Šilumos Sąnaudos Gyvenamajame Name: Efektyvumo Didinimas ir Taupymas

Kasmet augant šildymo kainoms, vis dažniau pradedama ieškoti sprendimų, kurie leistų maksimaliai sumažinti šildymo sąnaudas.

Geriausias ir kone vienintelis sprendimas, leidžiantis jas sumažinti net 40-70 proc. yra visapusiška daugiabučio gyvenamojo namo renovacija, kuriai šiemet bus skiriama ir itin didelė valstybės parama.

Daugiabučiai namai sunaudoja apie 75% centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, tačiau didžioji dalis jų (apie 83%) vis dar yra energetiškai neefektyvūs.

Siekiant sumažinti sparčiai augančias sąskaitas už šildymą, pastatus būtina renovuoti.

Apšiltinus išorines sienas, pakeitus radiatorius, langus, lauko duris, stogo dangą bei atlikus šilumos mazgo rekonstrukciją yra padidinamas pastato energetinis efektyvumas ir gerokai sumažinamas pastato energijos poreikis.

Būtent tai leidžia sutaupyti didelę dalį šildymo kaštų, o kartu ir prisidėti prie energijos taupymo bei gamtos tausojimo.

Pagal ES reikalavimus, dabartiniai senesnės statybos pastatai, esantys žemesnės nei C energinės klasės, ilgainiui turės būti renovuoti, tad gyvenimas žemesnės energinės klasės namuose lemia ne tik didesnes sąskaitas šildymui, bet ir papildomas išlaidas renovacijai ateityje.

Dauguma sovietmečiu statytų namų yra priskiriami D ar net E energinei klasei.

Tai reiškia, kad jie sunaudoja daug šilumos energijos, didelė dalis jos prarandama per sienas, langus, stogą.

Tokie pastatai anuomet buvo statomi neatsižvelgiant į ekologines problemas ir kelia aibę problemų šiandien juose gyvenantiems asmenims dėl prastos šiluminės varžos.

Nuo kitų metų statybų leidimai bus išduodami tik aukščiausią - A++ - energinę klasę turintiems daugiabučiams, beveik prilygstantiems pasyviems namams.

Iš viso yra skaičiuojamos devynios pastatų energinio naudingumo klasės nuo dabartinės aukščiausios A++ iki žemiausios - G klasės.

Dabar Lietuvoje visi statomi nauji pastatai, kuriems leidimas statyti išduotas po 2018 m. sausio mėn. 01 d. turi būti ne žemesnės nei A+ energinės klasės, o nuo 2021 m.

Nors reikalavimas A++ klasei yra įvedamas jau nuo 2021 m.

Panašiai kaip ir ankstesnių perėjimų prie aukštesnės energinės klasės metu, taip ir dabar reikalavimas galios tik tiems pastatams, kuriems nuo kitų metų bus prašoma statybos leidimo. Jeigu statybos leidimas buvo išduotas anksčiau - reikalavimas negalios.

Tad perėjimas prie A++ klasės vyks palaipsniui.

A++ Energetinė Klasė

Mūsų namų projektai parengti taip, kad pastačius atitiktų A++ energetinės klasės reikalavimus.

Žemesnės energetinės klasės pasirinkti jau negalima, nebent jūsų namas statomas kaip sodo namas (galima tik sodo sklype).

Gyvenamajam namui keliami minimalūs reikalavimai A++.

Iš esmės ši klasė niekuo nesiskiria nuo A+, tik didžioji dalis energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulė, vėjas) - todėl dujos ar kietas, kaip pagrindinis šildymo būdas negali būti naudojamas.

Esminis A++ klasės daugiabučio privalumas yra tas, kad jame ne mažiau kaip 50% naudojamos pirminės energijos turės būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.

Tačiau ir dabar daug A+ energinės klasės daugiabučių išsiskiria geru sandarumu, aukštos kokybės termoizoliacinėmis medžiagomis ir dalis jų, pavyzdžiui visi „Omberg“ projektai, turi įdiegtas rekuperacines vėdinimo sistemas.

A ir A+ klasės pastatai skiriasi dėl jiems keliamų techninių reikalavimų, kaip energijos sąnaudos būsto šildymui, namo sandarumas ir šiluminė varža.

Pastato statybą, atitinkančią šiuos kriterijus, užtikrina statinio statybos techninė priežiūra, vadovaujantis patvirtintu techniniu projektu ir galiojančių teisės aktų reikalavimais.

A++ klasėje gali būti naudojamas tik grindininis šildymas, radiatorių teks atsisakyti. Kodėl? Nes siekiama didesnio efektyvumo.

Į grindis paduodamas +20-23 laipsnių vanduo, todėl katilas dirba ramiai, jam nereikia stengtis užkelti aukštą temperatūrą.

Tuo tarpu radiatoriams jau reikia +40+50 laipsnių - katilas ūžia, stengiasi užkelti temperatūrą - naudoja daugiau energijos nei šildant grindis.

Be to nustojus šildyti, radiatoriai iškart atvėsta, o šildomos grindys lieka šiltos iki paros laiko (kadangi yra betono sluoksnyje).

Šildymui turi būti naudojami šilumos siurbliai oras-vanduo, oras-oras, geoterminis šildymas.

Iš aplinkos imamas šiltas oras, kuris suspaudžiamas ir paverčiamas šiluma, kuri toliau perduodama į grindininį šildymą.

Labiau tinka vasarnamiui, ar nenuolat gyvenamam namui epizodiškai pašildyti.

Iš žemės gelmių traukiama šiluma.

Praktiškai nebenaudojamas būdas, kai atsirado šilumos siurbliai.

- didžiulė įrengimo kaina, žala gruntui (galimas arba giluminio gręžinio gręžimas arba paviršinių vamzdžių vedžiojimas).

Įrengiant rekuperaciją, į kiekvieną patalpą (iškyrus garažą, jei jis nešildomas) turi būti tiekiamas bei ištraukiamas oras pvz>>.

Vedžiojant ortakius atkreipti dėmesį į lubų aukštį.

Jei 1 aukšte parodyta 2,7m aukštis iki perdangos - to turi pakakti išvedžioti ortakius ir nuleisti lubas.

Standartiniai ortakiai yra 75mm diametro, lankstūs.

Svetainėje ir didesnėse erdvėse ortakius reikia vedžioti palei sienas, šonuose patalpų nuleidžiant lubas (kad paslėpti ortakius), o centre palikti lubas iki perdangos.

Jei išvardinti variantai netinka, galima 10-20cm pakelti 1 aukštą statant, dėl to nereikės koreguoti projekto.

Tikrai verta, nes pvz vasarą rekuperacijos jungti nenorėsit (taupant elektrą), bet patalpas natūraliai vėdinti norėsis (pvz sanmazgus).

Puiku, jei patalpoje yra langas, kurį galima atverti ant mikroventiliacijos, bet jei ne - vien dėl sanmazgo reikės jungti rekuperaciją, naudoti elektros energiją.

Rekuperacinė sistema gyvenamajame name

DĖMESIO!! Registruojant namą reikės atlikti slėgio matavimus (kitaip kalbant namas turi būti sandariai pastatytas).

Daugiausia su sandarumu problemų turi stogas.

Per čia išeina slėgis ir namas neatitinka reikalavimų, todėl stogui šiltinti patariama naudoti pučiamą ekovatą, poliuretaną arba polistireną, kruopščiai užsandarinant tarpelius putomis.

Jei projekte yra židinys, matuojant slėgį geriau kad židinio nebūtų - tik užtaisyta anga sienoje kaminui.

Židinį įsirengsite vėliau. Nes per židinį taip pat išeis slėgis.

Langai, lauko durys turi atitikti projekte nurodytus reikalavimus - jei reikalavimų nerasite, užsakant langus reikia paminėti, kad turi atitikti A++ energetinę klasę.

Garažo vartai (jei Jūsų name yra garažas) turi taip pat atitikti sandarumo reikalavimus, dėl ko jie yra labai brangūs, todėl projekte garažas rodomas kaip nešildomas.

Ypač skausminga ir dažnai praleidžiama vieta.

Šildymo Sistemos Renovuojant Daugiabutį Namą

Atliekant pastato renovaciją rekomenduojama atnaujinti ir šildymo sistemą.

Šiuolaikinės šildymo sistemos leidžia efektyviai panaudoti nemokamų, atsinaujinančių šaltinių energiją, t.y. saulės, vėjo ar žemės gelmių.

Siekiant geriausių rezultatų, ekspertai rekomenduoja įsidiegti šildymo sistemą naudojant inovatyvius geoterminius šilumos siurblius.

Tai pats ekonomiškiausias sprendimas, kuris ne tik šildo patalpas, bet ir ruošia karštą vandenį, o esant poreikiui ir vėsina patalpas.

Šiluma yra gaminama iš nemokamos, švarios, žemės gelmėse sukauptos energijos.

Šis būdas, leidžia iš 1 kW elektros energijos pagaminti net iki 6,5 kW šiluminės energijos, tad šildymo sąnaudos yra minimalios.

Įsidiegus geoterminį šildymą, šilumos mazgas tampa tik papildomu šilumos šaltiniu.

Geoterminio šildymo schema

Praktiškai visuose daugiabučiuose namuose galima įrengti geoterminį šildymą, bet reikia įvertinti laisvą žemės plotą, esantį aplink daugiabutį gyvenamąjį namą ir parinkti tinkamiausią gręžinių tipą.

Pavyzdžiui, norint įrengti 45 kW galios geoterminį šilumos siurblį su vertikaliais, geoterminiais gręžiniais, reikalinga ~4 arų teritorija.

Neturintiems pakankamo žemės ploto yra galimybė vietoje vertikalių geoterminių gręžinių įrengti brangesnius, radialinius gręžinius.

Standartiniam daugiabučiui namui dažniausiai pakanka 45-70 kW galios šilumos siurblių.

Tačiau reikėtų įvertinti, kokia yra atnaujinamo namo energetinė klasė ir šilumos poreikis.

Tarptautinę patirtį turinti Lietuvos įmonė UAB „IGLU TECH“ siūlo keletą skirtingo galingumo pramoninių geoterminių šilumos siurblių (24-240 kW), kurie leidžia efektyviai šildyti patalpas bei ruošti karštą vandenį.

Toks inovatyvus sprendimas gali būti įgyvendintas kone visuose daugiabučiuose namuose.

Po atliktų atnaujinimo darbų daugiabučio namo gyventojai už šilumą moka apytiksliai 40-70% mažiau nei prieš renovaciją.

Pavyzdžiui, 2021 metų gruodžio - 2022 metų vasario mėnesiais renovuotame daugiabutyje 60 m2 ploto buto šildymas Vilniaus mieste kainavo 205,96 EUR, o naudojant geoterminį šildymą kainavo 99,43 EUR.

Ten, kur naudojami atsinaujinantys elektros gamybos šaltiniai, kaina siekė 84,51 EUR.

Taip pat ši sistema užtikrina ir efektyvią karšto vandens gamybą.

Veiksmai Inicijuojant Daugiabučio Namo Renovacijos Projektą

• Apie renovacijos poreikį, pirmiausia reikia pranešti atsakingiems asmenims, t.y. įgaliotiems namo atstovams ar bendrijos pirmininkui.
• Tuomet yra organizuojamas namo bendrijos balsavimas ir gavus daugumos būstų savininkų pritarimą (50 proc. ir vieną balsą „už“), rengiamas namo atnaujinimo investicinis projektas, o jį patvirtinus - renovacijos projektas.
• Vėliau teikiama paraiška gauti valstybės paramą.

Renovacijos kaina paaiškėja parengus investicinį namo atnaujinimo projektą ir sudarius renovacijos darbų sąrašą.

Tuomet organizuojamas statybos rangovų konkursas ir išrenkamas tinkamiausias variantas.

Per pastaruosius dvejus trejus metus renovacijos darbų kainos išaugo kaip ir visame statybų sektoriuje.

2021 metais 60 m2 buto renovacijos darbų kaina galėjo svyruoti tarp 15000-18000 EUR.

Tikėtina, kad ateityje statybos darbų kainos tik didės.

Valstybės Parama Renovacijos Sąnaudoms

Valstybė kompensuoja iki 30% renovacijos sąnaudų, o įrengiant šilumos siurblius ir saulės elektrines, skiriami papildomi 30% nuo jų sąnaudų sumos.

Bendra paramos suma šilumos siurblių diegimui sudaro net 51%, tad sistema atsiperka per itin trumpą laiką.

Geriausiam rezultatui pasiekti rekomenduojama atlikti visus reikalingus atnaujinimo darbus (išorinių sienų šiltinimą, radiatorių, langų, lauko durų keitimą, stogo ir šildymo mazgo renovaciją), bet valstybė finansuoja ir tokius projektus, kuomet modernizuojamas tik šildymo mazgas ir sistema.

Tai galioja ir jau renovuotiems namams - galite atnaujinti tik šildymo sistemą ir gauti valstybės paramą.

Daugiabučio namo renovacija gali užtrukti nuo 1,5 iki 2,5 metų.

Renovacijos trukmė priklauso nuo namo dydžio bei pasirinktų priemonių, kurias reikia atnaujinti ar pakeisti.

Senų krosnių ar kitų malkomis kūrenamų katilų efektyvumas neretai yra 50-60 proc,., todėl malkų reikia daug, o naudos iš pro kaminą išlekiančių dūmų mažai.

Nauja šildymo sistema patenkinti ir Vilniaus pakraštyje gyvenantys Vidmantas su Ligita: „Šilumos siurblį, kuris mums gamina ir šilumą, ir karštą vandenį, vietoj seno kietojo kuro katilo įsirengėme naudodamiesi valstybės parama.

Bet tai labai išaugino elektros sąnaudas, todėl žengėme kitą žingsnį - įsirengėme saulės elektrinę.“

Susigrąžinti dalį lėšų, investuotų į šildymo sistemų individualiuose namuose modernizavimą, galima ir dabar.

Finansinę paramą gali gauti žmonės, norintys senus neefektyvius biokuro katilus, kūrenamus malkomis, pjuvenomis, briketais, pasikeisti į naują 5 klasės biokuro katilą arba šilumos siurblį. Tai gali būti „oras-vanduo“, „vanduo-vanduo“ ar „žemė-vanduo“ principais veikiančios šilumos sistemos.

Tokia parama per tris kvietimo teikti paraiškas etapus (praėjusių metų pavasarį, šių metų pradžioje ir šių metų rudenį) iš 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų buvo skirta beveik 6900 fizinių asmenų.

Iš viso jiems skirta beveik 21 mln. eurų.

Senų katilų keitimą planuojama remti ir 2021-2027 m. ES finansavimo laikotarpiu, tad laiko pasinaudoti parama dar yra.

Senų katilų keitimas moderniais - vienas geriausių sprendimų saugant gamtą ir jos išteklius, mažinant aplinkos taršą ir siekiant, kad iki 2030 m. 45 % Lietuvoje sunaudojamos energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), o parama padeda gyventojams pereiti prie tvarios ir atsinaujinančios energetikos ir didina energijos vartojimo efektyvumą namų ūkiuose.

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros doc. dr. Giedrius Šiupšinskas šildymą dujomis vadina efektyviu, jei namas statytas neseniai ir sunaudoja mažai šilumos, tačiau ne geriausiu pasirinkimu.

Pasak jo, nors šiuolaikinių automatizuotų dujinių katilų priežiūra gana paprasta, dujinis šildymas turi trūkumų: „Reikia, kad gamtinių dujų įvadas jau būtų atvestas iki namo arba būtų galima jas atsivesti. Be to, sunku pasakyti, kokia ateityje bus dujų kaina. Ir svarbiausia - tai ne AEI ir ateityje jo vis tiek teks atsisakyti.“

Ir paramos, jei sumanysite seną katilą keisti dujiniu, taip pat nesitikėkite.

Vienas iš paramos, skiriamos keičiantiems senus kietojo kuro katilus moderniais, tikslų - mažinti iškastinio kuro, kuriam priskiriamos dujos, naudojimą. Todėl naujų dujinių katilų įrengimas ir nefinansuojamas.

Įrengti namų šildymo elektra sistemą daug nekainuos.

Jei neįrenginėsite elektrinių kilimėlių visame name, o statysitės tik elektrinį katilą, nagingam šeimininkui turbūt net meistrų samdyti nereikės.

Naujo 100 kv. m namo šildymo elektra sąskaita per metus viršytų 1000 eurų, skaičiuoja šildymo sistemų ekspertas, UAB „Santas“ vadovas Saulius Tamulevičius.

Malkos pigiau, granulės patogiau Naujos kartos automatizuoti biokuro arba kietojo kuro katilai - nebrangus ir patogus pasirinkimas.

Pakeitę seną kietojo kuro katilą į granulinį, į katilinę eisite ne kasdien, bet kartą per savaitę.

Visoms kietojo kuro katilinėms reikia vietos, nes teks kur nors sudėti atsargas, reikės rūpintis ir kaminu.

Be to, granulinių šildymo sistemų kaina yra aukštesnė už kitų, kuriose naudojamas kietasis kuras, o kokybiški katilai nepigūs.

Tačiau seno kietojo kuro katilo keitimo moderniu nereikėtų vertinti vien ekonominiu aspektu, teigia G. Šiupšinskas, nes šiuolaikiniai katilai - tiek kūrenami malkomis, tiek granulėmis - tausoja aplinką.

Lygindamas kietojo kuro katilus su šilumos siurbliais mokslininkas juokauja: „Jei nusibodo kaminas ant stogo, pamirškite malkas ir granules.

Bet pasirinkę šilumos siurblį atsikrato ne tik kamino - padaugės laisvos vietos pašiūrėje ar sandėliuke.“

Tačiau, anot S. Tamulevičiaus, didžiausias privalumas - kai nereikės nuolat rūpintis kuru ir katiline, atsiras daugiau laisvo laiko: „Laikas - pačios brangiausios sąnaudos! Todėl ir populiarėja jį taupančios šildymo sistemos, nors jas įrengti brangiau.“

Oras, vanduo, gruntas Tai raktiniai žodžiai, kuriais galėtume apibūdinti šilumos siurblių įvairovę.

Šilumos siurblius „oras-vanduo“, kurie šilumą iš oro lauke geba išgauti net esant minusinei temperatūrai ir ja šildo į namo šildymo sistemą tiekiamą vandenį, ir „oras-oras“, kurie šilumą taip pat išgauna iš oro lauke, tačiau į patalpas pagal poreikius pučia šiltą arba šaltą orą, S. Tamulevičius vadina efektyviausiais ir taupiausiais, jei atmesime malkas.

Anot mokslininko, jei šaltukas gerokai spusteltų, oriniams šilumos siurbliams prireiktų elektrinių šildytuvų pagalbos, o gaminančiais šilumą iš AEI šiuos šilumos siurblius galėtume vadinti tik jei jie naudotų žaliąją elektrą.

Šilumos siurblį, jei tai numatyta pačiame įrenginyje, žiemą galima naudoti patalpoms šildyti, o vasarą vėsinti.

Geoterminio šildymo būdo („gruntas-vanduo“ arba „vanduo-vanduo“) esmė - naudojama šiluma, kuri susikaupia tam tikrame grunto ar gruntinio vandens lygyje ir išlieka nepakitusi net keičiantis žemės paviršiaus temperatūrai; ja pašildomas vanduo, kuris paskui nukreipiamas į namo šildymo sistemą.

Anot specialistų, tai tausojantis aplinką ir efektyvesnis už sistemas „oras-oras“ bei „oras-vanduo“ nuosavų namų šildymo būdas, tačiau nusprendusiems jį įsirengti prireiks didžiausių investicijų.

Kad ir kokį šildymo būdą pasirinktumėte, pirmiausia, jei gyvenate sename name, reikia jį apšiltinti, kitaip apskritai neverta investuoti į naują šildymo sistemą, nes vis tiek šildysite orą lauke.

O tada, jei kišenė leidžia, geriau įsirengti kelias viena kitą papildančias šilumos gamybos sistemas.

Tačiau mokslininkas atkreipia dėmesį, kad ne visos šilumos gamybos technologijos sutaria su visomis šilumos perdavimo sistemomis: „Šilumos siurblys gerai draugauja su grindiniu šildymu, nes užtenka žemesnės temperatūros vandens, tačiau jei šiluma gaminama siurbliu „oras-vanduo“, o šiluma naudojama buitiniam karštam vandeniui ruošti, užėjus dideliems šalčiams šilumos siurblys nepagamins reikiamos 55 C temperatūros šilumnešio be elektrinio šildytuvo.“

Anot mokslininko, didžiausia besirenkančiųjų klaida - skaičiuoti tik katilo ir kuro kainą, bet neįvertinti jo priežiūros per visą eksploatavimo laikotarpį, sugaišto laiko, galimybės reguliuoti temperatūrą būste ir komfortą.

Aklai pasitikėti įrangos pardavėjais taip pat nereikėtų, nes tas, kuris atstovauja šilumos siurblių gamintojams, tikins, kad geriausia rinktis pastarąjį būdą, o tas, kuris turi bendrų interesų su granulinių katilų gamintojais, įrodinės priešingai.

Nors žurnalo „Investuok“ skaitytojai mėgsta suskaičiuoti ir rinktis racionaliai, visgi universalaus atsakymo nėra, įvertinus savo norus ir finansines galimybes teks spręsti patiems.

Todėl, kaip sako G. Šiupšinskas, „teisingiausiai pasirinks tie, kurie nepuoselės iliuzijų, kad investavę į naują įrangą daug sutaupys“.

tags: #silumos #sanaudos #gyvenamajam #namui #apsildyti