Šiandien kviečiame susipažinti su Sirutiškiu - kaimu Kėdainių rajono Surviliškio seniūnijoje, kuris garsėja savo istorija, darbščiais žmonėmis ir puoselėjamomis tradicijomis. Ši gyvenvietė įsikūrusi vos per vieną kilometrą nuo Kėdainių rajono ribos, todėl ją lengva pasiekti.
Kelionė į Sirutiškį
Nuvykti į Sirutiškį nuo Kėdainių miesto centro trunka vos dešimt minučių. Visas kelias yra geras, reikia važiuoti per Babėnus visą laiką tiesiai. Nuo Babėnų karjero Sirutiškis nutolęs lygiai per vieną kilometrą. Kaimas yra ranka pasiekiamas, galima nueiti atvykus miesto autobusu iki miesto krašto.
Sirutiškio Dvaras: Istorijos Pėdsakai
Sirutiškis taip pat garsus savo istoriniu dvaru, kuris buvo įkurtas XVIII amžiuje. Jį įkūrė bajorų giminės Siručiai. Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad dvaras netgi vadintas Panevėžiu, mat visai netoli dvaro didingai teka išsiraitęs Nevėžis. Dvarą supa įspūdingas parkas, kuriame gausu senų medžių - ąžuolų, europinių maumedžių, uosių, klevų.
Nevėžis netoli Krekenavos
Po kurio laiko Sirutiškio dvaras tapo Komarovskių nuosavybe. Komarovskiai iš dvaro galutinai pasitraukė tik 1944 metais. Sovietmečiu dvaras buvo nacionalizuotas, priklausė tarybiniam ūkiui.
Kultūrinis Gyvenimas ir Meno Kolektyvai
Visų pirma, norėčiau jus supažindinti su Sirutiškio kaimo meno mėgėjų kolektyvais. Šiame kaime jų yra net trys. Visi kolektyviai gyvuoja, koncertuoja, linksmina ir save, ir kitus. Sirutiškyje yra du suaugusiųjų kolektyvai - tai folkloro ansamblis „Radasta“ ir liaudiškos muzikos kapela „Pastogė“. Taip pat yra vaikų ir jaunimo kolektyvas - liaudies dainiai „Siručiukai“. Kolektyvams vadovauja nenuilstantys kultūros darbuotojai Henrikas Docius ir Violeta Kažukauskienė-Urbonavičienė.
Moterys pasakoja, kad Sirutiškis garsus savo tradicijomis. Sirutiškio žmonės kasmet švenčia Mažąsias Velykėles, Jonines, gandrų palydėtuves, žmonės renkasi į tradicines kaimo gegužines pamaldas. Sirutiškyje tradiciškai minimos ir šienpjovių šventės, kaimo vyrai išlydimi į laukus. Žmonės perėmė gražias tradicijas ir tęsia jas iš kartos į kartą.
Štai keletas žymių Sirutiškio švenčių:
- Mažosios Velykėlės
- Joninės
- Gandrų palydėtuvės
- Šienpjovių šventės
- Šv. Baltramiejaus šiupinio virimas ir ragavimas
Bendruomenės Tradicijos ir Iniciatyvos
Sirutiškio bendruomenė išsiskiria tuo, kad mojavų tradicijos čia puoselėjamos labai seniai. Pamaldos vyksta nuo 1961 metų. Jau tuomet jose dalyvavo Sirutiškio kaimo bendruomenės narė Viktorija Šelekienė, dalyvauja ir dabar. Moteris daugiau nei pusė amžiaus ne tik dalyvauja mojavose, bet ir jas organizuoja, buria kaimo žmones, ragina dalyvauti.
Sirutiškio kaimo vaikų pageidavimu ir kultūros darbuotojo H. Dociaus iniciatyva 2007 metais suburta vaikų liaudiškos muzikos kapela, kuri vėliau pasivadino „Siručiukais“, prieš dvejus metus atšventė gražų jubiliejų. Šiandien vienam šauniausių mūsų krašto jaunųjų muzikų kolektyvui - beveik dvylika metų.
„Siručiukai“ - jaunieji muzikantai
Sirutiškį garsina tradicinėmis gandrų palydėtuvėmis, kurios vyksta kiekvienais metais. Susirinkusiems vietos gyventojams ir svečiams iš visos Lietuvos pasakojama apie gandrų gyvenimą, jų įpročius. Per šventę kasmet kuriamas gandrų palydų laužas ir dega jis iki pat susibūrimo pabaigos. Šventės dalyviai mėgaujasi organizatorių virtu Šv.
Štai keletas tradicinių elementų, susijusių su gandrų palydėtuvėmis:
- Pasakojimai apie gandrų gyvenimą ir įpročius
- Gandų palydų laužas
- Šv. Baltramiejaus šiupinio ragavimas
Šv. Baltramiejaus šiupinys
Sirutiškis garsėja tradicinėmis gandrų palydėtuvėmis, kurių metu susirinkusiems vietos gyventojams ir svečiams iš visos Lietuvos pasakojama apie gandrų gyvenimą, jų įpročius, o šventės dalyviai mėgaujasi organizatorių virtu Šv. Baltramiejaus šiupiniu.
Šiupinyje būtinai turi būti virtų kviečių ir kiaušinių. Kviečiai simbolizuoja rudeninį derlių, o kiaušinis - paukščius. Taip pat dedame ir pupelių, morkų, bulvių. Dedame visko po truputį, visko, kas užderėjo mūsų daržuose. Šiupinio užbaigimo ritualas yra pats svarbiausias, nes tuomet įberiama prieskoninių žolelių. Jas beriantys žmonės mintyse turi turėti ir gerų palinkėjimų. Tik tuomet mes šiupinį nešiojame ir juo vaišiname svečius.
Verslas ir Pramogos Sirutiškyje
Bevažinėdami po Sirutiškį aptinkame tikrą mini zoologijos sodą. Dideliame aptvare čia vaikšto būrelis alpakų, kitame aptvare - trys stručiai, dar viename - dekoratyviniai balandžiai.
Alpaka
Sirutiškyje veikia net kelios didelės įmonės: čia įsikūręs motelis-kavinė „Raganė“, kurioje galima paragauti išskirtinio skonio virtinukų. „Raganės“ šeimininkė Daiva Gronskienė yra įvairių Sirutiškio švenčių rėmėja. Kaime taip pat yra viena didesnė, kita mažesnė parduotuvės. Sirutiškis garsus ir įmone „Kėdainių akmenukas“, gaminančia įvairius paminklus, tvoreles, kitus akmens gaminius. „Kėdainių akmenuko“ vadovas Valdas Končius yra ne vieno renginio rėmėjas, dalyvis, aktyvus kraštietis.
Bendruomenės Pasiekimai
Sirutiškyje veikia aktyvi bendruomenė. Sirutiškio kaime bendruomenės dėka praėjusiais metais pabaigti naujo sporto aikštyno įrengimo darbai. Kaime įrengta visiškai nauja visus reikalavimus atitinkanti aikštė, kurioje gali sportuoti ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės. Kaimo vaikai ir jaunimas gali sportuoti ant naujai įrengtos specialios dangos. Čia pastatyti krepšinio ir tinklinio stovai, galima žaisti ir futbolą.
Sirutiškyje dabar gyvena kiek daugiau nei trys šimtai žmonių, prieš tris dešimtis metų jų buvo apie pusė tūkstančio. Taigi, kaimas, kaip ir visi kaimai, šiek tiek susitraukė. Tačiau nepaisant to, Sirutiškyje yra ir naujakurių, ir daugybę metų čia gyvenančių bei savo gyvenimo kitur neįsivaizduojančių žmonių.
Sentikių Paveldas Sirutiškyje
Kėdainiuose ir Kėdainių rajone ilgus metus ir net amžius išsitekdavo ir sugyvendavo įvairių tautų ir religijų žmonės. Vienas iš jų - Sirutiškyje gyvenantis sentikis Vladimiras Lavrentjevas (69). Vyras pasakoja, jog sentikiai į Kėdainių rajoną, Pelėdnagių seniūniją, buvo atkelti XIX amžiaus antroje pusėje iš Voronežo gubernijos (Rusija). Taigi, jis pats yra trečia ar ketvirta Kėdainių rajone gyvenanti sentikių karta.
Sentikiai
Anot jo, į Pelėdnagių seniūniją atsikėlė 20 šeimų, t.y. maždaug 70 žmonių. Po kurio laiko jie persikėlė į Mociūnų kaimą. Tai buvo gatvės tipo kaimas, t.y.
Vladimiras neslepia, kad sentikių mažumos nykimas ar susitapatinimas su katalikais Kėdainių rajone jam kelia liūdesį ir apmaudą.
Apibendrinant, Sirutiškis yra kaimas, kuriame susipina istorija, kultūra ir bendruomenės dvasia. Nuo dvaro istorijos iki gyvybingų tradicijų ir renginių, Sirutiškis siūlo unikalų žvilgsnį į Lietuvos kaimo gyvenimą.
tags: #sirutiskis #aruodas #namai