Šilto būsto reikalavimai: kompensacijos, efektyvumas ir sutartys

Šilumos išlaidos būstui gali tapti didele finansine našta, ypač šaltuoju metų laiku. Lietuvoje yra numatyta parama gyventojams, kurių išlaidos už būsto šildymą viršija 10 procentų pajamų skirtumo. Aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su šilumos tiekimu, kompensacijomis ir energijos vartojimo efektyvumu būstui.

Vanduo ir energija yra būtini visų procesų, formuojančių mūsų kasdienį gyvenimą, elementai.

Kompensacijos už būsto šildymą

Skolingi vartotojai, norintys gauti kompensaciją už būsto šildymą ir karštą vandenį, gali kreiptis į Kauno miesto (rajono) savivaldybę dėl kompensacijos už šilumą ir karštą vandenį gavimo, tačiau šiuo atveju išskirtinė kompensacijos gavimo sąlyga yra skolos išmokėjimo Susitarimo kompensacijai gauti pasirašymas (atvykti pasirašyti į bendrąjį klientų aptarnavimo centrą „Mano Kaunas“, adresu Statybininkų g.

Susidarius skolai vartotojai gali kreiptis šiais būdais:

• rašyti el.
• 3, Kaune, bendrovės „Kauno švara“ patalpose, (įėjimas iš S. Žukausko g.), darbo laikas: I - V nuo 8.00 iki 18.00 val.;
• dėl vekselio (skolos išmokėjimo dalimis) išdavimo į AB „Kauno energija“ Skolų administravimo skyrių, Raudondvario pl.

Kiekvienas šilumos vartotojas, turintis įsiskolinimą ar finansinių sunkumų, turėtų kreiptis į „Kauno energijos“ Skolų administravimo skyriaus darbuotojus, Raudondvario pl. Vartotojai, suderinę skolos apmokėjimo terminus, gali pasirašyti vekselį.

Vekselis apmokamas į banko sąskaitą Nr. Vadovaudamasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka, AB „Kauno energija“ gali apriboti karšto vandens / šilumos tiekimą (papildomai turėsite susimokėti vandens prijungimo-atjungimo mokestį).

Teisės aktuose nustatyta tvarka, AB „Kauno energija“ gali perduoti informaciją apie įsiskolinimą kartu su asmens duomenimis:

• UAB Julianus Inkaso (į. k. 300115639, Žalgirio g. 135, Vilnius) ikiteisminio skolų išieškojimo tikslu (papildomai turėsite susimokėti skolos administravimo mokestį);
• Advokatų profesinei bendrijai „Rūta Goliančik ir partneriai“ (į. k. 304708494, Vytenio g. 4-101, Vilnius) teisminio skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų teikimo tikslu (papildomai turėsite susimokėti bylinėjimosi išlaidas);
• UAB „Creditinfo Lietuva“ (į. k. 111689163, Goštauto g.

Šilumos kaina ir jos dedamosios

Šilumos kaina priklauso nuo kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio.

Šilumos kainą sudaro šios dedamosios:

• Kintamoji kainos dedamoji nuolat keičiasi ir priklauso nuo šilumos gamybai sunaudojamo kuro kainų ir nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos šilumos kainos. Vėstant orams pastatų šildymui reikia pagaminti daugiau šilumos energijos, todėl įprastai išauga gamybai naudojamo kuro kaina. Kintamoji dedamoji sudaro didžiausią šilumos kainos dalį.
• Pastovioji kainos dedamoji yra fiksuota. Tai - būtinosios šilumos tiekėjo veiklos išlaidos. Miesto gijų pastovioji kainos dalis yra mažiausia Lietuvoje.
• Papildoma dedamoji - tai skirtumas tarp šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų.
• PVM - pridėtinės vertės mokestis (9 %), kuris mokamas valstybei.

Šilumos paskirstymo metodais rūpinasi Komisijai.

Ši sąskaitos eilutė formuojama pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. ir 2016-06-13 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus naujus rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus, įsigaliojusius 2017 m.

Jeigu per ataskaitinį mėnesį namo vartotojams priskirtas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti viršija faktiškai suvartotą, šilumos kiekis su nepaskirstytu vandeniu ataskaitinio laikotarpio sąskaitoje bus su minuso ženklu. Gyvenamosiose patalpose turi būti palaikoma 18-22°C temperatūra.

Pagal fizikos dėsnius šiluma juda ten, kur šalčiau ir jūsų butas šildomas gretimai esančių butų sąskaita.

Siekdami apginti kitų vartotojų interesus, teisės aktuose nustatytas minimalios tolygaus šildymo sąlygos koeficientas, kuris leidžia apskaičiuoti, kiek nešildomas ar šildomas minimaliai butas suvartojo energijos gretimų butų, patalpų sąskaita.

Namo šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo įvertinti gyventojų poreikį ir vidaus sistemoje užtikrinti optimalų radiatoriuose cirkuliuojančio vandens pasiskirstymą.

Šilumos Energijos Efektyvumas

Nuo 2018 m. sausio 1 d. naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip A+.

Daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai, keisdami senos modifikacijos šildymo prietaisus (radiatorius) į naujus, šiuolaikiškus, visų pirma turi pasidaryti projektą. Dėl projekto sudarymo reikia kreiptis į radiatorių keitimo projektus rengiančią įmonę.

Būsto nuomos sutartys

Mokslo metų pradžia siejama su būstų nuomos rinkos bumu - nuomotojai, dėl gaunamų užklausų kiekio, turi galimybę rinktis būsimus gyventojus net iš kelių variantų. Įprastai nuomotojo (asmens, siūlančio būstą) ir nuomininko (asmens, ieškančio būsto) interesai sudarant nuomos sutartį skiriasi.

Būsto nuomos sutartis nėra būtinybė, t.y. esant tam tikroms įstatyme nurodytoms sąlygoms, gyvenamasis būstas gali būti išnuomojamas ir žodžiu. Visgi, rašytinės būsto nuomos sutarties sudarymas leidžia išvengti galimų ginčų tarp nuomotojo ir nuomininko, arba, jiems kilus - juos išspręsti žymiai paprasčiau.

Svarbiausi punktai, kuriuos reikia aptarti nuomos sutartyje:

• Sutarties šalių identifikavimas - nuomos sutartyje būtina nurodyti nuomotojo ir nuomininko vardus, pavardes, asmens kodus ir kontaktinius duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad sudarant nuomos sutartį nuomininkui yra svarbu įsitikinti, kad nuomotojas yra tikrasis nuomojamo būsto savininkas, kadangi įstatymas numato, kad sudaryti būsto nuomos sutartį gali tik nekilnojamojo turto savininkas.
• Nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo tvarka - ši sutarties sąlyga nuomotojui ir nuomininkui iš esmės yra pati svarbiausia, todėl nuomos sutartyje būtina aiškiai nurodyti: nuomos mokesčio dydį (pinigų sumą); mokėjimo formą - (mokama grynais pinigais, ar banko pavedimu (tokiu atveju būtina nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas nuomos mokestis)), mokėjimo periodiškumą, t.y. kas kiek laiko ir iki kada turi būti sumokėtas nuomos mokestis, pavyzdžiui, kas mėnesį, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Šioje vietoje būtina papildomai pažymėti, kad įstatymas numato, jog nuomos mokestis sutarties galiojimo metu gali būti perskaičiuojamas ne daugiau kaip kartą per metus.
• Komunalinių mokesčių mokėjimo tvarka - nuomos sutartyje būtina nurodyti kas bus atsakingas už komunalinių mokesčių sumokėjimą, t.y. pats nuomininkas, ar nuomotojas.
• Užstato (depozito) sumokėjimas - sudarant nuomos sutartį nuomotojas gali pareikalauti, kad nuomininkas sumokėtų užstatą (depozitą), kuris yra kaip garantija nuomotojui, kad nuomininkui padarius žalą nuomojamame būste, ar laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, nuomotojas galėtų visiškai ar iš dalies padengti savo patirtus nuostolius.
• Nuomos sutarties terminas - nuomos sutartis gali būti terminuota, kuomet būstas nuomojamas tam tikrą sutartyje apibrėžtą laiko tarpą, pavyzdžiui, 1 metus, ir neterminuota, kuomet būstas yra nuomojamas neterminuotą laiko tarpą. Šalys yra laisvos pasirinkti nuomojamo būsto sutarties terminą. Visgi, yra rekomenduotina sudaryti terminuotą nuomos sutartį, kadangi aiškus nuomos sutarties termino pabaigos žinojimas yra naudingas tiek nuomotojui, tiek nuomininkui, nes tai leidžia sutarties šalims iš anksto planuoti savo būsimus veiksmus ateityje, susijusius su gyvenamuoju būstu.

Būsto perdavimo-priėmimo sąlygos

Sudarant būsto nuomos sutartį būtina sudaryti būsto perdavimo-priėmimo aktą, kuris gali būti surašomas kaip atskiras dokumentas, arba įtraukiamas į sudaromą nuomos sutartį. kartu su būstu perduodamus baldus, buitinę techniką ir kitus daiktus. skaitliukų rodmenis, pavyzdžiui, elektros, šilto ir karšto vandens parodymus.

Būsto būklę ir visų jame esančių daiktų defektus rekomenduotina užfiksuoti nuotraukomis ir jas pridėti prie perdavimo-priėmimo akto. Esamų defektų aprašymas ir jų fotofiksacija leidžia išvengti ginčų ir įvairių interpretacijų nuomos sutarties pabaigoje dėl buvusios daiktų būklės jų perdavimo metu.

Sutarties šalims siekiant didesnės teisių garantijos, yra rekomenduotina sudarytą nuomos sutartį išviešinti, ją įregistruojant viešame registre. Nuomos sutarties išviešinimas yra naudingas abejoms sutarties šalims dėl įvairių priežasčių.

Pavyzdžiui, nuomos sutarties išviešinimas garantuoja nuomininkui, kad keičiantis išnuomoto būsto savininkui nuomos sutartis liks galioti, t.y., kad naujasis būsto savininkas neturės teisės nutraukti nuomos sutarties, teigdamas, kad jo ir nuomininko nesieja jokia sutartis.

Tuo tarpu nuomotojui nuomos sutarties įregistravimas gali būti naudingas išvengiant atsakomybės dėl žalos atlyginimo, kurią sukėlė nuomininkas. Pavyzdžiui, jeigu nuomos sutartis yra įregistruota ir nuomininkas aplieja žemiau esantį būstą, padarytą žalą nukentėjusiam asmeniui tiesiogiai turės atlyginti pats nuomininkas, o ne nuomotojas, kadangi išviešinus nuomos sutartį nuomininkas yra laikomas oficialiu būsto valdytoju, t.y. 2018 m. kov. 1 d.

tags: #silto #busto #reikalavimai