Kasmet Lietuvoje užregistruojamų nusikalstamų veikų statistikoje dominuoja baudžiamieji nusižengimai ir nusikaltimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei turtiniais interesais. 2010 metais nuteistieji už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas sudarė net 55,49 proc. visų nuteistųjų.
Vienas iš pagrindinių baudžiamosios justicijos trūkumų Lietuvoje - dažnas laisvės atėmimo bausmės taikymas. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-2012 m. programoje numatė, kad baudžiamoji politika (ypač kai kalbama apie nesmurtinius nusikaltimus) turėtų būti orientuota į alternatyvias bausmes, nesusijusias su asmens laisvės atėmimu. Šioje, kaip ir ankstesnėje Vyriausybės programoje, siekiama įtvirtinti bausmės ekonomijos principą - skirtina minimali bausmė, kurios užtektų paveikti nuteistąjį ir paskatinti jį pasitaisyti. Dažnesnį baudos taikymą taip pat rekomenduoja tarptautiniai teisės aktai, pabrėždami, kad ji turėtų būti lygiavertė alternatyva laisvės atėmimui.
Šiame darbe išnagrinėtos baudos kaip bausmės reglamentavimo ir taikymo problemos.
Bauda Kaip Bausmė LR Baudžiamajame Kodekse
Bauda yra įteisinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o jos požymiai formuluojami BK 47 straipsnyje. Pagal šį kodeksą, bauda taip pat yra bausmė, kuri skiriama juridiniams asmenims už padarytą nusikaltimą. Bauda - piniginė bausmė, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Pagrindinis šios bausmės nubaudimo elementas nukreiptas į asmens turtinį statusą. Bauda siekiama priversti asmenį sumokėti už padarytą nusikalstamą veiką.
LR BK (atsižvelgiant į 2011 m. liepos 5 d. BK pakeitimus) baudos bausmė yra numatyta 227 sankcijose iš 422 galimų, t.y. ji numatyta truputėlį daugiau nei pusėje visų sankcijų (54 proc.). Išanalizavus baudos numatymą straipsnių sankcijose pagal nusikalstamos veikos klasifikacinę kategoriją, gauti tokie rezultatai: baudžiamasis nusižengimas sankcijose - 100 proc. (ji numatyta visose 45 sankcijose), nesunkus nusikaltimas sankcijose - 81,4 proc. (131 sankcijoje iš 161 sankcijos), apysunkis nusikaltimas sankcijose - 42,7 proc. (44 sankcijose iš 103), sunkus nusikaltimas - 9,3 proc. (7 sankcijose iš 75). Labai sunkus nusikaltimas sankcijose bauda nenumatoma.
Anot prof. V. Piesliako, vienas iš svarbiausių momentų, apibūdinančių šios bausmės praktinį taikymą, yra tai, kaip dažnai ji minima įstatymo sankcijose. Šio atlikto tyrimo, baudos bausmės numatymas visose BK straipsnio sankcijose sudaro tik 54 proc., o laisvės atėmimo bausmė - net 89,33 proc. visų sankcijų.
Analizuojant 2006-2010 m. Lietuvoje paskirtų bausmių statistiką baudos bausmės taikymo vidurkis šiuo laikotarpiu sudarė 30,66 proc., o laisvės atėmimo bausmės - apie 43,98 proc. Reikėtų pabrėžti, kad dabartiniu metu Lietuvos praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma alternatyva laisvės atėmimui. Pavyzdžiui, laisvės apribojimo bausmę per minėtą laikotarpį teismai vidutiniškai skyrė 13,96 proc. nuo visų paskirtų bausmių, o viešuosius darbus - tik 2,22 proc.
Pažymėtina, jog asmenys, kurie yra stambūs sukčiautojai, daro nusikaltimus organizuotose grupėse, neturėtų atsipirkti piniginėmis baudomis, kurios šiandien siekia iki 200 tūkst. litų. Tai neatgrasytų tų asmenų, kurie linkę nusikalsti nuo nusikalstamų veikų darymo. Galbūt baudos galėtų būti siejamos su asmens pajamomis, bet šiandien yra fiksuota maksimali bauda ir neleidžia individualizuoti taip, kad atgrasytų nuo tų veikų darymo. Baudos, siekiančios iki 195 tūkst. litų, visada teismas gali individualizuoti bausmę ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą.
Bausmių statistika Lietuvoje (2006-2010 m.)
Žemiau pateiktoje lentelėje galite matyti bausmių statistiką Lietuvoje 2006-2010 metais:
| Bausmės rūšis | Taikymo vidurkis (%) |
|---|---|
| Bauda | 30,66 |
| Laisvės atėmimas | 43,98 |
| Laisvės apribojimas | 13,96 |
| Viešieji darbai | 2,22 |
Valstybės žinios. Už šį atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos retai mini šias bausmes. Pavyzdžiui, laisvės apribojimas sudaro 30,09 proc. dažniausia bausme (laisvės atėmimu iki gyvos galvos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešasis darbas bausmė, įstatymo leidėjo nuomone, yra ne tik švelniausia iš alternatyvių laisvės atėmimui bausmių rūšis, bet ir švelnesnė už baudą.
Dėl baudos ekonominio pobūdžio jos poveikis ir griežtumas priklauso nuo kaltininko socialinės charakteristikos, jo turtinės padėties. Todėl, jeigu teismas nuspręs, kad asmeniui dėl turtinės padėties tokia bausmė yra netinkama, jis, vadovaudamasis, sankcijos struktūra turės paskirti griežtesnę bausmę. Šiuo atveju apie tai - 4 skyriuje "Baudos vykdymas". Šiuo atveju iš karto, bendra tvarka, švelnesnė bausmė negali būti paskirta, nes ji nėra numatyta sankcijoje, nors kaltininko turtinė padėtis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu byloja apie baudos įvykdymo sunkumus. Taigi viešasis darbas ir baudos bausmių griežtumas išryškėja santykyje su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu.
Nagrinėjant baudos santykį su viešaisiais darbais, galima išskirti kelis baudos privalumus viešųjų darbų atžvilgiu. Visų pirma, viešųjų darbų atveju yra apribotas asmenų ratas, kuriems gali būti skiriami šio pobūdžio darbai. Pavyzdžiui, viešieji darbai neskirtini dėl aplinkybių, kurios objektyviai gali neleisti nuteistajam dirbti viešuosius darbus: neįgalumas, nėštumas, sunki liga. Tuo tarpu baudos atveju tokių apribojimų nėra.
Kita vertus, ne mažiau svarbu atskleisti ir viešųjų darbų privalumus baudos bausmės atžvilgiu. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta asmeninės atsakomybės nuostata, kuri reiškia, jog pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamą veiką atsakyti gali tik kaltai ją padaręs asmuo. Manytume, jog ši nuostata labiau yra užtikrinama viešaisiais darbais negu baudos atveju. Kadangi visas viešųjų darbų procesas yra kontroliuojamas, todėl sunku įsivaizduoti, kad teismo paskirtą bausmę atliks ne nuteistasis, o kitas asmuo. Tuo tarpu baudą gali sumokėti tretieji asmenys, o tai būtų sunku patikrinti.
Kita laisvės atėmimo bausmei BK 42 straipsnyje numatyta alternatyva yra laisvės apribojimas. Kaip ir nagrinėjant baudos ir viešųjų darbų santykį, visų pirma, svarbu atskleisti baudos privalumus laisvės apribojimo bausmės atžvilgiu. Baudos ir laisvės apribojimo bausmių turinio griežtumą atribojanti aplinkybė yra ta, kad pastaroji bausmė nustato laisvės suvaržymus nuteistajam. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, be to ši bausmė apima keletą bendrai privalomų pareigų nuteistajam.
Asmeniui, nuteistam pinigine bausme yra keliamas vienintelis reikalavimas - sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Šios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, draudimas lankytis tam tikrose vietose ar bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis (BK 48 straipsnio 3-6 dalys). Šiuo atveju, bauda sumokama į valstybės biudžetą, taigi tai yra ekonomiška bausmė, nes ji nieko nekainuoja valstybei. Šiai, ji atneša valstybei finansines pajamas. Tuo tarpu vykdant laisvės apribojimo bausmę, valstybė patiria išlaidas dėl probacijos tarnybos darbo su nuteistaisiais padedant jiems integruotis į visuomenę.
Nuo šių metų birželio 1 d. įsigaliojo esminiai Baudžiamojo kodekso pakeitimai. Šie pakeitimai apima baudžiamosios atsakomybės ribų koregavimą, atsakomybės už tam tikras nusikalstamas veikas sušvelninimą ir mažiau pavojingų nusikalstamų veikų dekriminalizavimą. Aptarsime, kaip šios pataisos paveikė pinigines baudas už turto iššvaistymą ir kitus turtinius nusikaltimus.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigia, kad Baudžiamojo kodekso pataisos pagreitintų procesus dėl didžiausią žalą keliančių nusikaltimų ir sumažintų kalinių skaičių, o nukentėjusieji smulkesnėse bylose greičiau sulauktų teismų sprendimų ir gautų atlygį už žalą. Anot ministro, šiuo metu teismai yra užversti smulkiomis bylomis ir priversti joms skirti daugiausiai laiko.
E. Jankevičius pabrėžia, kad nesiūloma švelninti atsakomybės už korupcinius, smurtinius ar su narkotikais susijusius nusikaltimus. Dalį veikų, tokių kaip vertimasis uždrausta veika, radinio pasisavinimas, kredito panaudojimas ne pagal paskirtį, ar trukdymas profesinių sąjungų veiklai, siūloma apskritai išbraukti iš Baudžiamojo kodekso ir perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą.
Pagrindiniai pakeitimai
- Baudžiamosios atsakomybės ribų koregavimas: Sistemiškai pakoreguotos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos, susijusios su nusikalstamomis veikomis padaryta žala ar turto verte, išreikšta MGL dydžiais.
- Apysunkių nusikaltimų sudėtys: Baudžiamojo kodekso specialioje dalyje numatytų turtinio pobūdžio nusikaltimų kvalifikuotose sudėtyse įvestos apysunkių nusikaltimų sudėtys.
- Alternatyvi bausmė - bauda: Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies nusikaltimų sudėtyse, numatančiose sankcijas už tam tikrų apysunkių ir sunkių nusikaltimų padarymą be vienintelės galimos laisvės atėmimo bausmės, numatyta ir alternatyvi bausmė - bauda.
- Atsakomybės sušvelninimas: Sušvelninta atsakomybė už tam tikras nusikalstamas veikas.
- Dekriminalizavimas: Dekriminalizuotos mažiau pavojingos nusikalstamos veikos.
- Finansų sistemos reguliavimas: Reikšmingi pokyčiai nusikalstamų veikų finansų sistemai reguliavime.
Žalos ribų pasikeitimai
Kaip teigė ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, už vagystę, sukčiavimą ar turto pasisavinimą, iššvaistymą baudžiamoji atsakomybė grėstų tik padarius 250 eurų žalą (šiuo metu - 150 eurų). Reali laisvės atėmimo bausmė už tokius nusikaltimus grėstų nuo 500 eurų žalos (šiuo metu - 250 eurų). Jei žala neviršija 500 eurų, tai bus laikoma baudžiamuoju nusižengimu, už kurį būtų skiriama bauda.
Už finansinius ir ekonominius nusikaltimus, pavyzdžiui, mokesčių nesumokėjimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, neteisingus duomenis apie pajamas, deklaracijos nepateikimą, baudžiamoji atsakomybė grėstų padarius 7,5 tūkst. eurų žalą. Dabartinė riba - 5 tūkst. eurų.
Taip pat siūloma nustatyti, jog 500- 15 000 eurų žalą atnešę nusikaltimai būtų laikomi nesunkiais, už kuriuos grėstų maksimali trijų metų laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimai padarius 15-37 tūkst. eurų būtų priskiriami naujai apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriuos grėstų 4-6 metai nelaisvės ir tik viršijus 37 tūkst. eurų ribą būtų taikoma griežčiausia numatyta atsakomybė - 8-10 metų nelaisvės (dabartinė riba - 12 tūkst. eurų).
TM siūlo keisti ir kitas žalos ribas, kurios apsprendžia nusikaltimo sunkumą: nusikaltimai su turtine žala nuo 10 iki 300 MGL (500-15 tūkst. eurų) būtų vertinami kaip nesunkus nusikaltimas, nuo 300 iki 750 MGL (15-37,5 tūkst. eurų) dydis - kaip apysunkis nusikaltimas, o virš 750 MGL dydis - kaip sunkus nusikaltimas.
Priimtais pakeitimais Baudžiamajame kodekse galiausiai pirmą kartą nustatyta didelės turtinės žalos piniginė išraiška, kuri bus 20 tūkst. eurų viršijanti suma, didelės vertės turtu taip pat bus laikoma suma, viršijanti nurodytą sumą. Šią sumą atitinkanti ar jį viršijanti suma iš esmės reikš apysunkio nusikaltimo padarymą, o jo nesiekianti - nesunkaus nusikaltimo padarymą.
Į Baudžiamąjį kodeksą taip pat įvesti nauji labai didelės turto vertės ir labai didelės turtinės žalos požymiai, apibrėžti 45 tūkst. eurų viršijančia suma, kas reikš sunkaus nusikaltimo padarymą. Turtinių nusikalstamų veikų sudėtyse baudžiamuoju nusižengimu bus laikomi atvejai, kai turto vertė ar turtinė žala neviršija 500 eurų. Taigi, už tokias veikas negali būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė ir nekyla teistumas.
Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė kaip ir anksčiau kyla, jei turto vertė ar turtinė žala viršija 150 eurų. Nusikaltimu laikytini atvejai, kai turto vertė ar padaryta turtinė žala viršija 500 eurų. Tuo tarpu žalos nuo 500 iki 20 tūkst. eurų padarymas bus laikoma nesunkiu nusikaltimu, nuo 20 tūkst. iki 45 tūkst. eurų - apysunkiu nusikaltimu, o virš 45 tūkst.
Ekonominio pobūdžio nusikaltimuose didele turtine žala bus laikoma 20 tūkst. viršijanti suma (anksčiau ši riba buvo 12,5 tūkst. eurų). Tuo tarpu nuo 20 tūkst. iki 45 tūkst. eurų sumos žalos padarymas bus laikomas apysunkiu nusikaltimu, o virš 45 tūkst. Finansinio pobūdžio nusikaltimuose baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba bus laikoma nuo 20 tūkst. eurų sumos (anksčiau buvo nuo 12,5 tūkst. eurų). Tuo tarpu nuo 20 tūkst. iki 45 tūkst. eurų turtinės naudos arba turtinės žalos padarymas bus laikomas apysunkiu nusikaltimu, o virš 45 tūkst.
LR BK (atsižvelgiant į 2011 m. liepos 5 d. BK pakeitimus) baudos bausmė yra numatyta 227 sankcijose iš 422 galimų, t.y. ji numatyta truputėlį daugiau nei pusėje visų sankcijų (54 proc.). Išanalizavus baudos numatymą straipsnių sankcijose pagal nusikalstamos veikos klasifikacinę kategoriją, gauti tokie rezultatai: baudžiamasis nusižengimas sankcijose - 100 proc. (ji numatyta visose 45 sankcijose), nesunkūs nusikaltimai sankcijose - 81,4 proc. (131 sankcijoje iš 161 sankcijos), apysunkūs nusikaltimai sankcijose - 42,7 proc. (44 sankcijose iš 103), sunkūs nusikaltimai - 9,3 proc. (7 sankcijose iš 75). Labai sunkūs nusikaltimai sankcijose bauda nenumatoma.
Šiuo metu Lietuvos praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma alternatyva laisvės atėmimui. Pavyzdžiui, laisvės apribojimo bausmę per minėtą laikotarpį teismai vidutiniškai skyrė 13,96 proc. nuo visų paskirtų bausmių, o viešuosius darbus - tik 2,22 proc.
Nagrinėjant baudos santykį su viešaisiais darbais, galima išskirti kelis baudos privalumus viešųjų darbų atžvilgiu. Visų pirma, viešųjų darbų atveju yra apribotas asmenų ratas, kuriems gali būti skiriami šio pobūdžio darbai. Pavyzdžiui, viešieji darbai neskirtini dėl aplinkybių, kurios objektyviai gali neleisti nuteistajam dirbti viešuosius darbus: neįgalumas, nėštumas, sunki liga. Tuo tarpu baudos atveju tokių apribojimų nėra.
Kita vertus, ne mažiau svarbu atskleisti ir viešųjų darbų privalumus baudos bausmės atžvilgiu. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta asmeninės atsakomybės nuostata, kuri reiškia, jog pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamą veiką atsakyti gali tik kaltai ją padaręs asmuo. Manytume, jog ši nuostata labiau yra užtikrinama viešaisiais darbais negu baudos atveju. Kadangi visas viešųjų darbų procesas yra kontroliuojamas, todėl sunku įsivaizduoti, kad teismo paskirtą bausmę atliks ne nuteistasis, o kitas asmuo. Tuo tarpu baudą gali sumokėti tretieji asmenys, o tai būtų sunku patikrinti.
Baudos privalumai:
- Ekonominis efektyvumas: Bauda sumokama į valstybės biudžetą, taigi tai yra ekonomiška bausmė, nes ji nieko nekainuoja valstybei.
- Nėra laisvės suvaržymų: Asmeniui, nuteistam pinigine bausme yra keliamas vienintelis reikalavimas - sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai.
Ministerijos iniciatyvoms pritaria ir Generalinė prokuratūra, teismų atstovai. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sako, kad tokie pakeitimai nepadidintų nusikalstamumo. Prokuroro teigimu, svarbiausias yra ne bausmės dydis, o bausmės neišvengiamumo principas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas sako, kad šiuo metu šalies teisinėje sistemoje matomas „kriminalizavimo perteklius“, baudžiamajame įstatyme yra daug „mirusių normų“, kurios neveikia arba taikomos ne pagal paskirtį, dažnai dubliuojasi su administracinių nusižengimų normomis ar kriminalizuoja civilinius santykius.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 6 tūkst. laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų, bausmių vidurkis - 6-7 metai. Šie rodikliai, anot ministerijos, keliskart viršija Europos Sąjungos vidurkį ir teikiamais pakeitimais galėtų būti pagerinti.
Ministerija nurodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos baudžiamoji politika buvo griežtinama, kriminalizuojant daug sąlyginai nedidelio pavojingumo veikų, ir tai neproporcingai apkrauna ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismų sistemą, perpildo laisvės atėmimo vietų įstaigas.
Įstatymų projektų rengėjai prognozuoja, kad baudžiamosios atsakomybės švelninimas gali paliesti maždaug 26,47 proc. kalinčių asmenų ir jei visi nuteistieji vienu metu kreipsis dėl perteisimo, gali didėti teismų darbo krūviai.
Teisininkai skaičiuoja, kad su šiais pakeitimais vidutiniškai laisvės atėmimo bausmės galėtų sutrumpėti bent vieneriais metais ir būtų galima sutaupyti apie 17 mln. eurų biudžeto lėšų.
Anot ministerijos, BK pakeitimai „užtikrins pačių pavojingiausių nusikaltimų griežtą baudžiamumą, o už mažiau pavojingus atvejus bus numatyti proporcingi baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindai arba kitos teisinės atsakomybės formos“.
