Skandinavijos šalys, apimančios Daniją, Švediją, Norvegiją ir Suomiją, pasižymi įvairiais gamtos ištekliais, kurie turėjo didelę įtaką šių šalių ekonominei plėtrai ir socialinei gerovei. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius šių šalių gamtos išteklius ir jų panaudojimą.
Jūra ir laivyba
Skandinavijos šalys tradiciškai glaudžiai susijusios su jūra. XX a. pirmojoje pusėje jos dar labiau išplėtė laivų statybos pramonę, prekybos ir žvejybos laivynus. Didžiausią laivyną turėjo Norvegija, o laivų statybos srityje pirmavo Švedija ir Danija. Skandinavijos šalys dar labiau išplėtė laivų statybos pramonę.
Laivų statykla Švedijoje XX a. viduryje
Švedijos gamtos ištekliai ir pramonė
Sparčiausiai pramonė augo Švedijoje - tai lėmė gausūs puikios kokybės geležies rūdos, miško ir vandens energijos ištekliai, taip pat šalies mokslininkų ir inžinierių kūrybinės minties pasiekimai. Gamtos ištekliai bei mokslininkų ir inžinierių pasiekimai leido ypač greitai pramonei augti Švedijoje.
A. Nobelio išradimai chemijos srityje, G. Lavalio garo turbina, S. Vingkvisto automatinio reguliavimo guoliai, L. M. Eriksono stalo telefonas ir kitos technikos naujovės sudarė sąlygas atsirasti ir plėtotis celiuliozės, sprogstamųjų medžiagų gamybos, sudėtingų mašinų ir įrenginių, elektrotechnikos pramonei. Švedai vyravo pasaulinės degtukų gamybos srityje, ligi 4-tojo dešimtmečio pradžios turėjo jos monopolį. Tada J. Kreigerio kompanijos įmonės gamino apie 60 proc. pasaulio degtukų. Daug pasiekė švedai transporto priemonių pramonės srityje. Pirmasis švedų automobilis buvo pagamintas dar 1891 m. Labai išgarsėjo 1927 m. įsteigta „Volvo“ firma, kurios įmonės gamino lengvuosius automobilius, sunkvežimius, autobusus, traktorius ir laivų variklius.
Švedija garsėja savo geležies rūdos telkiniais šiaurėje už poliarinio rato. Kirunos miestelyje geležies rūda kasama nuo XIX a. pabaigos.
Norvegijos gamtos ištekliai ir pramonė
Menkas Švedijos, ypač Norvegijos, dirbamos žemės plotas skatino imtis daugiau naudoti žemės gelmes, turtingas metalų, sraunių upių vandens energiją elektrai gaminti, didelių miškų medienos išteklius. Pigi elektros energija Norvegijoje ir Švedijoje pirmąkart pasaulyje plačiau buvo pradėta naudoti metalurgijos ir chemijos pramonėje. Norvegijoje be jūros verslo sparčiai plėtojosi aliuminio, chemijos pramonė, naudojusi pigią hidroelektrinių energiją.
Kaip Norvegija atrado naftą ir padarė kažką genialaus
Kjerago akmuo Norvegijoje - populiarus turistinis objektas
Norvegijos karalystė tai nepaprastu gamtos grožiu ir ištekliais apdovanota šalis vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje. Šalis turtinga gamtos turtų: nafta, dujomis, miškais, hidroenergija, žuvimi, mineralais. Nafta ir dujos sudaro trečdalį viso šalies eksporto. Pagal naftos eksportą Norvegija yra trečia pasaulyje po Saudo Arabijos ir Rusijos.
Danijos žemės ūkis ir pramonė
Beveik neturinti naudingųjų iškasenų ir sraunių upių Danija žemės ūkio lygiu pirmavo ne tik Skandinavijoje, bet ir visoje Europoje (išskyrus Nyderlandus). Mėsos ir pieno produktai, daugiausiai išvežami į Didžiąją Britaniją, sudarė daugiau kaip pusė šalies eksporto. Danijos valstybė labai rūpinosi žemės ūkiu ir kaimo gyventojais, rėmė kooperacijos sistemą, leidusią vidutiniams ir smulkiems ūkininkams sėkmingai konkuruoti vidaus ir užsienio rinkose. 1919 m, priimtu nauju žemės nuosavybės įstatymu buvo nusavinta didžioji dalis dvarų, kurie paskirstyti kelioms dešimtims tūkstančių žemės ūkio darbininkų. Tarpukariu gana sparčiai plėtojosi ir Danijos pramonė, daugiausiai mašinų gamyba ir laivų statyba. Danai pirmieji pasaulyje pastatė okeaninį motorlaivį, varomą dyzeliniais varikliais. Reikšminga Danijos ekonomikai buvo ir žvejyba, nors šiuo atžvilgiu ji žymiai atsiliko nuo Norvegijos.
Suomijos miškų ūkio reikšmė
Mediena - Suomijos gamtos turtas (70 % Suomijos ploto apima miškai, kuriuose daugiausia auga pušynai ir eglynai). Daug miškų užpelkėjusiose vietose. Miškininkystė - vienas svarbiausių šalies verslų. Sielius - nukirsti surišti medžių rąstai, kurie būna sukraunami ant užšąlusių upių. Medienos perdirbimo įmonės daugiausia įsikūrusios prie Suomijos ir Botnijos įlankos. Suomijoje vykdoma miškų apsauga, tam veikia programa (darnioji plėtra) apimanti miško naudojimą, priežiūrą ir apsaugą. Medienos apdirbimo įmonės labai teršia vandenį ir orą.
Islandijos žvejybos svarba
Tik sujungtoje su Danija asmenine unija Islandijoje, kuri 1918 m. turėjo tik 90 tūkst. gyventojų, ūkio pagrindas buvo žvejyba. Nuo to, kaip pasisekdavo parduoti žuvį, priklausė viso krašto gerovė.
Ekonominės krizės poveikis
Skandinavijos valstybės patyrė 1929-1933 m. pasaulinės krizės sunkumus: sumažėjo eksportas, pramonės ir žemės ūkio gamyba, žlugo nemažai firmų (bankrutavo J. Kreigerio kompanija, o jis pats nusižudė), smarkiai padidėjo nedarbas. Tačiau Skandinavijoje šie sunkumai vis dėlto buvo mažesni ir greičiau įveikti negu kitose šalyse. Tai lėmė aukšta visuomenės kultūra ir sutarimas, valstybinis ekonomikos reguliavimas ir socialinė politika.
Socialinė politika ir gerovės valstybė
Visoms Skandinavijos šalims XX a. buvo būdinga siekti ir sugebėti ekonominius laimėjimus derinti su socialinių problemų sprendimu. Skirtingų visuomenės sluoksnių, darbo ir kapitalo prieštaravimai neperaugdavo į didesnius prievartinius konfliktus, o būdavo sprendžiami kompromisų keliu. Tai lėmė ir politinės tradicijos: per visą XIX a. Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje perėjimas nuo absoliutizmo prie konstitucinių parlamentinių monarchijų ir rinkimų teisių plėtimas vyko taikiai, be kruvinų revoliucijų, valdančios viršūnės laiku padarydavo reikiamų nuolaidų. Panašiai jos elgėsi ir socialinių problemų atžvilgiu jau XX a.
Svarbų teigiamą poveikį Skandinavijos šalių ūkiui ir socialiniam gyvenimui turėjo kooperacinis judėjimas: dar XIX a. atsiradę vartotojų kooperatyvai sugebėjo sumažinti pramonės prekių kainas ir padidino mažai pasiturinčių gyventojų perkamąją galią.
Tarp socialdemokratinių vertybių, Vigforso nuomone, lygybė užima svarbiausią vietą. Lygybės siekimas perspektyvoje turėtų atvesti į beklasę visuomenę. Vigforso požiūris į klasinės visuomenės egzistavimo priežastis vienu aspektu sutampa su Markso nuomone, būtent: klasės egzistuoja dėl socialinės organizacijos priežasčių, bet ne dėl natūraliųjų žmonių skirtumų.
Lygybės koncepcija numato ir antrąją socialdemokratų vertybę - laisvę. Vigforsas neigia tai, kad dešiniosios - buržuazinės partijos - yra vienintelės pilietinių laisvių gynėjos, atremia liberalų prieštaravimus tuo, jog 1) visos visuomenės privalo turėti tam tikro laipsnio mokesčius, 2) sugebėjimas surinkti mokesčius priklauso nuo demokratinių sprendimų, jie duoda apčiuopiamą naudą visuomeninių paslaugų forma. Tam tikras finansinis kėsinimasis į turtingo vartotojo laisvę veda prie garantuoto pagrindinių visų piliečių poreikių laidavimo.
Vigforsas pažymi, kad be valstybės kišimosi į gamybą darbininkas gali atsidurti neturte ir didelėje priklausomybėje nuo darbdavio. Valstybės kišimasis reikalingas tam, kad piliečiai išvengtų neigiamų nesąmoningų ekonominių jėgų poveikio. Sąmoningas stichiškos ekonominės laisvės apribojimas didina žmogaus laisvės realizavimosi galimybes. Kaip liberalioji demokratija tradiciškai kuria kliūtis politinės valdžios koncentracijai, taip socialdemokratija turi apriboti nežabotą ekonominę valdžią ir apriboti tam, kad būtų pasiekta ekonominė laisvė. Nereguliuojama kapitalizmo ekonomika negali garantuoti ketvirtosios socialdemokratinės vertybės - žmogaus socialinio saugumo.
Šiaurės šalių bendradarbiavimas
Šiaurės šalių genetinių išteklių bankas (NordGen) yra jungtinis genetinių išteklių centras šiaurės šalyse. Jo misija yra išsaugoti ir skatinti tvarų šiaurės šalių žemės ūkiui ir miškininkystei svarbių gyvūnų, miškų ir augalų genetinės įvairovės naudojimą. Taigi, vyko diskusija, kokios ateities šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo veiklos galėtų sustiprinti kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimą ir sudaryti geresnes galimybes jų naudojimui šiaurės ir Baltijos šalių regione. Diskutuojant grupėse kartu su kolegomis iš šiaurės šalių, botanikos sodų veiklas išskyrėme kaip prioritetines: čia sukauptos įvairiausių naudojamųjų augalų kolekcijos in situ, taip pat nuolat vyksta edukaciniai renginiai - organizuojami seminarai įvairioms visuomenės grupėms, skaitomos paskaitos.
Svalbardo pasaulinis sėklų bankas
Ekonominiai rodikliai
Patogi Europos geografinė padėtis, palankios gamtos sąlygos ir išteklių įvairovė lėmė sparčią Europos ekonomikos plėtrą.
2020, Pasaulio banko duomenimis, didžiausi BVP rodikliai pagal perkamosios galios paritetą (mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių) buvo Vokietijoje (4469), Prancūzijoje (3115), Didžiojoje Britanijoje (3019), Italijoje (2491), Ispanijoje (1815), Lenkijoje (1300).
2020, Pasaulio banko duomenimis, BVP dalis vienam Europos gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė 44 491 JAV dolerių (vienam pasaulio gyventojui - 17 110). Didžiausia BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą buvo Liuksemburge (118 360), Airijoje (93 612), Šveicarijoje (71 352), Norvegijoje (63 198), San Marine (63 420), Danijoje (60 399), Nyderlanduose (59 229), Austrijoje (55 098), Islandijoje (55 216), mažiausia - Ukrainoje (13 057), Moldavijoje (13 002), Albanijoje (13 818), Bosnijoje ir Hercegovinoje (15 612), Šiaurės Makedonijoje (16 927), Serbijoje (19 231), Baltarusijoje (20 200), Juodkalnijoje (20 567), Bulgarijoje (24 367).
2021, Pasaulio banko duomenimis, BVP dalis vienam Europos gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė 50 826,5 JAV dolerių (vienam pasaulio gyventojui - 18 724 JAV doleriai). Didžiausia BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą (nėra Lichtenšteino duomenų) buvo Liuksemburge (134 754), Monake (115 700; 2015 duomenys), Airijoje (106 456), Norvegijoje (79 201), Šveicarijoje (77 324), Danijoje (64 651), Nyderlanduose (63 767), San Marine (63 420), Švedijoje (59 324), Austrijoje (58 427,5), Vokietijoje (57 928), Islandijoje (57 646), Suomijoje (55 007), Prancūzijoje (50 729), mažiausia - Ukrainoje (14 220), Moldavijoje (15 637), Albanijoje (15 646), Bosnijoje ir Hercegovinoje (16 846,5), Šiaurės Makedonijoje (17 918), Serbijoje (21 432), Baltarusijoje (21 699), Juodkalnijoje (22 795), Bulgarijoje (26 705).
tags: #skandinavijos #saliu #gamtos #turtai