Politikų ir valstybės tarnautojų turto deklaracijos: kas ką valdo užsienyje?

Lietuvos valdžios atstovai vis dažniau kraustosi už šalies ribų - bent jau įsigydami turto svetur. Naujausi duomenys rodo, kad politikai ir jų sutuoktiniai užsienyje valdo nekilnojamojo turto už daugiau nei 23 milijonus eurų. Daugiau nei 20 savivaldybių tarybos narių valdo turto užsienyje už 5 mln. eurų.

Butai Ispanijoje, namai Turkijoje, žemės sklypai Lenkijoje ar net Belgijoje - Lietuvos politikų turto žemėlapis driekiasi per visą Europą ir toliau. Oficialiai - tai atostogų būstai arba ilgai planuotos investicijos, tačiau klausimų apie tikruosius motyvus netrūksta.

Turto deklaracijos: kas ką įsigijo?

Anot LRT, 2024 metais butą užsienyje už 82 tūkst. eurų įsigijo prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. Tuo metu Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras būstą užsienyje nusipirko 2020 metais. Deklaracijoje nurodoma vertė - 200 tūkst. eurų.

Ministro pirmininko biuro vadovė Elžbieta Žurovska-Puodžiūnienė, LRT duomenimis, turi beveik 400 tūkst. eurų vertės sklypą Lenkijoje, kurį paveldėjo 2021 metais. Šalia sklypo - 20 tūkst. Taip pat 150 tūkst. eurų.

Tuo metu butą už 150 tūkst. eurų įsigijo sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė, o 750 tūkst. eurų vertės namą Briuselyje - europarlamentaras Virginijus Sinkevičius.

Daugiau nei 200 politikų, valstybės tarnautojų ir viešų asmenų deklaravo turto užsienyje už 23 mln. eurų. Praėjusiais metais turto už 123 tūkst. eurų užsienyje įsigijo Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas. Butą Ispanijoje taip pat turi konservatorius Raimondas Kuodis (vertė - 150 tūkst. eurų), du butus Turkijoje turi „Nemuno aušros“ frakcijos atstovas Dainoras Bradauskas (vertė -132 tūkst. eurų), socialdemokratas Ramūnas Vyžintas nesutiko atskleisti, kur 2023 metais įsigijo butą (vertė -136 tūkst. eurų). Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Ignas Vėgėlė deklaravo 47 tūkst. eurų vertės turtą užsienyje.

Kodėl politikai perka turtą užsienyje?

Vienas atviriausių - Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas, kuris neslepia, kad butą Ispanijoje įsigijo dėl „idiotiškos vyriausybės politikos“. Esą nusivylęs užsienio kryptimis, 123 tūkst. eurų investavo į poilsio kampelį svetur. Ar tai pasitraukimo planas? Pats politikas sako - nebūtinai, bet logikos tame mato.

Jam pritaria ir prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė - jos deklaruotas 82 tūkst. eurų vertės turtas užsienyje esą skirtas atostogoms. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras ir jo žmona turi po butą už 200 tūkst. eurų - visa tai, anot atstovų, šeimos poreikiams ir iš teisėtų pajamų.

Tuo metu kiti politikai atsakinėti apie turto lokaciją ar paskirtį linkę ne taip noriai. Seimo narys Rimantas Vyžintas atsisakė nurodyti, kur yra jo deklaruotas būstas, o į klausimus apie galimą ryšį su karo Ukrainoje kontekstu reagavo emocingai - tvirtino, kad investicijos buvo planuotos gerokai anksčiau. Panašiai atsakė ir konservatorius Raimondas Kuodis, o Ignas Vėgėlė apie savo butą kalbėti iš viso nesiteikė.

Turtingiausias Seimo narys Dainoras Bradauskas atskleidė, kad du butus Turkijoje pirko su tėvo Broniaus Bradausko pagalba. Vieną naudoja asmeniniams poreikiams, kitą nuomoja, per metus uždirbdamas apie 4 tūkst. eurų.

Europarlamentaras Virginijus Sinkevičius įsigijo 180 kv. m namą Belgijoje už 750 tūkst. eurų, motyvuodamas šeimos poreikiais ir patogumu gauti paskolą vietoje. Vilniaus kainos, anot jo, per aukštos - mažai ploto už daug.

Kandidatų į premjerus turtas

Pernai rudenį, artėjant Seimo rinkimams, LRT pasidomėjo, kokį nekilnojamąjį turtą valdė kandidatai į premjerus - skirtumai tarp jų buvo ryškūs.

Turtingiausias - „Taikos koalicijos“ atstovas Viktoras Uspaskichas, deklaravęs per 4,5 mln. eurų vertės turtą, įskaitant butus ir nebaigtus statinius užsienyje - jis buvo vienintelis turėjęs NT už Lietuvos ribų. Antroje vietoje - socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, valdžiusi namą Molėtų rajone ir tris butus Vilniuje. Jos turtas siekė 685 tūkst. eurų.

Kukliau atrodė Ingrida Šimonytė (316 tūkst. eurų), Aušrinė Armonaitė (280 tūkst. eurų) ir Jonas Pinskus (269 tūkst. eurų) - jų pagrindinis turtas buvo butai ir gyvenamieji namai Vilniuje ar regionuose. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis turėjo namą Vilniaus rajone ir butą Palangoje, o Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen - namą ir du butus Šiauliuose bei Palangoje. Abu deklaravo apie 235 tūkst. eurų.

Mažiausiai turto - vos 7 tūkst. eurų - nurodė Ieva Budraitė, turėjusi tik nedidelę patalpą Vilniuje.

Turtingiausi ir skurdžiausi politikai

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) paskelbus politikų turto deklaracijas už 2024 metus, paaiškėjo mūsų turtingiausieji. Štai vienas verslininkas, glaudžiai susijęs su valstybės pareigūne, deklaravo net 141,8 mln. eurų turto. Tai - Audrius Zakas, Centrinės projektų valdymo agentūros vadovės Jolantos Kačinskaitės sutuoktinis, kurio didžiąją dalį turto sudarė įmonių akcijos. Toliau rikiavosi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis su 32,8 mln. eurų bei klaipėdietis tarybos narys Vidmantas Dambrauskas - 16,6 mln. eurų. Net ir kai kurie nacionaliniai politikai, kaip Seimo narys Dainoras Bradauskas ar Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas, deklaravo milijoninius turtus - atitinkamai 3,4 mln. ir 2,3 mln. eurų.

Skurdžiausiu Vyriausybės nariu laikytas aplinkos ministras Povilas Poderskis, kuris nurodė turintis vos 2 tūkst. eurų santaupų ir jokio kito turto.

Naujas nekilnojamojo turto mokestis

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigiamai vertina į Finansų ministerijos siūlomą mokesčių reformą įeinantį naują nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kadangi šis papildytų savivaldybių biudžetus ir leistų gerinti aplinką.

„Aišku, kad toks mokestis papildytų biudžetus savivaldybių. Ir reikia pasakyti, kad tai pozityvas, kuris kažkaip mažai akcentuojamas. Ir reikia turbūt ir žmonėms pasakyti, kad jeigu toks mokestis bus priimtas, dėl ko aš asmeniškai abejoju, jis bus naudojamas gerinant jų aplinką“, - ketvirtadienį TV3 televizijai teigė M. Sinkevičius.

LSDP vicepirmininkas taip pat paminėjo, kad jis šį mokestį supranta kaip „tematinį“. „Tai savivaldai būtų papildomas pajamų šaltinis. Aš manau, kad savivaldos merai ir kolegos supranta, kad tai turėtų būti ir mokestis tematinis, ir jo panaudojimas tematinis.

Galiausiai M. Sinkevičius paminėjo, kad kadangi šis mokestis dalinai priklausantis nuo merų ir jų tarybų veiksmu, gali būti, kad praktikoje jis gausis kaip galima mažesnis arba netgi artimas nuliui. „Yra skaičiavimas pagal medianas, kas daugeliui žmonių galbūt sudėtinga suprasti. Bet yra pasakomas ir koeficientas, nuo-iki. Ir tam tikruose rėmuose kaip ir norėsi, taip ir darysi. Aš atsimenu savivaldos rinkimus. Ir visi kalbėdami apie mokesčius, visada žada mažiausius.

Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.

Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį.

M.Sinkevičius „Sodrai“ vadovavo nuo 2010 metų. Antroji jo kadencija turėjo baigtis lapkričio 23 dieną, bet darbą „Sodroje“ jis baigė dviem savaitėmis anksčiau. Praėjusį mėnesį M.Sinkevičius laimėjo Turto banko vadovo konkursą.

Politikų turto deklaracijos: lentelė

tags: #sinkevicius #turto #deklaracija