Energetikos sistemoje rengiamos bendrosios sistemos ir dispečerinės treniruotės. Bendrąja sistemos laikoma tokia treniruotė, kai avarinė situacija apima energetikos sistemos dalį, į kurią įeina elektrinės, elektros tinklai, pastotės ir kurioje kartu su sistemos dispečeriu dalyvauja jam pavaldus 2-3 energetikos objektų personalas. Dispečerine laikoma tokia treniruotė, kai avarinę situaciją šalina tik sistemos dispečeris.
Elektrinėse rengiamos bendrosios elektrinės, blokinės ir cechinės treniruotės. Bendrąja elektrinės laikoma tokia treniruotė, kai avarinė situacija apima ne mažiau kaip pusę esamų cechų įrenginių, sujungtų bendru elektros ar šilumos energijos gamybos technologiniu procesu, ir kurioje kartu su elektrinės budinčiuoju inžinieriumi (pamainos viršininku) dalyvauja šių cechų operatyvinis personalas. Blokine laikoma tokia treniruotė, kai avarinė situacija apima vieno energetikos bloko įrenginius ir kurioje numatomas to bloko viso operatyvinio personalo dalyvavimas. Cechine laikoma tokia treniruotė, kurioje dalyvauja vieno cecho (tarnybos) personalas. Cechinės treniruotės gali būti rengiamos dalyvaujant visam cecho pamainos personalui arba paeiliui su atskirų darbo vietų personalu.
Elektros tinkluose rengiamos bendrosios tinklų, dispečerinės ir pastotės budinčiojo personalo treniruotės. Šilumos tinkluose rengiamos bendrosios tinklų, dispečerinės ir cechinės treniruotės. Atsižvelgiant į šilumos tinklų struktūrą, jų apimtį, esamas vietos sąlygas šilumos tinklų vadovams leidžiama pasirinkti treniruočių rūšį, nurodytą taisyklių 2 skyriuje. Šiuo atveju būtina išleisti įmonės tvarkomąjį dokumentą, kur būtų nurodytos rengiamų priešavarinių treniruočių rūšys.
Bendrąja tinklų laikoma tokia treniruotė, kai avarinė situacija apima elektros ar šilumos tinklo dalį su rajonais (skyriais), pastotėmis, katilinėmis ir kitais energetikos objektais ir kurioje kartu su tinklų dispečeriu dalyvauja 2-3 objektų arba skyrių operatyvinis personalas. Dispečerine laikoma tokia treniruotė, kurioje dalyvauja ir avarinę situaciją šalina dispečerių pamaina (kartu su operatyvine ar šaltkalvių brigada). Pastotės laikoma tokia treniruotė, kurioje dalyvauja ir avarinę situaciją šalina pastotės budintis personalas.
Priešavarinės treniruotės dar skirstomos į planines ir papildomas. Planine treniruote laikoma ta, kuri rengiama pagal patvirtintą metinį treniruočių planą. Priklausomai nuo dalyvių skaičiaus treniruotės skirstomos į grupines ir individualias. Grupine laikoma tokia treniruotė, kai ji vyksta su keliais operatyvinio personalo darbuotojais (pamaina ir t. t.), o individuali treniruotė - su vienu operatyvinio personalo darbuotoju.
Operatyvinis ir operatyvinis remonto personalas privalo 1 kartą per ketvirtį dalyvauti priešavarinėje treniruotėje. Kiekvienoje energetikos ir kitose įmonėse turi būti sudaryti priešavarinių treniruočių rengimo metiniai grafikai, patvirtinti technikos direktoriaus (vyriausiojo inžinieriaus). Energetikos sistemos treniruočių rengimo grafikus tvirtina energetikos sistemos vadovybė. Tuo atveju, jeigu šiame grafike numatytas treniruočių rengimo laikas, jų rūšis, dalyviai ir vadovai, mėnesinių priešavarinių treniruočių rengimo grafikų sudaryti nebūtina.
Treniruotės vadovas yra atsakingas už jos parengimą ir vykdymą. Treniruotės vadovais skiriami asmenys, kurie nurodyti 1 priede, o jų nesant - jų funkcijas atlieka pavaduotojai. Rengiant bendrąsias energetikos sistemos, bendrąsias tinklų, bendrąsias elektrinės treniruotes taip pat skiriami treniruotės vadovai vietose (elektrinėse, tinkluose, pastotėse, katilinėse ir pan.). Ruošiantis treniruotei, jos temą parenka treniruotės vadovas. Programos rengimą treniruotės vadovas gali pavesti kitam darbuotojui.
Pasirinkus treniruotės temą turi būti surašyta jos organizavimo ir vykdymo programa, išskyrus individualią (4 ir 5 priedai). Rengiant treniruotę su personalu, sąlyginiais veiksmais valdant įrenginius, būtina patikrinti ir prireikus papildyti plakatų ir lentelių rinkinį, kuriais bus imituojama komutacinių aparatų, sklendžių, prietaisų, apsaugų, signalizacijos padėtis (6 priedas). Treniruotėse naudojami plakatai turi skirtis savo forma ir spalva nuo standartinių ir turėti užrašą „treniruotė“.
Darbuotojų grupė dažniausiai treniruojasi laisvu nuo darbo metu. Treniruotėje prie schemų vykdomi operatyviniai pokalbiai tarp treniruotės vadovo ir dalyvių. Operatyviniai pokalbiai turi vykti taip pat kaip ir realioje darbo aplinkoje. Jei treniruotė rengiama darbo vietoje, tai pranešime pridedamas žodis „treniruotė“.
Šiuo būdu rengiamos tokios treniruotės: bendrosios elektrinės, blokinės, cechinės (individualios), bendrosios tinklų kartu su priešgaisrinėmis. Treniruotės nagrinėjamos dažniausiai joms pasibaigus. Treniruotės dalyvių veiksmai vertinami taip: „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Treniruotės dalyviui padarius klaidą, kuri realiomis aplinkybėmis būtų išplėtusi avariją arba dėl jos galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, jo veiksmai vertinami „neįskaityta“. Treniruotės dalyviui, kurio veiksmai „neįskaityti“, skiriama papildoma treniruotė.
Jeigu pusės ar daugiau treniruotės dalyvių veiksmai įvertinti „neįskaityta“, visiems treniruotės dalyviams per 2 savaites skiriama pakartotinė treniruotė. Atskirai turi būti įvertinta ir visa treniruotė. Ruošiantis treniruotei arba jos vykdymo metu išaiškėjus priemonėms, kurios padeda dirbti be avarijų arba gerina personalo darbą, jos turi būti įrašytos į treniruočių registracijos žurnalą.
Aptarsime kelis blokinės schemos pavyzdžius:
Blokinės avarinės treniruotės pavyzdys
Tikslas: Išmokyti personalą veiksmų, įvykus avarijai bloke.
Vieta: Katilų ir turbinų baras.
Vadovas: KTB viršininkas.
Dalyviai: Visas bloko operatyvinis personalas.
Sąlygos: Dirba 1 blokas, apkrova 60 MW, kuras - mazutas.
Avarijos eiga:
Staiga padidėja 1 turbinos vibracija. 2, 3 guolių visų trijų dedamųjų vibracijos greitis padidėja daugiau kaip 11,2 mm/s. Veikia turbinos apsauga ir stabdo turbiną, o kartu ir visą bloką su vakuumo nutraukimu. Užgesus katilui, krenta slėgis rezerviniame garo kolektoriuje (RGK). Atjungiami garo vartotojai, paliekant garą maitinimo vandens deaeracijai. Panaudojamas K-1 akumuliuotas garas. Ventiliuojamas ir kuriamas K-1, jungiamas RAĮ-1 ir leidžiamas garas į RGK. Prijungiami garo vartotojai.
Personalo veiksmai:
- KTB viršininkas koordinuoja veiksmus.
- Vyr. mašinistas informuoja apie situaciją.
- Kiti darbuotojai atlieka reikiamus veiksmus pagal instrukcijas.
Gaisro gesinimo treniruotės pavyzdys
Tikslas: Išmokyti personalą veiksmų, kilus gaisrui katilo bloke.
Vieta: Katilų ir turbinų baras.
Vadovas: KTB viršininko pavaduotojas.
Dalyviai: Visas bloko operatyvinis personalas.
Sąlygos: Dirba 1 blokas, apkrova 130 MW, kuras - mazutas.
Avarijos eiga:
Išsisandarinus K-1 1-o degiklio mazuto kiekio daviklio srieginei impulsinės linijos jungčiai, mazutas čiurkšle pradėjo lietis 9,0 m aukštyje ir patekęs ant karšto oro kanalo užsidegė. "Gaisras K-1 9,0 m aukštyje". Katilo apeivis praneša BVP, jog K-1 1-o degiklio rajone kilo gaisras, į aikštelę pilasi mazutas ir gaisras sparčiai plinta visame 9,0 m aukštyje.
Personalo veiksmai:
- BVP - 1, 2 vyr. mašinistas apie susidariusią padėtį bloke informuoja KTB pamainos viršininką ir elektrinės budintįjį inžinierių ir dėl 1 bloko avarinio stabdymo pareikalauja nedelsiant atjungti 1-ą mazuto magistralę K-1 + K-4 rajone.
- Kol atvyks priešgaisrinės apsaugos padaliniai, gaisro gesinimo vadovas - KTB pamainos viršininkas.
- K-1, 2 apeivis ir BVP-1, 2 vyr. gesina gaisrą pirminėmis priemonėmis.
- K-3, 4 apeivis ir bloko vyr. atjungia mazuto tiekimą.
- Atvykus į gaisro vietą kitam budinčiajam personalui, gaisro gesinimo vadovas jiems paveda (pagal susidariusią situaciją) padėti gesinti gaisrą.
Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip svarbu rengti blokines schemas ir reguliarias treniruotes, kad personalas būtų pasiruošęs avarinėms situacijoms ir galėtų greitai bei efektyviai reaguoti.
Pavyzdinė blokinė schema
Priešavarines treniruotes rekomenduojama rengti kartu su priešgaisrinėmis. Bendros priešavarinės ir priešgaisrinės treniruotės, taip pat ir atskirai organizuojamos priešgaisrinės treniruotės turi atitikti „Gaisrų gesinimo elektros įrenginiuose ir energetikos objektuose instrukcijos“ (Vilnius, 1996 m.) reikalavimus. Svarbu atsižvelgti į sezoninius reiškinius, keliančius pavojų įrenginių normaliam darbui (stiprus vėjas, perkūnija, lijundra, potvynis, labai žema oro temperatūra ir t. t.).