Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasigirsta vis daugiau svarstymų apie memorialinių namų-sodybų-muziejų likimą. Dalis jų - kaimiškosiose vietovėse, o jiems išlaikyti savivaldybės skiria minimalias lėšas. Dažnai šie muziejai gyvuoja tik prižiūrėtojų entuziastų dėka.
Simono Stanevičiaus Gimtinė Kanopėnuose
Pasakėčios žanro klasiko, rašytojo Simono Stanevičiaus gimtąja sodyba-muziejumi Kanopėnų kaime (Viduklės sen., Raseinių r.) rūpinasi dainingas entuziastas Klemensas Krolys, važinėjantis į darbą 6 kilometrus iš Viduklės. Jis save vadina muziejininku-ūkininku, nes pačiam tenka prižiūrėti 2,5 ha teritoriją. Vyras džiaugiasi galėdamas sergėti Raseinių krašto autentišką etnografinę sodybą, išlaikiusią senovinę dvasią. Joje tvyranti ramybė patinka ne tik jam, bet ir iš didmiesčių atvykstantiems lankytojams - čia jie semiasi dvasios stiprybės.
Sodybos Išskirtinumas
Senų klevų alėja veda į ketvirtą šimtmetį skaičiuojančią pasiturinčio bajoro sodybą su erdviu ir jaukiu kiemu. Sodybos trobesiai išdėstyti per du kiemus - švarųjį ir ūkinį. Švariajame kieme - gyvenamasis namas, priešais jį - svirnas. Ūkiniame kieme yra atstatyta ratinė, restauruoti kiti sodybos pastatai. Vakarinėje pusėje - senasis sodas.
Muziejaus Įkūrimas ir Priežiūra
1986 metais sodybos svirne mokytoja Julija Norkutė įrengė pirmąją ekspoziciją, skirtą S. Stanevičiaus gyvenimui ir kūrybai. Nuo 2009-ųjų S. Stanevičiaus sodyba - Raseinių krašto istorijos muziejaus filialas. Sodybą-muziejų finansuoja Raseinių rajono savivaldybė. Gauti pakankamai lėšų iš masinių renginių lankytojų, anot K.Krolio, neįmanoma, tokių sodybų išlaikymas niekada neatsipirks. Bet esmė ta, kad Raseinių rajone likę vos dvi panašios sodybos - S.Stanevičiaus ir Maironio, todėl jas būtina itin vertinti. Jose stengiamasi puoselėti senąją žemaitišką kultūrą.
Dabartinė Būklė ir Iššūkiai
Ant K.Krolio pečių gula sodybos-muziejaus priežiūros rūpesčiai. Prieš 17 metų naujai uždengti stogai dar stiprūs. „Kai stogai ne kiauri, tada sodyba yra pakankamai tvarkinga. O tvoros lūžta, nes medinės, jos mažiau ir atlaiko. Pats jas pasitvarkau. Nematau didelių problemų, šita sodyba galėtų išsilaikyti dar bent 10 metų“, - sakė entuziastas. Muziejininkas algos gauna šiek tiek daugiau nei minimumą.
Muziejaus darbuotojai stengiasi išsaugoti ir Pasandravio istorinį draustinį - Maironio tėviškę. Raseinių krašto istorijos muziejaus darbuotojai į investicinį projektą įtraukė ir šią sodybą, kuriai reikia šiuolaikiškų sanitarinių mazgų, apšvietimo.
Simono Stanevičiaus Gyvenimas ir Kūryba
Dabar Simono Tado Stanevičiaus (1799-1848) gimtinės sodyboje eksponuojami rašytojo gyvenimą ir kūrybą menantys daiktai ir etnografiniai rinkiniai. Pirmame rubrikos „Muziejaus trečiadienis“ įraše 2025 metais Maironio lietuvių literatūros muziejaus Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Audronė Gedutienė kviečia prisiminti pirmąjį profesionalų lietuvių filologą, rašytoją, lietuvių tautosakos rinkėją ir publikuotoją Simoną Stanevičių.
Mokslai ir Draugystės
Kražiuose S. Stanevičius mokėsi penkerius metus, čia pasižymėjo darbštumu, neeiliniais gabumais. Gimnazijoje S. Stanevičius ne tik mokėsi, bet ir mokė kitus - kiekvienais mokslo metais būdavo keliolikos mokinių korepetitoriumi ir taip užsidirbdavo lėšų pragyventi. Kaip korepetitorius mokė grafo Jurgio Platerio sūnus Jurgį ir Kazimierą. Greičiausiai nuo tada užsimezgė dviejų žemaičių - S. Stanevičiaus ir grafo J. Platerio - draugystė, stiprinama bendros idėjos tarnauti gimtajam kraštui ir nenutrūkusi iki jų gyvenimo pabaigos.
Studijos Vilniaus Universitete
1822 m. rudenį S. Stanevičius įstojo į Vilniaus universitetą, čia 1822-1826 m. studijavo Literatūros ir laisvųjų menų fakultete. Vilniaus laikotarpis buvo reikšmingiausias S.
Gyvenimas ir Darbai po Universiteto
Baigęs universitetą S. Stanevičius dar trejus metų gyveno Vilniuje, vėliau persikėlė į netoli Švėkšnos esančius Gediminaičius, kurie priklausė Plateriams. Tolesnis rašytojo gyvenimas susijęs su grafu J. Plateriu, garsėjusiu kultūriniais sumanymais ir turėjusiu lėšų jiems įgyvendinti. Tam darbui atlikti grafas ir pasikvietė S. Stanevičių.
Literatūrinis Palikimas
Į lietuvių literatūros istoriją S. Stanevičius įėjo kaip odės „Šlovė žemaičių“ (parašyta 1823 m.) ir 6 pasakėčių autorius. „Šlovė žemaičių“ - pirmoji originali odė lietuvių literatūroje, joje išlaikyta griežta klasicistinė forma, vartojami aukščiausio laipsnio (superlatyviniai) epitetai, tačiau turinyje juntamas romantinis jausmingumas. Pasakėčios buvo atspausdintos 1829 m. knygoje „Šešios pasakos Simono Stanevičios žemaičio ir antros šešios Krizo Donelaičio lietuvininko prūso“.
Didžiausia S. Stanevičiaus raštų dalis - tai įvairūs praktiniai, kalbiniai, tautosakiniai leidiniai. Keletas jų: „Apie darymą valgio iš kerpių islandų“ (1823 m.), „Istorija šventa“ (1823 m.), „Trumpas pamokymas kalbos lietuviškos arba žemaitiškos“ (1829 m., tai papildytas 1737 m. anoniminės lietuvių kalbos gramatikos leidimas).
S. Stanevičius išleidžia pirmąjį Lietuvoje lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos žemaičių“ (L. Rėzos „Dainos“ buvo išleistos Rytų Prūsijoje). 1833 m. atspausdina šių dainų melodijas: „Pažymės žemaitiškos gaidos, pridėtinos prie Dainų žemaičių, nes, anot S. Stanevičiaus, dainos žodžiai ir melodija yra neatskiriami: „nesang daina be natos man esanti kaip kūnas be dūšios“.
Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomą S. Stanevičiaus rinkinį sudaro nuotraukos, knygos, spaudiniai, meno kūriniai. Didžioji fototekos dalis - tai nuotraukos, darytos 1999 m. S. Stanevičiui skirtos ekspedicijos į rašytojo gimtuosius Kanopėnus metu. Iš meno kūrinių reiktų paminėti skulptoriaus Antano Žukausko sukurtą jubiliejinį S. Stanevičiaus medalį, išlietą Lietuvos monetų kalykloje 1999 m., originalias dailininkų Valerijono Galdiko ir Antano Kučo iliustracijas rašytojo odei „Šlovė žemaičių“ bei Antano Kučo iliustracijas pasakėčioms „Arklys ir meška“, „Žmogus ir levas“ bei kitoms, sukurtas 1959 m.
Praėję šimtmečiai neišsaugojo S. Stanevičiaus portreto, tačiau galima nuvykti į rašytojo gimtuosius Kanopėnus (kaimą šalia Viduklės miestelio, Raseinių r.), kuriuose išlikusi buvusi Stanevičių sodyba ir medžiais apsodintas kelias, vedantis į ją (Sodyboje veikia Raseinių krašto istorijos muziejaus padalinys - Simono Stanevičiaus sodyba-muziejus, - red. Simono Stanevičiaus sodyba-muziejus, 2019 m.
tags: #simono #staneviciaus #sodyba