Šilumos punktų įrengimas ir priežiūra daugiabučiuose namuose

Siekiant užtikrinti komunalinių paslaugų vartotojų daugiabučiuose namuose interesų apsaugą ir sąžiningą konkurenciją komunalinių paslaugų sektoriuje, sumažinti perteklinės šilumos tiekimo riziką ir padidinti daugiabučiuose namuose naudojamos šilumos energijos efektyvumą buvo priimti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo nuo 2011 m.

Šilumos tiekimo paslaugos atskiriamos nuo priežiūros paslaugų, tai turėtų padėti šias paslaugas kontroliuoti efektyviau. Numatyta, kad šilumos tiekėjai ir su jais susiję ūkio subjektai negali būti šilumos punktų prižiūrėtojais gyvenamosiose vietose, kur yra daugiau kaip 150 tūkst. gyventojų.

Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurių viena iš savarankiškų funkcijų pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą yra šilumos ir geriamojo vandens tiekimo organizavimas, vykdydamos Lietuvos įsipareigojimus ES, atsižvelgdamos į energetinių išteklių kainų didėjimą ir aplinkos apsaugos reikalavimų sugriežtinimą bei siekdamos užtikrinti šilumos vartojimo efektyvumą pastatuose, dar 2001 m. ėmėsi pertvarkyti centralizuoto šilumos tiekimo (toliau - CŠT) tinklus iš priklausomųjų CŠT sistemų į nepriklausomas.

Pertvarkyti pastatų šilumos tiekimo sistemas reikėjo ne tik dėl mažo senos sistemos energetinio efektyvumo, bet ir dėl to, kad dauguma buvusių sistemų, kurios buvo sumontuotos dar iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, yra gerokai nusidėvėjusios. Tinkamai prižiūrėti naujuosius punktus gali tik prižiūrėtojai, turintys aukštą kvalifikaciją.

Audito tikslas - nustatyti, ar daugiabučių namų šilumos punktų priežiūros organizavimo tvarka, įsigaliojusi nuo 2011 m., atitinka daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus Panevėžio mieste.

Šilumos tiekimo ir šilumos vartojimo procesai atskiriami priklausomąją šilumos tiekimo sistemą pertvarkant į nepriklausomąją. Tam tikslui elevatoriniai šilumos punktai keičiami į automatizuotus, kurie prijungiami prie šilumos tiekėjo tinklų per šilumokaičius.

Gyventojai, nedarydami įtakos viso namo šilumos režimui, gali įsirengti šilumos reguliatorius ir atskiruose butuose.

Automatizavus šilumos punktus, atsiranda techninių galimybių greičiau aptikti gedimus, greičiau juos lokalizuoti ir likviduoti, o remonto darbų metu tiekti šilumą namams pagal laikinąsias schemas.

Šilumos punktų pakeitimas automatizuotais (modernizavimas) yra atsiperkanti investicija. Tampa nereikalingi centralizuoti karšto vandens ruošimo punktai (boilerinės) ir greitai nusidėvintys vamzdynai karštam vandeniui tiekti.

Pažymėtina, kad solidarumo principo panaikinimas turi ypač didelį neigiamą poveikį mažų daugiabučių namų bendrasavininkiams. Kuo mažesnis daugiabutis namas, tuo didesnė finansinė dalis tenka vienam butui, t. y. ES politika skatina kogeneracinių elektrinių (šilumos ir elektros bendros gamybos) plėtrą, o pagrindinė šios plėtros sąlyga - CŠT vartotojų tinklo plėtra.

Dalis gyventojų iki 2011 m. Šios aplinkybės sukelia dalies gyventojų nepasitenkinimą dėl nepasiteisinusių lūkesčių mokant už šilumos punktų modernizavimą, tačiau jų taip ir nesulaukusių.

Solidarumo principo atsisakymo pasekmes galėtų sušvelninti daugiabučių namų bendrasavininkių lėšų kaupimas namų sistemų stambiam remontui ir atnaujinimui. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Pažymėtina, kad lėšas kaupti reikia ne tik dėl neplanuotų gedimų, bet ir dėl to, kad tinkamas šilumos punktų eksploatavimas užtikrinamas tik tada, kai jis vykdomas pagal ilgalaikę investicijų programą.

UAB ''Absoliuta'' pristato įrangą per trumpiausią laiką visoje Lietuvoje. Siūlome susipažinti su Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 „Dėl šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“.

Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės

Šios Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės (toliau - Taisyklės) taikomos projektuojant ir statant naujus ir rekonstruojamus šilumos tiekimo tinklus ir šilumos punktus.

Pramonės įmonių ir įstaigų, užimančių kelis pastatus, šilumą naudojančios sistemos jungiamos prie šilumos tiekimo tinklų per grupinį šilumos punktą. Esant galimybei, atskirus pastatus leidžiama jungti tiesiogiai per individualius šilumos punktus.

Kai vartotojo sistemos yra nepriklausomosios, o slėgių skirtumas tarp tiekiamo ir grąžinamo šilumnešių šilumos punkte viršija 0,4 MPa, reikia įrengti slėgio skirtumo reguliatorių. Kai vartotojo sistemos yra nepriklausomosios, jose, grąžinimo vamzdynuose tarp šilumokaičio ir pirmosios sklendės turi būti įrengti išsiplėtimo indai.

Purvo gaudytuvai įrengiami tik tais atvejais, kai tai nurodyta projektavimui išduotų techninių sąlygų apraše.

Šilumos punkte turi būti įrengtas trapas, sujungtas su lietaus kanalizacija, o jungtyje įrengtas atbulinis vožtuvas. Šilumos punkto patalpoje turi būti sumontuoti ne mažiau kaip du šviestuvai.

Šilumos punkte esančių įrenginių sukeliamas triukšmas gyvenamosiose patalpose neturi pažeisti statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(5):2008 „Esminiai statinio reikalavimai. Akustika“ nustatytų ribinių lygių.

Reguliavimo armatūra turi būti atspari dalelių, mažesnių kaip 1 mm, kurių nebesulaiko filtras, poveikiui. Buitinio karšto vandens temperatūrai matuoti naudojami tik panardinamieji jutikliai.

Filtrai turi sulaikyti nešmenis, didesnius kaip 1 mm dydžio. Prieš filtrą ir už jo įrengiami manometrai, jeigu vartotojų sistemos yra priklausomosios.

Esant nepriklausomai šildymo sistemai turi būti numatyta galimybė ją papildyti termofikaciniu vandeniu iš šilumos tiekimo tinklų. Jeigu slėgis papildymo vamzdyne yra nepakankamas, turi būti įrengtas siurblys. Papildomo vandens apskaitai turi būti įrengtas karšto vandens skaitiklis.

Jeigu papildymas vyksta automatiškai, turi būti įrengta šviesinė ir garsinė signalizacija, kuri pradeda veikti, kai papildymas užtrunka ilgiai kaip vieną valandą arba vyksta dažniau kaip kartą per savaitę. Šilumos punkte draudžiama naudoti gumines tarpines, jeigu šilumnešio slėgis > 0,5 MPa arba temperatūra > 80 °C.

Vid. Daugelyje iki 1997 m. pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriems tiekiama centralizuota šiluma, yra įrengti šilumos punktai, kuriuose sumontuota vadinamoji elevatorinė šilumos tiekimo sistema su paskirstomąja ir uždaromąja armatūra, kontrolės -matavimo prietaisais, vandens filtrais ir kitais įrenginiais.

Iš čia karštas vanduo patenka į namo vidaus paskirstomuosius šilumos tiekimo vamzdynus. Šiuose punktuose paprastai yra įrengtas karšto vandens ruošimo šilumokaitis. Šiuos trūkumus galima pašalinti rekonstruojant šilumos punktą, vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas.

Šilumos punkto rekonstrukcijos metu elevatorinė šildymo sistema keičiama nepriklausoma, karšto vandens ruošimui įrengiamas individualus plokštelinis šilumokaitis, šilumos apskaita, kontrolės ir automatikos prietaisai.

Nepriklausomos sistemos įrengimas įgalina daugiabučio namo šildymo sistemoje palaikyti pastovų reikiamą slėgį, apsaugo nuo slėgių svyravimų magistraliniuose tinkluose, namo vamzdžių ar radiatorių avarijų, butų užpylimo pavojaus.

Šilumos punkto schema

Šildymo sistemos atskiruose stovuose montuojami termofikacinio vandens slėgio balansavimo reguliatoriai, kurie užtikrina tolygų viso namo patalpų šildymą, sutvarkoma vamzdynų izoliacija.

Norint išvengti nesutarimų tarp namo gyventojų dėl tikslaus ir teisingo suvartotos energijos paskirstymo butuose, būtina įrengti šildymo mokesčių daliklius (šilumos detektorius).

Šildymo mokesčių daliklis

Būtina pabrėžti, kad tik kartu sumontuoti įrenginiai - šildymo mokesčių daliklis ir termoreguliatorius - leidžia buto savininkui sutaupyti iki 30 proc. Karšto vandentiekio vamzdynai pertvarkomi įrengiant cirkuliacinius siurblius, recirkuliacijos linijas ir kt. galima nustatyti kambarių temperatūrą pagal finansines galimybes ir savo poreikius.

Šildymo sezono metu galima šildyti tik vieną ar du kambarius. Akivaizdu, kad kiekvienas gyventojas gali nesunkiai pasirinkti tokį buto apšildymo režimą, kuris atitinka jo finansines galimybes ir sudaro reikiamas komforto sąlygas.

Iki 2026 m. liepos 1 d. daugiabučiuose namuose seni šilumos punktai privalės būti modernizuoti. Panevėžio senos statybos daugiabučių šilumos punktuose nėra arba neveikia karšto vandens temperatūros reguliatoriai, nėra automatizuoto šildymo reguliavimo, todėl tokiuose namuose sunku užtikrinti tolygų pastato šildymą, efektyviai naudoti šilumą.

Automatizavus šilumos punktą, galima nustatyti į butus teikiamos šilumos grafikus: šildymo ir karšto vandens temperatūrą nakties metu, darbo dienų ar savaitgalio režimus. Patalpos neperšildomos pereinamuoju metu - šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje, nes automatizuoto šilumos punkto įrenginiai automatiškai reaguoja į lauko oro temperatūros pokyčius.

Automatizuoto šilumos punkto įranga daug kartų padidina galimybę tolygiau reguliuoti namo vidaus sistemos srautus, cirkuliuojančius šildymo sistemoje. Tinkamai sumontuota ir prižiūrima šilumos balansavimo įranga kartu su šilumos punkto atnaujinimu užtikrina, kad visas namo patalpas pasiekia reikalingas šilumos kiekis.

Automatizuotų šilumos punktų valdytojai turi galimybę patys priimti sprendimą dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos. Butų ar kitų patalpų savininkai sezono pradžią ir pabaigą, nepažeidžiant nustatytų higienos normų, gali nustatyti savo nuožiūra, butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (turi būti surinkta 50 proc. + 1 balsas).

Panevėžio mieste 137 daugiabučiams namams su elevatoriniais šilumos punktais karštas vanduo tiekiamas atviru būdu: tiesiogiai iš šilumos trasos. Tokia karšto vandens sistema yra potencialiai pavojinga, netvari ir neatitinka privalomųjų reikalavimų dėl šių priežasčių: karšto vandens sistemoje vandens slėgis dažniausiai viršija šešias atmosferas, o karšto vandens temperatūra viršija maksimalią leistiną saugią temperatūrą, ypač šaltuoju metų laiku.

Automatizavus šilumos punktą, įgyvendinami daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai, patvirtinti energetikos ministro 2022 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-212. Akcentuotina tai, kad reikalavimuose nustatyta, kad sistemos, neatitinkančios daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų, turi būti pertvarkytos pagal šilumos tiekėjo išduotas technines sąlygas iki 2026 m.

Iki 2025 m. liepos 23 d. gyventojai gali teikti paraiškas valstybės paramai gauti, kuri finansuotų dalį išlaidų, reikalingų šilumos punktų modernizavimui (mažajai renovacijai). Daugiau informacijos apie daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą. Paraiškas nuo 2024 m. liepos 24 d., kol pakaks kvietimui skirtų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. liepos 23 d., galima pateikti APVIS aplinkoje.

„Pigiausia energija yra ta kurios nesuvartojame. Siekiant sumažinti energijos išteklių kainų šuolių pasaulinėse įtaką galutinei vartotojo sąskaitai, reikalingi ilgalaikiai sprendimai, tarp jų - ir tie, kurie mažintų energijos suvartojimą, didintų efektyvumą, išgyvendintų įsisenėjusius energijos švaistymus ir neūkiškumus.

Pataisomis siūloma suteikti gyventojams daugiau pasirinkimo galimybių, renkantis šilumos punktų prižiūrėtoją, leidžiant pastato šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatacijos paslaugas teikti ir šilumos tiekėjams. Šilumos tiekėjai taip pat būtų įpareigoti teikti informaciją vartotojams apie energinį naudingumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinę dalį centrinio šildymo tinklų sistemose.

Į Šilumos ūkio įstatymą siūloma perkelti ES Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 2018/2001 nuostatas dėl šilumos vartotojų teisės atsijungti nuo neefektyvių centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemų, jeigu šios neatitinka efektyvios CŠT sistemos kriterijų, o pasirinktas alternatyvus šildymo būdas bus bent 20 proc. didesnio energinio naudingumo už esamos šilumos tiekimo sistemos naudingumą.

Siekiant pagerinti šilumos punktų priežiūrą įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti konkretų turtinį įpareigojimą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams apmokėti šilumos tiekėjams už jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių remonto ir kitas sąnaudas, kurios nėra įskaičiuotos į šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) tarifą.

Šios konkretaus namo šilumos punkto remonto sąnaudos bus įtraukiamos į atitinkamo namo gyventojų sąskaitas. Išlaidos šildymui ir karštam vandeniui - daugelio šeimų, gyvenančių senos statybos (pastatytų iki 1993 m.) daugiabučiuose, galvos skausmas.

Daugybė namų, pastatytų prieš daugiau nei 30 metų, buvo statomi neatsižvelgiant į energijos taupymą. Taip pat, laikui bėgant, net sandariausi ir kokybiškai pastatyti daugiabučiai namai tampa ne tokie energetiškai efektyvūs, o namų ūkiui išlaikyti skirtos lėšos „išeina į orą“, per nesandarius duris, langus, išorines pastato sienas ar neizoliuotus vidaus šilumos tiekimo vamzdynus.

Kodėl būtina šilumos punkto renovacija?

Daug senos statybos daugiabučiuose gyvenančių žmonių vis dar gauna nemažas sąskaitas už namų šildymą ir karštą vandenį. Siūloma daug priemonių, skirtų sumažinti patiriamas išlaidas ir padidinti oro temperatūrą kambariuose, tačiau ne visos yra efektyvios.

Savarankiškos priemonės, kurių imasi butų gyventojai yra langų, durų ir radiatorių keitimas. Dažnai taupymo sumetimais renkamasi atlikti daugiabučių pastatų renovavimą, tačiau ne visos priemonės renovuojant daugiabutį vienodai naudingos taupymo prasme.

Namų išorinė šilumos izoliacija ar pakeisti langai ir durys padės sušildyti namus. Norint sutaupyti daugiau, reikia investuoti į energiją taupančius sprendimus, šilumos punktų modernizaciją (į šildymo sistemų pertvarkymą su galimybe reguliuoti individualiai) ir tik po to investuoti į išorinę šilumos izoliaciją ir kitas priemones.

Šildymo sistemos su elevatoriniu mazgu problemos

Senos namų šildymo sistemos su elevatoriniais mazgais riboja galimybes efektyviai reguliuoti į butus patenkančią šilumą. Rudenį ir pavasarį lauko oro temperatūra pasikeičia net keletą kartų per parą.

O elevatoriniai mazgai į butus patiekia nustatytą šilumos kiekį, neatsižvelgiant į oro temperatūros pokyčius. Šilumos punktų modernizacija padeda išvengti šių problemų. Automatizuotas šilumos punktas sureguliuoja į butus patiekiamą šilumos kiekį pagal vartotojo nustatytą režimą ir lauko oro temperatūros pokyčius, kurie fiksuojami jutikliais.

Temperatūrai pakilus, šilumos tiekimas sumažinamas, nukritus - padidinamas. Butai šildomi tiek, kiek reikia, taupoma šiluma ir pinigai. Šildymo punkto renovacija atsiperka ne tik pinigais, bet ir valdymo patogumu bei priežiūra.

Šildymo sistemos išbalansavimas

Senuose daugiabučiuose įprasta problema yra vidaus šildymo sistemų išbalansavimas, kurio dažniausia priežastis yra savavališkai pertvarkytos šildymo sistemos ar ne pagal projektą butuose pakeisti radiatoriai.

Tik pastačius daugiabučius, šildymo sistema buvo subalansuota taip, kad vienodai tiektų energiją kiekvienam butui, nepriklausomai ar jis yra pirmame ar paskutiniame aukšte. Žmonėms pradėjus keisti šildymo prietaisus be suderinto projekto, visa daugiabučio šildymo sistema išsiderina.

Vienas iš šios problemos sprendimų yra inventorizuoti visų butų radiatorius ir palyginti su projektu. Esant neatitikimams, pakeisti butų šildymo prietaisus taip, kad jų galios atitiktų projektinę dokumentaciją ir visi butai gautų šilumą tolygiai.

Kitas sprendimas - tinkamas šilumos punkto suderinimas, kuris taip pat gali užtikrinti šiltesnį gyvenimą ir pilnesnę piniginę.

Šilumos punktų modernizacija: sprendimas

Jei Jūsų daugiabutyje esantis šilumos punktas senas, neautomatizuotas, verta pasvarstyti apie jo modernizaciją. Modernizuojant šilumos punktą, įrengiama valdymo automatika, kuri reaguoja į lauko oro temperatūros pokyčius, kita įranga, kuri užtikrina kokybiškesnį šilumos patiekimą į butus.

Tačiau šilumos punkto modernizacija galėtų duoti dar didesnį taupymo efektą, jei gyventojai ryžtųsi atlikti mažąją renovaciją.

Kas yra mažoji renovacija?

Mažoji renovacija - tai valstybės paramos priemonė, kurios metu atliekama šilumos punktų modernizacija ir (ar) pertvarkoma ar modernizuojama šildymo ir (ar) karšto vandens sistema, neatliekant pilnos daugiabučio namo renovacijos.

Atliekant mažąją renovaciją, modernizuojami šilumos punktai, gali būti pakeičiami šilumos tiekimo vamzdynai, subalansuojamos šildymo sistemos, gali būti įrengiami individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar daliklių sistemos, įrengiami balansiniai ir termostatiniai ventiliai.

Apskaičiuota, kad įvykdžius „mažąją renovaciją“ vidutiniškai sutaupoma apie 25 procentai šilumos energijos.

Geroji žinia ta, kad valstybė kompensuoja iki 30 procentų šių priemonių įgyvendinimo kainos. Kita geroji žinia yra ta, kad anksčiau šilumos punkto renovacija buvo kompensuojama tik tiems daugiabučiams, kurie papildomai apšiltindavo sienas, stogą, pasikeisdavo duris, langus ir t. t. Nuo 2020 m. sausio 1 d. to daryti nebūtina.

Skaičiuojama, kad atlikus šilumos punkto renovaciją, vidutinės išlaidos už šildymą vienam namų ūkiui sumažėja apie 15 eurų per mėnesį, o per šildymo sezoną - iki 90 eurų. Taigi, esant dabartinėms įrangos, darbų ir šilumos kainoms, gyventojų investuotos lėšos su panaudota parama, galėtų atsipirkti per 3-5 metus.

Mažoji renovacija - puikus būdas atsinaujinti susidėvėjusią namo šilumos ir karšto vandens sistemą, dalį jos pakeitimo finansuojant valstybei.

Norint gauti valstybės paramą, reikia teikti paraišką Būsto energijos taupymo agentūrai (paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose) iki 2022 m. Neretai to paties pastato gyventojai skundžiasi, jog vieni gyvena pernelyg karštai ir priversti atverti langus, o kitų butuose yra pernelyg vėsu.

Tai - daugelio senos statybos daugiabučių namų problema, jos priežastis - seni, be šiuolaikinių šilumos reguliavimo įtaisų daugiabučių šilumos punktai bei išbalansuotos pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos.

Daugiabučiuose namuose šildymo ir karšto vandens sistemos veikia tarsi vientisas organizmas. Nelegaliai atlikus šildymo ar karšto vandens sistemos pakeitimus, tai geriausiu atveju atsilieps komfortiškiau šildomomis kai kuriomis patalpomis, o blogiausiu - dalies patalpų nekokybišku šildymu ir akivaizdžiais patalpų oro temperatūros skirtumais.

Siekiant išvengti aukščiau aprašytų sutrikimų, rekomenduojama periodiškai atlikti namo šildymo sistemos inventorizaciją, tikrinant šildymo prietaisų ir stovų subalansavimo įrenginių atitikimą projektui. Nustačius nukrypimus nuo projekto, savininkų susirinkimo metu nurodomas trūkumų pašalinimo terminas ir priimamas galiojantis sprendimas dėl poveikio priemonių, jei pažeidimai savalaikiai nebus pašalinti.

Galiojantys Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyti šilumos paskirstymo metodai numato galimybę taikyti sankciją už papildomą šildymo prietaisų galią. Neprojektinių, kartais dėl nežinojimo atsiradusių, sistemos pakeitimų galima būtų išvengti, jei būtų laikomasi reikalavimo dėl namo administratoriaus ar prižiūrėtojo informavimo apie planuojamus ar pradedamus vykdyti buto šildymo ir karšto vandens sistemos remonto ar rekonstrukcijos darbus.

Net ir neišderintos senos statybos pastato šilumos tiekimo sistemos modernizavimas prisidėtų prie šilumos taupymo ir efektyvesnio naudojimo. Tokie darbai gali būti įgyvendinti ir be pastato išorinių atitvarų šiltinimo: laikoma, kad šildymo sistemos modernizavimas - balansinių ventilių įrengimas šildymo sistemos stovuose, galimybę šildymą individualiai reguliuoti suteikiančių termostatinių ventilių sumontavimas prie radiatorių ir šildymo daliklių įrengimas ant kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) sunaudotos šilumos įvertinimui gali padėti sutaupyti iki 15 proc. energijos.

Toks šildymo sistemos atnaujinimas reikalauja ir šilumos punkto modernizavimo - abejų šių priemonių įgyvendinimas ir išmintingas naudojimasis leidžia sutaupyti apie 20 proc. iki tol naudotos šilumos.

Šilumos punktų modernizavimo privalumai

Pagrindiniai šilumos punktų modernizavimo privalumai apibendrinti lentelėje:

tags: #silumos #punktai #daugiabuciuose