonienė žurnalistei Rolandai Lukoševičienei yra pasakojusi, jog siekdama pagerinti techninę bazę įmonė buvo įsigijusi šveicarišką liniją, vėliau į modernizaciją investavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERIPB), tačiau tuo metu Uzbekija pati pradėjo gaminti kokybišką produkciją, o ne tik tiekti žaliavą, tad konkuruoti tapo neįmanoma. 1999 m. Ji perkėlė kelias gamybos grandis į Klaipėdą, tiekė žaliavas, pirko produkciją, bet po keleto metų bankrutavo.
Išnykus žaliavai, klientams netruko ateiti ir „Trinyčių” bankrotas - jį įmonės valdyba paskelbė 2003 m. gegužės 30 d. Didžiausia „Trinyčių“ akcininkė tuo metu buvo investicinė bendrovė „Koncerno SBA investicija“, kuriai priklausė 44,25 proc. akcijų. ERIPB valdė 22,38 proc., Valstybės turto fondas - 7,02 proc. akcijų. Prieš paskelbiant bankrotą įmonėje dirbo 260 žmonių. AB „Trinyčiai” buvo išregistruota 2008 m. 2004 m.
2007-ųjų rudenį pastatus ėmė griauti nauja jų savininkė, kvartalo statybas ketinusi vykdyti UAB „VIPC Klaipėda”, kurios 50 proc. akcijų priklausė AB „Invalda“. Tačiau statybos taip ir nebuvo pradėtos - „VIPC Klaipėda” 2011 m.
Dabartiniai Projektai ir Perspektyvos
Šiuo metu Andrijausko architektų biuras teikia parengtus būsimų „Trinyčių“ fabriko teritorijos daugiabučių projektus viešam svarstymui. Su projektais galima susipažinti architektų biure Turgaus a. 25, Klaipėda. Pirmojo daugiabučio (Bangų g.
Tuo metu buvo skelbiama, kad kvartale planuojama išvystyti apie 50 000 kvadratinių metrų bendro ploto komercinių ir gyvenamųjų patalpų. Prieš trejus metus buvo skaičiuojama, kad investicijos į kvartalą galėtų siekti iki 60 milijonų eurų. Detaliajame plane numatyta, kad daugumos pastatų aukštingumas sieks iki 8 aukštų.
Juose projektuojami keturi daugiabučiai su komercinėmis patalpomis. Trys iš jų labai panašūs - 7 aukštų daugiabučiai, kurių plotas su požeminėmis automobilių statymo vietomis - apie 5 500 kvadratinių metrų. Kiekviename jų bus kiek daigiau nei po 60 butų.
„Prie pat Bangų gatvės esantis sklypas yra kitoks, todėl jame planuojamas maždaug 1 000 kvadratinių metrų didesnis pastatas“, - sako E. Andrijauskas.
„Teritorijos detalusis planas patvirtintas dar 2005 metais“, - projekto pradžią prisimena E. Andrijauskas.
„Nepraėjo ir šešiolika metų“, - kvartalo vystymo istoriją prisimena E. Andrijauskas.
„Tikėkimės, kad šį kartą viskas vyks sėkmingai“, - optimizmo nestokoja E. Andrijauskas.
„Gaudesta“ uostamiestyje įgyvendina ir daugiau nekilnojamojo turto projektų.
Atsiliepimai ir Nuogąstavimai
Perimetrinė tvora - tik dekoracija: iš Trinyčių (neseniai pervadinto į Malūno vardu) tvenkinio pusės yra pakankamai patogus įėjimas. Tačiau tiems, kurie nedrįsta įeiti vidun, pravartu pasivaikščioti ir aplink - įdomybių pakanka. O anapus tvoros toje vietoje - statinių likučiai, kuriuose matyti intensyvaus gyvenimo ir baliavojimo pėdsakai. Ši teritorija - visai greta daugiabučių namų. Gerai praminti takai veda link jų.
Kartėlį, kad dėl verslininkų, valdančių šią žemę ir jos turtus, tarpusavio vaidų, esame priversti gyventi visiškai šalia pavojingu tapusio objekto. Nors jo vietoje jau seniai turėjo iškilti daugiaaukščių namų gyvenamasis kvartalas. Šiuo fotoreportažu nesiekiama analizuoti verslo nesutarimų, dėl kurių kaltės plyti šis poligonas stalkeriams.
Civilizacijos gimimas. Kas buvo iki valstybių atsiradimo? | Senovės Istorija: 14 dalis
Bachmano dvaro istorija Remiantis istoriniais duomenimis, XV-XVI a. Bachmano žemė buvo didelis valdų kompleksas į rytus nuo Klaipėdos, prie Danės upės. Jau XVI a. šiame valdų komplekse pradėjo formuotis nedideli dvareliai. Būsimo Bachmano dvaro pagrindu tapo Klaipėdos kunigo Joachimo Neresiaus ir valsčiaus raštininko Mertino Heintzo sklypai, atitekę Klaipėdos komendantui vyr. leitenantui Levinui von Nolde ir XVII a. pirmojoje pusėje sujungti į vieną valdą. XVII a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje, kai dvarą valdė Rumbelių šeima, Bachmano dvaras vadintas Rummelshovu. 1778 m. tuometinis dvaro savininkas pastatė naujus mūrinius dvaro rūmus.
Po jo mirties dvaras atiteko žmonai, kuri testamentu užrašė jį Neturtingųjų berniukų auklėjimo įstaigai. Prieglauda atidaryta 1847 m. XX a. pr. ji vadinosi V. Prieglauda XX a. 3-iajame dešimtmetyje uždaryta. Jos pastatas naudotas konservatorijos bendrabučiui, įvairių Klaipėdos įstaigų bendrabučiams, o apie 1930-1931 m. į šiaurę nuo dvaro centro pastatyta psichiatrijos ligoninė.
Klaipėdos psichiatrijos ligoninė, pastatyta netoli Bachmano dvaro
ATMINIMAS. Istorikė Jovita Saulėnienė skaitė paskaitą apie Bachmano žemės valdytojus, gyventojus bei įvykius. Bendruomenė norėtų įamžinti šioje žemėje gimusį garsų poetą Simoną Dachą, geradarį W. A. Rhenių ir kitus garsius žmones bei įvykius. Netoli Bachmano dvaro yra Kalniškių piliakalnis, Slengių kapinynas, Šaulių dvaras ir galimai čia buvusi kuršių Pois pilis. Pasak J. Saulėnienės, seniausi radiniai iš Bachmano žemės, manoma, iš paleolito amžiaus, saugomi Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejuje Berlyne.
"Pirmąjį kartą apie Bachmano žemę užsiminta beveik prieš 600 metų, 1434-aisiais. Mūsų laikais ja rimčiau susirūpinta 1992 m., kai buvo sudarytas šio architektūros paminklo teritorijos planas, kuriame užfiksuota 15 išlikusių buvusios Bachmano dvaro sodybos pastatų. Valstybės kultūros vertybių registre šiuo metu nurodyta saugoti 14 kompleksinių dalių.
Turime žinoti, kad Bachmano žemėje 1605 m. gimė ir iki 14 metų senelio Benedikto Docho namuose augo pirmasis žinomas Klaipėdos poetas Simonas Dachas. Bachmano žemės istorija turtinga įvykių. 1603 m. čia beveik 35 hektarų žemės nusipirko Klaipėdos kunigas ir vyriausiasis dvasininkas J. Neresius, kilęs iš Pomeranijos, pamokslaudavęs kareiviams. Žemės gavo ir valsčiaus raštininkas M. Heintzas, o J. Neresius įkūrė čia dvarą.