Spartėjant gyvenimo tempui, vartotojai vis dažniau renkasi jau paruoštus ar dalinai paruoštus mėsos produktus. Lietuvoje didžiosios mėsos perdirbimo įmonės siūlo platų natūralios jautienos pusgaminių asortimentą, suteikdamos vartotojams didelį pasirinkimą.

Iš gausaus mėsos gaminių asortimento vartotojai produktus renkasi ne tik pagal kainą, bet ir pagal kokybę. Kadangi kiekviena mėsos perdirbimo įmonė gali naudotis tiek bendraisiais Lietuvos ar ES standartais, tiek Lietuvos standartizacijos departamento parengtais standartais, bei vadovaudamasi užsakovo pageidavimu, ruošdama mėsą nevienodai išpjausto skerdeną, skiriasi jų asortimentas, pavadinimai.
Mėsa - žinduolių ir paukščių skerdenos dalis, sudaryta iš raumeninio, riebalinio ir jungiamojo audinių su kaulais arba be jų. Mėsa gali būti apibūdinama maistiniu, prekybiniu, technologiniu ir kulinariniu požiūriais. Nuo šio proceso tiesiogiai priklauso žaliavos ir iš jos gaminamų produktų kokybė: prekinė išvaizda, cheminės sudėties stabilumas, sauga.
Mėsos perdirbimo įmonėse galvijų skerdenos išpjaustomos ir naudojamos mėsos produktų gamyboje, arba atskiros skerdenų dalys gali būti realizuojamos kitoms įmonėms ar prekybos tinklams. Sudalinus ir išpjausčius skerdenas gaunami įvairūs mėsos pusgaminiai, kurių rūšis priklauso nuo tolesnio jų panaudojimo. Skirtingose mėsos perdirbimo įmonėse gali būti taikomos skirtingos skerdenų sudalijimo ir išpjaustymo schemos.
Gyvulių skerdena priklausomai nuo grupės yra skirstoma pagal atitinkamas schemas, vadovaujantis galiojančiais standartais. Skerdenos sudalijimas - tai skerdenos pusės, ketvirčio ar nuokartos sudalijimas į stambius gabalus, siekiant palengvinti po sudalijimo sekančią operaciją - išpjaustymą, be to sudalintą skerdeną lengviau transportuoti ir sandėliuoti. Pagrindinis sudalijimo tikslas yra maksimaliai realizuoti mėsą natūraliame pavidale.
Analizuojant literatūrą pastebėta, kad skirtingų autorių pateikiamos jautienos skerdenų išpjaustymo schemos beveik nesiskiria. Pagal pastarąją schemą į natūralių jautienos pusgaminių asortimentą įeina užpakalinės nuokartos gaminiai, nugarinės, kumpio, išorinės kumpinės („ sidabrinės“ dalies), vidurinės kumpinės, uodeginės su paslepsnine, priekinės nuokartos (priekinio ketvirčio be nugarinės), šoninės - krūtininės dalies, mentinės dalies, priekinio ketvirčio bei užpakalinio ketvirčio pusgaminiai.
Iš užpakalinės nuokartos išpjaunamas kumpis su nugarine dar vadinamas „pistoletu“, kumpis, juosmens nugarinė su kaulu ir išpjova „Rostbifas`, trumpoji (antrekotinė) nugarinė. Iš kumpio gaunami tokie pusgaminiai: trumpoji išorinė kumpinė („sidabrinė dalis“), vidurinė kumpinė, uodeginė su paslėpsnine, išorinė kulninė, kulninė sukaulu, bekaulė kulninė.
Mėsos maistinė vertė apibūdinama pagal drėgmės, baltymų, riebalų santykį, nepakeičiamų aminorūgščių, nesočiųjų riebalųrūgščių, B grupės vitaminų, makro ir mikroelementų kiekį, juslines mėsos savybes ir priklauso nuo jos sudedamųjų dalių santykio. Apie mėsos energetinę vertę sprendžiama, atsižvelgiant į gaminio sudėtyje esančias maisto medžiagas - baltymus, riebalus, angliavandenius, todėl šiam rodikliui reikia ištirti mėsos cheminę sudėtį, ir nustatyti pagrindinių maisto medžiagų kiekį.
Išanalizavus literatūrą pastebėta, kad galvijų skerdenos klasifikuojamos pagal raumeningumo klases, kurios nustatomos pagal šlaunų, nugaros, menčių ir kaklo raumenų išsivystymą. Atsižvelgiama į raumenų išsivystymą, riebalų sluoksnio storį skerdenos išorėje ir riebalų kiekį jos viduje. Galvijiena yra svarbus aminorūgščių, mineralinių medžiagų ir vitaminų šaltinis, todėl ji vaidina svarbų vaidmenį žmonių mityboje.
Žaliavos Priėmimas ir Vertinimas
Po skerdimo skerdenos ne trumpiau kaip 24-48 val. atšaldomos nuo -1ႰC iki +4ႰС temperatūros patalpoje iki ne aukštesnės kaip +6°C skerdenų vidinės temperatūros. Esminėms mėsos savybėms (skonio, sultingumo ir technologinėms) įgyti, skerdenos turi būti brandinamos, t. y. laikomos atšaldymo patalpoje nuo 0ႰC iki +2 ႰC temperatūroje ne trumpiau kaip- 7 paras įskaitant atšaldymo laikotarpį. Atšaldytos mėsos pH praėjus 24 val. po skerdimo turi būti ne didesnis nei 5,8.
Iš vėsinimo kamerų priimta žaliava yra apžiūrima, įvertinama jos būklė ir kokybė pagal galiojančius standartus ( nustatoma įmitimo kategorija, šviežumas), įvertinamas skerdenos tualetas, (esant reikalui nupjaunant pašalinami skerdenos sumišimai, kraujosruvos, o nešvarumai nuplaunami vandeniu). Skerdenos išpjaustyti, perdirbti pateikiamos paženklintos taip, kad būtų užtikrintas atsekamumas nuo gyvulių gimimo viso gamybos proceso metu.
Skerdenos pusės sveriamos ir ženklinamos. Etiketėje turi būti informacija pagal reglamento (EB) Nr. 1760/2000II antraštinę dalį, pagal kurią reikia nurodyti galvijo identifikavimo ar partijos numerį, galvijo gimimo, auginimo, skerdimo šalis, skerdyklos, kurioje jis buvo skerstas, veterinarinio patvirtinimo numerį.
Skerdenų sudalijimas - tai skerdenos pusės (per stuburo vidurį perpjauta skerdena), ketvirčio ar nuokartos sudalijimas į stambius gabalus siekiant palengvinti po sudalijimo einančią operaciją - išpjaustymą. Sudalijimas nuokartomis priimtinesnis, kai skerdena realizuojama neišpjaustyta.
Užpakalinei nuokartai( skerdenos pusės gabalas, gautas skersai perpjaunant ją per nugarkaulį tarp penktojo ir šeštojo nugaros slankstelių, toliau pjaunant išilgai nugarkaulio per viršutinį šonkaulių trečdalį iki tryliktojo šonkaulio kremzlinės dalies ir toliau kelio sąnario kryptimi) - priskiriamos vertingiausios skerdenos dalys - kumpis ir nugarinė, todėl ši skerdenos dalis naudojama mėsos gaminiams ir pusgaminiams gaminti.
Priekinė nuokarta (likusi atskyrus užpakalinę, yra mažiau vertinga, tinka dešroms ir kitiems smulkintos mėsos gaminiams ir pusgaminiams gaminti) - yra mažiau vertinga, jos mėsa dažniau naudojama dešrų ar smulkintos mėsos produktų gamybai. Sudalijimas ir išpjaustymas leidžia diferencijuoti įvairias skerdenos dalis pagal mėsos cheminę sudėtį ir savybes, kaulų ir raumenų audinių santykį, prekinę išvaizdą ir technologinę paskirtį.
Apdorotose jautienos skerdenose, skerdenų pusėse ir nuokartose neleidžiama palikti vidaus organų, odos likučių, kraujo krešulių, atspurusių raumeninių ir riebalinių audinių, teršalų, kraujosruvų ir sumušimų. Leidžiamos išpjaustytos sumušimų ir kraujosruvų, išplėštos poodinių riebalinių ir raumeninių audinių vietos, jei jos neviršija 15 % paviršiaus ploto. Stambiuose cechuose skerdena sudalijama konvejeriniu būdu. Prie konvejerio pastatyti stalai ir kiekvienas darbininkas apdoroja tam tikrą skerdenos dalį, atlikdamas nustatytas operacijas. Skerdena supjaustoma į dalis juostiniais ar diskiniais pjūklais.
Šviežia mėsa gali būti išgyslinėjama, iškaulinama - pašalinamos nemaistinės skerdenos dalys. Kadangi plėvių ir sausgyslių pašalinimas turi svarbią kulinarinę ir maistinę reikšmę, nes su plėvėmis ir sausgyslėmis termiškai apdorota mėsa išlieka kieta, mėsos gabaliukai deformuojasi, sausgysles ir plėves reikia pašalinti.
Tiekiant skerdenas ar sudalytas skerdenas, ar išpjaustytas skerdenų dalis rinkai, jos turi būti paženklintos pagal Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Atšaldytų ir subrandintų skerdenų ir jų dalių raumenys ypač standūs (įdubimas po paspaudimo greitai išsilygina), paviršius sausas, spalva būdinga šviežios mėsos spalvai - nuo šviesiai rausvos iki švelniai raudonos, kvapas būdingas šviežiai mėsai, be pašalinio kvapo.
Atšaldytos skerdenos sudalijamos ir išpjaustomos ne aukštesnės kaip +12 ႰC aplinkos temperatūros patalpoje. Jautiena pagal jungiamojoir riebalinio audinių kiekį rūšiuojama, kaip nurodyta TS 2008435-143-94 „Mėsa dešrų, pusgaminių ir konservų gamyba“.
Skerdenų ir skerdenėlių išpjaustymas yra svarbus maisto pramonės etapas, užtikrinantis kokybišką mėsos produktų tiekimą vartotojams. Svarbu laikytis higienos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų. Taip pat būtina laikytis nurodymų, prižiūrint darbų eigą ir kokybę.
Bendrieji Reikalavimai
Skerdenų ir skerdenėlių išpjaustymo procese būtina laikytis tam tikrų reikalavimų, kad būtų užtikrinta produkto kokybė ir sauga. Šie reikalavimai apima:
- Sanitarinius reikalavimus
- Technologinius reikalavimus
- Darbuotojų saugos reikalavimus
- Aplinkosaugos reikalavimus
Svarbu užtikrinti patalpų priežiūrą ir laikytis gyvūnų gerovės reikalavimų.
Skerdenų ir skerdenėlių išpjaustymo technologijos priklauso nuo gyvūnų rūšies ir galutinio produkto tikslų.
Įranga
Skerdenų ir skerdenėlių išpjaustymo procese naudojama įvairi įranga, įskaitant:
- Pjūklus
- Peilius
- Smulkintuvus
- Pakavimo įrenginius
Svarbu užtikrinti įrangos priežiūros reikalavimus ir kokybės gerinimo būdus.
Tinkamas gyvūnų šėrimas ir priežiūra yra svarbūs veiksniai, lemiantys mėsos kokybę. Svarbu užtikrinti lesinimo ir priežiūros vandeniu normas bei stebėti gyvūnų būklę.
Pašarų rūšys ir jų paruošimas turi didelę įtaką gyvūnų sveikatai ir mėsos kokybei.
| Gyvūnas | Pašarų rūšys | Sandėliavimo reikalavimai |
|---|---|---|
| Galvijai | Žolė, šienas, grūdai | Sausos, vėdinamos patalpos |
| Kiaulės | Grūdai, kombinuotieji pašarai | Apsauga nuo drėgmės ir kenkėjų |
| Paukščiai | Grūdai, lesalai | Sausos, švarios patalpos |
Ekologinio ūkininkavimo principai taikomi ir gyvulininkystėje, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir aplinkos apsaugą. Svarbu žinoti ekologinės gamybos reikalavimus ir jų panaudojimą ūkyje.
Darbuotojų sauga yra prioritetas skerdimo ir išpjaustymo procese.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) supaprastino reikalavimus ūkininkams, kurie nori savo ūkiuose įsirengti mažas skerdyklas. Nors skerdimo, mėsos išpjaustymo ir kitas patalpas leidžiama įsirengti minimaliomis sąnaudomis, tačiau maisto saugos, gamybos higienos reikalavimams jokios išlygos nedaromos. Taip pat privaloma užtikrinti gyvūnų gerovės reikalavimus.
Gyvulių skerdyklų įrengimo ir jų skerdimo rekomendacijų tikslas - aprašyti gyvulių (vienu metu skerdžiant po 1 gyvulį) minimalias privalomas skerdimo sąlygas ir skerdimo proceso reikalavimus.
Gyvulių Skerdimo Patalpų Reikalavimai
Gyvulių skerdimo patalpos turi atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. Sumontuoti nuotekų įrengimai taip, kad būtų išvengta taršos rizikos. Įrengta tinkama ir pakankama natūrali ar mechaninė ventiliacija, užtikrinanti, kad nebūtų mechaninio oro srauto iš užterštos zonos į švarią zoną. Ventiliavimo sistemos turi būti sukonstruotos taip, kad filtrai ir kitos dalys, prireikus jas valyti ar pakeisti, būtų lengvai pasiekiami.
Į skerdimo patalpas turi būti tiekiama pakankamai geriamojo vandens, atitinkančio Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai". Į skerdimo patalpas neturi patekti neskirti skersti gyvūnai. Asmenims, galintiems užteršti mėsą, draudžiama dirbti. Iš bet kurio dirbančio asmens reikalaujama pateikti medicinos pažymą, įrodančią, jog nėra priežasčių, dėl kurių jis negalėtų dirbti šio darbo.
Skerdyklos turi turėti tinkamus ir higieniškus aptvarus arba, jeigu įmanoma atsižvelgiant į klimatą, lengvai valomus ir dezinfekuojamus laukimo gardus. Šiuose įrenginiuose turi būti numatyta gyvūnų girdymo ir, tam tikrais atvejais, šėrimo įranga.
Po gyvulių skerdimo ir skerdenų veterinarinio patikrinimo žmonių maistui tinkamos Gyvulių skerdenos ant jų išorinės pusės turi būti ženklinamos sveikumo ženklu t.y. ne mažesnio kaip 6,5 cm pločio ir 4,5 cm aukščio ovalo formos ženklu, kuriame turi būti aiškiai ir įskaitomai pateikta sekanti informacija: ženklo viršuje - raidės LT, viduryje - veterinarinio patvirtinimo numeris ir apačioje raidės EB.
Mėsa laikoma ne aukštesnėje nei 7 laipsnių C, subproduktai - ne aukštesnėje nei 3 laipsnių C temperatūroje.
Įrankiai ir Įrengimai
Sudarius tinkamas mėsos produktų perdirbimo sąlygas pagerėja produktų kokybė. Atitinkami maisto produktai gaminami atsižvelgiant į mėsos rūšinę bei maistinę vertę. Mėsą sudaro raumeninis, riebalinis, jungiamasis ir kaulinis audiniai.
Kaip iškepti jautienos steiką
Vadovaujantis naujai patvirtintais reikalavimams ir standartams mėsos perdirbimo pastatai turėtų būti gelžbetoniniai ar plytiniai pastatai, vidinės sienos spec. betono, grindys išklotos taip ppat spec. betonu, ar kitomis medžiagomis. Svarbiausia, kad pastatų sienas ir lubas lengvai būtų galima plauti ir dezinfekuoti. Pagalbinėse patalpose grindys turi būti cementinės ar asfalto. Apšvietimas turi būti geras. Langų ir grindų santykis turi būti 1:7,1:8. Įrankiai ir įrengimai turi būti lengvai dezinfekuojami, pagaminti iš nerūdijančio plieno. Medinis inventorius netinka, stalai padengti nerūdijančiu plienu. Vanduo turi atitikti visus higieninius reikalavimus, atitikti kokybės valstybinį standartą.
Grindims ir sienoms plauti turi būti naudojamas karštas kalcinuotas sodos tirpalas. Skerdžiant sergančius guvulius tirpalas turi būti 2 aktyvaus chloro. Darbuotojai turi laikytis asmeninės higienos, jų sveikatą reguliariai turi tikrinti medicinos personalas. Ištiriama ar dirbantieji nėra bacilų aar parazitų nešiotojai. Darbe turi būti su švariais drabužiais, švaria avalyne.
Svarbu:
- Atsparias vandeniui ir puvimui, lengvai valomas bei dezinfekuojamas ir taip paklotas grindis, kad vanduo lengvai nutekėtų. Vanduo turi tekėti į surinkimo šulinėlius su grotelėmis.
- Sudarytas optimalus kiekis įrangos rankų plovimui ir dezinfekavimui bei atskirų kabinų įrankių bei prijuosčių plovimui bei dezinfekavimui karštu vandeniu. Vandens čiaupai neturi būti tiesiogiai valdomi rankomis.
- Instrumentus ir darbo įrenginius: išpjaustymo stalus su nuimamais pjaustymo paviršiais, konteinerius, konvėjarines juostas ir pjūklus, pagamintus iš antikorozinės medžiagos - neteršiančius mėsos, lengvai valomus ir dezinfekuojamus.
- Vandentiekiu tiekiamą geriamąjį šaltą vandenį, karštą bei sumaišytą reikiamos temperatūros vvandenį, atitinkantį Lietuv.os higienos normas, valstybinius standartus. Negeriamo vandens tiekimas išimtinais atvejais yra leidžiamas garų gamybai, priešgaisrinei sistemai ir šaldymo įrenginių aušinimui. Toks vamzdynas turi būti įrengtas taip, kad nebūtų galima panaudoti vandens kitiems tikslams ir jis nekeltų šviežios mėsos užteršimo pavojaus.
Papildomi reikalavimai:
- Neįpakuotos mėsos negalima laikyti atšaldymo patalpose, jeigu jos nebuvo išvalytos ir dezinfekuotos.
- Darbui su mėsa naudojami įrengimai ir instrumentai turi būti švarūs ir tvarkingi.
- Patalpos, instrumentai ir darbo įrengimai neturi būti naudojami kitiems tikslams.
- Reikia naudoti tik patvirtintas plovimo, dezinfekavimo aar panašias priemones, kurios negadina darbo įrengimų, instrumentų ir nekenkia šviežiai mėsai. Jas panaudojus, instrumentus ir darbo įrengimus reikia gerai praplauti geriamuoju vandentiekio vandeniu. Darbo metu plovimo, dezinfekavimo ir panašios medžiagos turi būti laikomos atskiroje patalpoje.
Produktams didžiausią reikšmę turi sušaldymo greitis ir gylis, kad sustabdyti mikroorganizmų vystymąsi. Viršutinė temperatūros riba yra - 10C, o žemutinė - apie -60C. Prie -60C produktas pasidaro labai trapus.
Sušąlant pradžioje kristalizacijos centrai susidaro tarpląstelinėje medžiagoje, kadangi esantis skystis yra mažesnės koncentracijos negu ląstelėje, be to vanduo teka iš ląstelės. Didėjant kristalams pažeidžiama jungiamojo audinio plėvelė. Sušaldžius mėsą fermentai nesuskyla, tačiau sumažėja jų veikla. Kuo greičiau sušaldoma mėsa, tuo ankščiau stabdomi analizės procesai.
Sandėliuojant ilgesnį laiką skerdeną, ledo kristalai auga, ”senėja” koloidinė baltyminė sistema. Ilgam laikymui mėsą reikia sušaldyti tuojau pat paskerdus, dar šiltą kol ji nesutingus. Jeigu negalima sušaldyti šiltą mėsą, reikia ją sušaldyti, kai atsileidžia po pomirtinio sustingimo.
Ypač naudinga sušaldyti šiltus subproduktus. Išpjausčius dalimis, galima patalpoje daugiau pakrauti. Kad produktai nedžiūtų reikia įpakuoti į drėgmę nepraleidžiamas medžiagas (aliumininę foliją, polimerines medžiagas ). Įpakuojama su vakuumu, kad neliktų oro tarpų, oras blogas šilumos laidininkas.
Šiltą skerdieną reikia šaldyti ne aukštesnėje kaip -25 °C. šiltos mėsos sušaldymo trukmė yra 20 % didesnė, negu atšaldytos. Tačiau sušaldyta iki -50 °C temperatūros. Be tto, gali b.ūti įvairūs agregatai ir kameros. Skerdenų sušaldymas vykdomas kamerose. Mėsos produktų bei gaminių mažagabaritinis sušaldymas vykdomas greitas sušaldymo aparatuose (membraniniuose ar blokiniuose). Čia produktas gali būti sušaldomas per 4 val. ir greičiau. Sušaldyta sskerdena ir produktai turi būti laikomi ne aukštesnėje kaip -10 °C, siekiant išvengti mikrobiologinio proceso intensyvėjimo.
Karštai rūkytiems kiaulienos gaminiams naudojama atšaldyta arba sušaldyta I,II,III,IV kategorijų kiauliena. Sušaldyta kiauliena prieš naudojimą atšildoma. Kiauliena, palyginti su jautiena, turi daugiau riebalų, bet mažiau baltymų ir vandens. Dėl to kiauliena yra kaloringesnė. Ypač kaloringi kiaulienos riebalai (39,3 kJ). Juose yra nesočių, žmogaus organizmui būtinai reikalingų rūgščių. Kiaulienos mėsoje yra mažiau jungiamojo audinio nei jautienoje.
Valgomoji druska. Naudojama valgomoji druska turi būti ne žemesnės kaip I rūšies, 0,1 ir 2 mm malimo. Nitritinė druska. Tai balti kristalų pavidalo milteliai (natrio nitrito ir druskos mišinys). Natrio nitritas yra nuodingas, todėl jo kiekis griežtai ribojamas. Natrio nitrito kiekis mėsoje neturi viršyti 0,05.
2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 486/658 patvirtintos Jautienos ir veršienos ženklinimo taisyklės parengtos pagal Tarybos 2000 m. liepos 17 d. reglamentą (EB) Nr. 1760/2000, nustatantį galvijų identifikavimo ir registravimo bei jautienos ir jos produktų žymėjimo sistemą ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97, bei Komisijos 2000 m. rugpjūčio 25 d. reglamentą (EB) Nr.
Jautienos ir veršienos ženklinimo taisyklių tikslas - užtikrinti, kad į rinką būtų tiekiama saugi ir tinkama žmonių maistui galvijų mėsa, išlaikyti ir sustiprinti vartotojų pasitikėjimą jautienos bei veršienos sveikumu bei kokybe, pateikiant etiketėje išsamią informaciją apie prekę.
Šios taisyklės taikomos jautienai ir veršienai pagal Kombinuotosios prekių nomenklatūros (KPN) kodus: 02.01, 02.02, 0206.10.95 ir 0206.29.91 (šviežios atšaldytos ar užšaldytos skerdenos ir skerdenų pusės, kiti mėsos gabalai su kaulais ir be kaulų; šviežios atšaldytos arba užšaldytos storosios ir plonosios diafragmos), neapdorota jokiu kitu būdu, išskyrus šaltį.
Visa į rinką tiekiama jautiena ir veršiena turi būti ženklinama etiketėmis, pritvirtinamu ženklu ar kitu būdu. Ženklinimo nuorodos turi būti pateikiamos ant skerdenų, pakuotės, bendrosios pakuotės.
Mėsa ženklinama pagal Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170, Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisykles, patvirtintas Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 4-30.
Skerdenos ženklinamos pagal Galvijų skerdenų kokybės įvertinimo ir klasifikacijos techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 216. Smulkinta mėsa ženklinama pagal Smulkintos mėsos ir mėsos pusgaminių gamybos ir tiekimo į rinką taisykles, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 376.
Ženklinimo Reikalavimai
Visų ES parduodamų jautienos ir veršienos gaminių etiketėse turi būti nurodyta ši informacija: kontrolinis kodas, pagal kurį būtų galima nustatyti jų kilmę, informacija apie tai, kur gyvūnas buvo paskerstas (skerdyklos patvirtinimo numeris) ir išpjaustytas (skerdenos ar skerdenų grupės išpjaustymo operaciją atlikusios pjaustymo patalpos patvirtinimo numeris).
Nuo 2002 m. sausio 1 d. etiketėse taip pat turi būti nurodyta gyvūno gimimo, penėjimo ir skerdimo valstybė narė arba ES nepriklausanti šalis.
Jei galvijas gimė prieš 1998 m. sausio 1 d. ir nėra informacijos apie gimimo ir auginimo vietas, išskyrus paskutiniąją, vietoj gimimo ir auginimo šalies turi būti nurodyta „*Gimė iki 1998 m.
Etiketėse gali būti pateikiama papildoma savanoriška informacija apie parduodamą mėsą. Informacija turi būti suprantama vartotojams ir atitikti maisto produktų ženklinimą reglamentuojančius teisės aktus, visų pirma Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011.
Kai smulkinta mėsa buvo pagaminta iš įvairių rūšių gyvulių mėsos, ji ženklinama pagal šių taisyklių reikalavimus, jei jos sudėtyje yra daugiau nei 51 proc. jautienos.
Valstybės narės privalo užtikrinti, kad jų teritorijoje šio reglamento būtų laikomasi. Bet kokios baudos, kurias jos skiria jautiena prekiaujančiam ūkio subjektui ar organizacijai, turi būti veiksmingos, atgrasančios ir proporcingos.
tags: #skerdenos #ispjaustymo #patalpos